Keleivių aptarnavimo kokybe Klaipėda atsilieka nuo kitų uostų

Uoste

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas iki šiol neturi normalaus keleivinių laivų terminalo ir, ko gero, dar mažiausiai trejus metus neturės. Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas tikina, kad naujo terminalo statybos klausimas nėra pamirštas.

Tačiau jis mano, jog pirmiausia reikėtų sutvarkyti Tarptautinę jūrų perkėlą (TJP), priklausančią AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), ir ten padaryti normalias sąlygas keleiviams. Žinia, perkėla buvo statoma laivams, plukdantiems geležinkelio vagonus ir nebuvo pritaikyta keleivių poreikiams.

Beje, šiemet vasarą vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo pritarta TJP infrastruktūros rekonstrukcijos planui, parengtam kartu su AB "LISCO Baltic Service" atstovais. Perkėloje numatoma atlikti maždaug 9 mln. Lt vertės darbus. Nors posėdyje buvo manančių, kad perkėlos neišgelbės toks kosmetinis remontas, KLASCO vadovai įsitikinę, kad perkėloje dar galima gyventi kelerius metus, o paskui būsiąs išspręstas ir naujo terminalo klausimas.

Gautas tarybos pritarimas

Priminsime, jog dar pernai lapkričio mėnesį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje iš esmės buvo pritarta naujo keleivinių ir krovininių keltų terminalo statybai. Mat padidėjus keleivių, atvykstančių su automobiliais, srautams Klaipėdos uostas nebegalėtų jų priimti.

Uosto direkcijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos savivaldybės atstovai pernai metų pabaigoje buvo įpareigoti parengti detalaus teritorinio planavimo dokumentus, kad numatyta teritorija nebūtų skirta kitiems tikslams.

Tokį keltų terminalą planuota statyti prie antrosios perkėlos apimant AB "Transfosa" nuomojamą teritoriją. "Transfosa" tikėjosi tapti tokio terminalo operatore.

Preliminariais projektuotojų apskaičiavimais, terminalas kainuotų apie 87-94 mln. Lt. Pagal pesimistinį variantą investicijos būtų susigrąžintos per 17-18 metų, pagal optimistinį - per 6-7 metus.

Profesorius Vytautas Paulauskas minėtame posėdyje ragino pradėti statyti tokį terminalą, kad ir mažesnį, bet paliekant vietos jam plėstis, po pusės metų ar metų. Teigė, jog laukti 3-4 metų nebegalima, nes kaimyniniai uostai turi tokius terminalus ir stato naujus.

Direkcija skaičiuoja pinigus

Pasak S. Dobilinsko, vertinant keleivinį terminalą iš valstybės pozicijų, jis yra tarsi ir socialinis objektas. Uosto direkcija tokių socialinių objektų pastatė jau ne vieną: ir kruizinių laivų prieplauką, ir žvejų uostelį. Uoste jau padaryta apie 50 milijonų litų vertės vadinamųjų socialinių investicijų.

"Visas keleivinio terminalo kompleksas kainuotų apie 80 mln. Lt. Jeigu valstybė imtųsi statyti tik prieplauką ir kas būtiniausia - jai tai kainuotų apie 70 mln. Lt. Prieš investuodami tiek pinigų į objektą, iš kurio tiesioginės grąžos negausime, turime labai gerai pagalvoti. Mes deramės su laivybos kompanija "LISCO Baltic Service". Jeigu ji, turėdama keleivių srautus, norėtų investuoti į terminalą, šis klausimas būtų sprendžiamas kur kas greičiau",- sako Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Direkcija skirtų nuomojamą plotą, statytų krantines. Tačiau kyla klausimas, kas pastatytų patį keleivių terminalą, t. y. keleivių laukimo salę, kontrolės postus ir t. t.

Beje, AB "LISCO Baltic Service" vadovybė teigia, jog, jeigu būtų sąlygos priimti daugiau keleivių, jų atsirastų. Keleivių srautai šios bendrovės keltų linijose iš tikrųjų auga.

Uosto direkcija, turėdama karčios patirties, kai buvo pastatytos geros krantinės ir stovėjo tuščios kelerius metus, pavyzdžiui, 3-ioji, nėra itin optimistiškai nusiteikusi naujo terminalo atžvilgiu. Jai rūpi, kiek keleivių tame terminale bus aptarnaujama per metus. Šiuo metu Klaipėdos uoste per metus apskritai aptarnaujama tik apie 150 tūkst. keleivių ir prognozuojama, kad geriausiu atveju artimiausiu metu jų bus apie 200 tūkstančių.

Terminalo reikia

Vis dėlto S. Dobilinskas pripažįsta, kad keleivių srautai didėja ir kad kompanijos "LISCO Baltic Service" ir "Scandlines" teisingai kelia klausimą dėl kelevinio terminalo būtinumo. Jis sutinka su tuo, jog keleivių aptarnavimas Klaipėdos uoste atsilieka nuo kitų uostų. "Turime pripažinti, kad keleivių atžvilgiu uoste dar ne viskas padaryta. Socialinis objektas keleivinių laivų terminalas yra reikalingas. Jis yra uosto įvaizdžio dalis. Manau, kad jis Klaipėdoje vis dėlto atsiras", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Pasak jo, keleivinių laivų terminalas galėtų atsirasti už 79 krantinės esančiame laisvame plote. Čia projektuojamas pirsas, prie kurio galėtų būti švartuojami du ro-pax laivai.

Beje, Talino uoste šį pavasarį buvo pastatytas pirsas kruiziniams laivams. Tačiau taliniečiai sako, jog, jeigu būtų reikėję atlikti gilinimo darbus, jie nebūtų statę tokio pirso, nes tai būtų per brangiai kainavę. O Klaipėdos uoste prieš pradedant ką nors statyti beveik visada reikia atlikti gilinimo darbus. Taigi visuose uostuose skaičiuojami pinigai prieš priimant sprendimą ką nors statyti.

Potenciali operatorė - KLASCO

Per šiuos metus AB "Transfosa" pakeitė šeimininką. KLASCO dabar valdo visas šios bendrovės akcijas. Nuo spalio 8 d. šios bendrovės direktoriaus pareigas eina Benediktas Petrauskas, buvęs KLASCO plėtros direktorius.

Jis patikino, kad naujųjų savininkų pozicija uosto generalinių planų atžvilgiu nesikeis. Pasak jo, jeigu "Transfosos" nuomojama teritorija reikalinga būsimam terminalui, be abejo, ji pretenduos būti jo operatore. Paklaustas, o kam priklausys laisvas plotelis, esantis tarp AB "Transfosos" tvoros ir AB "Smiltynės perkėla" nuomojamos 79-osios krantinės, atsakė manąs, kad šis klausimas bus išspręstas detaliuoju planu, kurį Uosto direkcijos užsakymu rengia "Uostamiesčio projektas". Šis planas apima iki Kuršių marių einančią Varnėnų gatvę, kuriai priklauso ir tas laisvas plotelis, ir Minijos gatvę, ir Baltijos prospekto tęsinį.

"Manau, kad statant keleivinį ro-ro terminalą bus reikalingi dideli plotai, nes reikės sutalpinti nemažai mašinų, tad jam bus išnaudojami visi laisvi plotai",- sakė B. Petrauskas. Pasak jo, detalusis planas bus rengiamas maždaug pusę metų, vėliau metus ar pusantrų truks projektavimo darbai, o pastatytas terminalas, anot "Transfosos" direktoriaus, būsiąs greitai, nes KLASCO visus objektus stato gana sparčiai.

Dalia BIKAUSKAITĖ