Tad bene esminė problema - kas finansuos Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryžos rekonstrukciją, kuri reikalinga atlikti, kad terminalas galėtų normaliai veikti.
Geriau nei tikėtasi
Praėjusį penktadienį uostamiestyje vyko Keleivių ir krovinių terminalo (KKT) Klaipėdos uoste statybos priežiūros komiteto, kurio pirmininkas - susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, posėdis. Jame dalyvauti žurnalistams nebuvo leista.
"Uosto direkcijos darbai - krantinės ir pirso statyba - jau, galima sakyti, yra beveik įpusėję, pradėti darbai ir privačioje terminalo dalyje. Jau betonuojami būsimo administracinio pastato pamatai, tvarkoma teritorija, kurios didžioji dalis bus skirta transporto vietoms, rengiamos sandėliavimo aikštelės. Teritorija yra milžiniška, kaip ateityje viskas atrodys, šiandien sunku įsivaizduoti. Pagal tai, ką mes matėme, manome, kad turėtų būti gražu. Tikiuosi, kad kitų metų gegužę taip ir bus", - po posėdžio sakė vicemnistras.
Panaudoti šiam terminalui Europos Sąjungos (ES) lėšas nebėra kliūčių, viskas, anot jo, baigėsi geriau nei tikėtasi - pinigų gauta daugiau (62 mln. Lt), o Uosto direkcijai teks investuoti apie 50 mln. Lt.
Europos Komisija labai domėjosi KKT projektu ir tikrino, ar skiriant paramą nebus nusižengiama ES principams. Kai kuriais atvejais Lietuvai netgi buvo pasiūlyta pakeisti kai kuriuos teisės aktus, pavyzdžiui, vieną Klaipėdos valstybino jūrų uosto įstatymo nuostatą, susijusią su žemės nuoma. A. Štaro teigimu, ji dar nėra pakeista, šiuo metu jau diskutuojama, kad ji būtų pakeista taip, jog atitiktų ir kitus Lietuvos įstatymus.
Krantinės pradėtos statyti
Kol kas Uosto direkcija ir UAB Klaipėdos ir krovinių terminalas dvišalės sutarties dar nėra pasirašiusios. Pasak viceministro, kad direkcijai nepritrūks lėšų pastatyti šį terminalą, abejonių nekyla. Šiek tiek vėluojami darbai privačioje dalyje. Pasirašant dvišalę sutartį privatus investuotojas turi patvirtinti, kad jis turės pakankamai lėšų terminalo suprastruktūrai įrengti.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas informavo, kad su KKKT jau pasirašytas ketinimų protokolas. Anot jo, tai ne sutartis, bet jau žengtas žingsnis į priekį. Pasak uosto vadovo, sutartis su šia bendrove bus pasirašyta tada, kai krovinių ir keleivių terminalas pateiks savo finansinio pajėgumo įrodymus.
"Turi būti padidintas įstatinis kapitalas, o tai terminalas planuoja daryti artimiausiu metu visuotiniame akcininkų susirinkime. Taip pat turi būti gauta banko paskola arba neatšaukiamas įsipareigojimas skirti paskolą. Tai jau būtų tinkami įrodymai, kad kompanija yra pasirengusi įvykdyti savo įsipareigojimų dalį", - sakė E. Gentvilas.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, terminalo infrastruktūrą numatoma pastatyti iki kitų metų gegužės pabaigos. Anot jo, jeigu ir būtų vėluojama, tai tik gal kokiu mėnesiu, nes Latvijos kompanija "Latvijas tilti" jau įsibėgėjo ir mažina atsilikimą nuo darbų grafiko. Pirsas jau faktiškai pabaigtas. Pasak E. Gentvilo, jį būtų galima jau greitai pradėti eksploatuoti, išskyrus hidraulines rampas, kurios gaminamos Vokietijoje ir turi būti pristatytos lapkritį. Tada bus baigtas pirmas etapas ir sparčiau bus statomos krantinės. Ir pastarųjų darbai jau pradėti - akvatorijos dugne pilamas smėlis ir žvyras.
"Įtemptas laikotarpis"
Iki kitų metų gegužės turėtų būti rekonstruota Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė tam lėšų neturi.
"Gana greitai teks priimti sprendimus, kas užtikrins finansavimą - ar Klaipėdos miesto savivaldybė, ar Uosto direkcija, ar Automobilinių kelių direkcija. Dabar labai įtemptas laikotarpis. Jeigu mes turėtume Vyriausybės pritarimą, kad Uosto direkcijai lieka jos uždirbti pinigai ir iš jos nepaimama į valstybės biudžetą pelno dalis, galėtume aiškiai pasakyti, kur juos panaudosime", - sakė viceministras.
Jis neatmetė galimybės, kad statyti šią sankryžą gali būti įpareigota ir Uosto direkcija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą