Kinai "Vakaruose" jaučiasi kaip tvirtovėje

2007-12-06 12:00

Bendrovėse

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir AB Vakarų laivų gamykloje juntamas kvalifikuotų darbininkų stygius. Problemą iš dalies spręsti padeda iš užsienio atsivežti žmonės. Šiuo metu jos įmonėse dirba vienas septintadalis svetimšalių. Tarp jų vienas
ketvirtadalis - net iš tolimosios Kinijos.

Šiuo metu AB Vakarų laivų gamykloje (VLG), turinčioje apie 1400 darbuotojų, dirba 200 užsieniečių. Be kinų, yra atvykusių ir iš Rusijos, ir iš Ukrainos, ir iš Rumunijos. Vieni jų gyvena įrengtuose poilsio kambariuose gamyklos teritorijoje, o kiti nuomojasi butus mieste.

Adaptacinis laikotarpis

Šiemet spalio 15 d. VLG dirbti pradėjo 50 kinų, vadovaujami Qiming Tuo. Deja, nė vienas jų, išskyrus vadovą poną Tuo, nekalba nei rusų, nei anglų kalbomis. Negalėjome jų pamatyti nei darbo procese, nei pažiūrėti, kaip įsikūrė ir gyvena gamyklos bendrabutyje. Pasak vadovo, darbo metu negalima trukdyti, žmonės privalo dirbti, o vėliau jie būna pavargę, nes dar nesibaigė jų adaptacinis laikotarpis.

Gamykloje žmonės atkreipia dėmesį į tai, kad kinai vos ne vorele vaikšto į darbą, žodžiu, visą laiką laikosi kartu. Jie yra labai drausmingi ir pareigingi. Vadovas neneigia, kad jie čia gyvena visi kaip viena šeima.

Iš įvairių Kinijos, turinčios 35 provincijas, vietovių į Klaipėdą šiemet atvyko 30 korpusininkų ir 20 suvirintojų. Jų amžius 25-35 metai. Vyriausiam - 40, jauniausiam - 21 metai. Pusę jų vedę, turi šeimas.

Daugiausia jų atvyko iš Kinijos šiaurės rytuose esančio Dalianio uosto, turinčio 5,5 mln. gyventojų, kuriame daugybė laivų remonto ir statybos įmonių.

Kadangi daugiausia kinų darbininkų yra iš šiaurinės Kinijos dalies, tad oro sąlygos čia itin nesiskiria. Netgi jų tėvynėje dabar šiek tiek šalčiau.

Tėvynėje neužtenka darbo

Kontrakto trukmė dirbti Klaipėdoje - dveji metai. Galimas daiktas, tiek laiko jie nematys savo šeimų - grįžti atostogų į tėvynę labai tolimas kelias ir per daug brangus malonumas.

Atlyginimą čia Lietuvoje jie gauna didesnį nei Kinijoje, bet mažesnį, nei Japonijoje. Jis juos tenkina. Mat gyvena kukliai, į barus, kazino nevaikšto, merginų neturi - didelių išlaidų Lietuvoje nepatiria.

Pasiteiravus, kaip gali žmonės taip ilgai ištverti nematydami savo šeimos, Q. Tuo atsakė: "Azijos žmonės gali išgyventi ir be sekso, jiems tai nėra svarbiausias klausimas."

Kinijoje tradicija dirbti užsienyje atsirado daugiau nei prieš 100 metų. Nieko nepadarysi, šalyje, turinčioje labai daug gyventojų, visiems neužtenka darbo. Tad jie vyksta uždarbiauti į įvairias šalis. Jie dirba ir Amerikoje, ir Rusijoje, Europoje jų iki šiol būdavo mažiau. Apie Baltijos šalis jie apskritai mažai ką žino. Pasak jų vadovo, dirbusio vienos firmos atstovybėje Maskvoje ir ten išmokusio rusų kalbą, kinai vyksta į kitus kraštus ne tik norėdami užsidirbti, bet ir pažinti kitas šalis, jų žmones, gamtovaizdį.

Pamilo Klaipėdą

Iš pradžių kinų darbininkams buvo gana sunku priprasti prie kitokios aplinkos, maisto, oro, jau nekalbant apie kalbos barjerą. Pamažu jie apsipranta naujoje aplinkoje. Jau išmoko ir pagrindinius žodžius rusų kalba, kurių reikia darbe, ir jau supranta, ką reiškia lietuviškas žodis "labas". Q. Tuo nuolatos kartojo, kad kinai yra dėkingi gamyklos darbininkams ir vadovams, kurie su jais labai gerai elgiasi, o ypač meistrui. Taigi kinai gamyklos teritorijoje jaučiasi esą visiškai saugūs.

Be to, jie jau pamilo tą gražų miestą Klaipėdą. Pasak jų, nors oras šlapias, bet žmonės Lietuvos uoste gyvena geri.

Laisvalaikį - ne baruose

Laisvalaikiu paprastą dieną ar sekmadieniais tolimos šalies darbininkai išeina pasivaikščioti. Visi jau lankėsi senamiestyje, buvo turguje. Jie pastebi, kad Lietuvoje, deja, mažas daržovių pasirinkimas. Vaisiai normalūs, jų manymu, o apelsinai ir bananai, pasirodo, atvežti iš Kinijos.

Pasak vadovo, čia esančiuose kinų restoranuose kinų virtuvės yra gal tik pusė, kita pusė - europietiška, mat visko atsivežti iš Kinijos neįmanoma.

Naktimis į barus ar kavines kinai neina. Azijos žmonės beveik nevartoja alkoholio, nerūko gatvėse.

Laisvalaikiu jie ilsisi, žaidžia kompiuterinius žaidimus, šachmatais, kortomis, klausosi muzikos su ausinukais. Jau du kartus juos aplankė ambasados darbuotojai. Žadėjo pasirūpinti palydovine antena, kad galėtų žiūrėti iš Kinijos transliuojamas programas.

Išpirko visus ryžius

Pasak kinų darbininkų vadovo, prekių kainos Kinijoje mažesnės nei Lietuvoje: maisto produktai ir vaisiai čia brangesni 3-4 kartus, o rūbai - gal net 5-6 kartus.

Kinai nepratę prie duonos, tad nevalgo jos ir Klaipėdoje. Jie stebisi, kad lietuviai vartoja labai daug mėsos. Kinai gali be mėsos gyventi savaitę, o be daržovių - ne. Kinijoje, nepriklausomai nuo to, ar žmogus turtingas, ar ne, mėsos jis nevalgo. Žuvis, vištiena dar nieko.

Valgyti kartu su kitais VLG darbininkais į gamyklos valgyklą jie neina. Kai kurie nešasi maistą į darbą, kiti grįžta į bendrabutį per pietus ir kiekvienas sau atskirai gaminasi maistą. "Patikėkite, kinų vyrai moka gaminti. Gal vėliau priprasime ir prie jūsų maisto", - sakė Q.Tuo.

Daugiausia kinai geria žalią arbatą, kurios atsivežė net iš Kinijos. Beje, atsigabeno ir indelius, iš kurių valgo. Ryžius jie perkasi čia, Klaipėdoje. Vadovas juokiasi, kad jie jau išpirko visus ryžius "Iki" ir "Maksimos" parduotuvėse. Jiems keista, kad nėra ryžių, įpakuotų po 10 ar 20 kilogramų. "Jūs ryžius valgote retkarčiais, o mes tris kartus per dieną, tad mums jų daug reikia", - sakė pokalbininkas.

Kiti metai prasideda vėliau

Kinijoje gyvena viena nacija. Budizmo idėjomis tiki daugiausia senesni kinai. Jaunimas religijos, galima sakyti, neturi.

Naujieji metai šioje šalyje švenčiami sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, kitaip sakant, tada, kai valstiečiai pradeda dirbti ryžių laukuose. Užtat ši šventė dar vadinama pavasario švente. Jaunieji kinai, be abejo, labiau domisi vakarietiškomis šventėmis.

Per Naujųjų metų šventę ir VLG kinai tikisi turėti 3 poilsio dienas ir, ko gero, važiuos į Vilnių pasidairyti. Jų vadovas yra buvęs Vilniuje prieš 15 metų ir sako, jog Lietuvos sostinė pasikeitusi neatpažįstamai.

Pirmenybė - Lietuvos žmonėms

VLG personalo direktorius Tomas Vainorius sako, jog samdyti užsieniečius verčia gamybos būtinybė, nes užsakymų jau turima keleriems metams į priekį, o darbo jėgos trūksta.

Pasak jo, kinai džiugina drausmingumu. Žinoma, adaptacinis laikotarpis reikalingas ir jis kainuoja, turi "susižaisti" ir meistras, ir darbininkai. Pirmenybė VLG, be abejo, teikiama Lietuvos piliečiams, ieškoma būdų, kaip juos susigrąžinti iš Skandinavijos šalių, tačiau bent jau kol kas tenka ieškotis deficitinių specialybių darbininkų svečiose šalyse. Ir šiandien VLG trūksta vamzdininkų, korpusininkų, laivų statytojų.

Laivų statybos ir remonto rinka yra labai išaugusi ir Kinijoje, ir Pietų Korėjoje. Tad specialistų trūksta ir kitose šalyse, ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Suomijoje laivų statybos ir remonto srityje dirba žmonės net iš 37 šalių.