Klaipėdą lenkia tik Primorskas

Uoste

Tarp rytinės Baltijos jūros uostų pagal krovos augimo tempus šiemet Klaipėdą lenkia tik Rusijos Federacijos Primorskas, kuriame krova padidėjo 14 proc., palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu.

Tačiau Primorskas yra labai specializuotas uostas - jame kraunama tik žalioji nafta. Visus kitus savo regiono uostus Klaipėda, kurioje krova padidėjo šiemet beveik 10 proc., lenkia.

Naujo terminalo nuopelnas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, tokių rezultatų uoste pasiekta todėl, kad šiemet kovą pradėtas eksploatuoti naujas UAB Krovinių terminalo naftos ir chemijos produktų terminalas, kurio pajėgumas - daugiau kaip 2 mln. tonų. Jo apyvarta jau šiemet gali siekti iki 1,5 mln. t.

Naftos produktai į naująjį Klaipėdos uosto terminalą atgabenami geležinkeliu iš Rusijos ir atplukdomi mažesniais tanklaiviais iš Kaliningrado, čia jie išpumpuojami į talpyklas, o paskui perpumpuojami į didesnius tanklaivius, kurie išgabena juos iš Klaipėdos. Vaizdžiai tariant, čia vykdoma dviguba krova. Pasak A. Drungilo, taip daroma tik todėl, kad Kaliningrado uosto gylis neleidžia priimti didelio tonažo tanklaivių, o dėl Rusijos geležinkelių tarifų politikos ekonomiškai naudingiau geležinkeliu nuvežti naftos produktus į Kaliningradą, po to mažesniais tanklaiviais - į Klaipėdos uostą.

Jeigu šio terminalo nebūtų buvę, krova Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metais, būtų padidėjusi tik iki 4 proc.

Tikimasi rekordo

Gerus Klaipėdos uosto rezultatus lėmė ir didėjantis generalinių krovinių kiekis, ro-ro bei konteinerių, paletizuotų krovinių ir birių trąšų krovos augimas. Baltarusiškų trąšų krova šiemet pasieks pernai metų lygį, tačiau labai sparčiai didėja jūrų krovos kompanijos "Bega" kraunamų rusiškų trąšų kiekis.

Generalinių krovinių šiemet per 10 mėnesių perkrauta beveik 600 tūkst. t, arba 9,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ro-ro krovinių - 23,4, konteinerių - 5,7 proc. daugiau. Manoma, kad šiemet tokie krovos augimo tempai išsilaikys iki metų pabaigos ir bus pasiektas planuotas metų krovos rezultatas - 22,8 mln. t. Iš viso per 10 mėnesių šiemet Klaipėdos uoste perkrauta 19 mln. 416 tūkst. t krovinių.

Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus teigimu, šiemet pagyrimo nusipelnė visos didžiosios Klaipėdos uosto krovos kompanijos - "Bega", UAB Klaipėdos terminalo grupė, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), kuri ir be parduoto konteinerių terminalo šiemet išlaiko beveik tokius pačius krovos augimo tempus ir, be abejo, UAB Krovinių terminalas - didžiausias šių metų krovos rezultatų didintojas.

Kadangi šiemet pradedamas eksploatuoti dar vienas naujas terminalas - LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalas, kuris, deja, dar spalio mėnesio krovos rezultatams įtakos nepadarė - tikimasi, kad kitais metais krovos augimo tempai Klaipėdos uoste nelėtės, o augimas sudarys bent jau 10 proc.

Sutrukdė avarija

Dar geresnių krovos augimo rezultatų neleido pasiekti šiemet spalio 12 d. AB "Mažeikių nafta" kilęs gaisras, sumažinęs naftos produktų perdirbimo kiekius. Šios bendrovės eksportas per Klaipėdos uostą sumažėjo, kadangi įmonės šviesiaisiais naftos produktais pirmiausia yra aprūpinamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkos. Dėl šios priežasties šiek tiek sumažėjo AB "Klaipėdos nafta" krova, tačiau tai kompensavo naujasis terminalas. Pasak A. Drungilo, jeigu nebūtų buvę avarijos, rekordinės krovos prognozės, ko gero, būtų buvusios viršytos.

Didžiausia konkurentė - Ryga

Didžiausia Klaipėdos uosto konkurentė, A. Drungilo teigimu, yra Ryga, kurios užuostis yra lygiai toks pat kaip ir Klaipėdos. Šie uostai tarpusavyje labiausiai konkuruoja dėl tų pačių krovinių, o ypač dėl konteinerizuotų. Atstumas gabenant krovinius iš šiaurinės Lietuvos dalies tiek į Klaipėdą, tiek į Rygą yra beveik vienodas. Rygos uoste krovos augimas šiemet, palyginti su pernai metais, sudaro 6,6 proc.

A. Drungilas Talino uosto neįvardija tarp Klaipėdos konkurentų, nes jo užuostis esąs kitoks. Taline daugiausia yra dirbama su rusiškais kroviniais, kurių Klaipėdos uoste yra labai mažai. Taip yra todėl, kad iš Rusijos iki Klaipėdos yra didesnis atstumas nei iki Talino, be to, kadangi reikia važiuoti dar ir per tarpinę Baltarusijos valstybę, tai didina krovinio gabenimo kaštus.

Reikia palankių sąlygų

Kaliningrado uostas, pasak A. Drungilo, yra labai priklausomas nuo Lietuvos geležinkelių politikos. Jeigu ne maži pervežimo geležinkeliu per Rusiją kaštai, nekonkurencingi, palyginti su Klaipėdos kryptimi (dėl ženkliai mažesnių geležinkelio tarifų į Kaliningradą) , tai Kaliningrado krova būtų penkeriais metais atsilikusi, t. y. per metus čia būtų kraunama apie 5 mln. t vietoj dabartinių 15 mln. t.

Pasak Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus, jeigu Rusija pereis prie tarifų suvienodinimo politikos, tiek Klaipėda, tiek Kaliningradas bus mažiau patrauklūs transportuoti rusiškiems kroviniams, palyginti su arčiau Sankt Peterburgo esančiais uostais, dėl didesnio atstumo. Todėl Lietuvai ir Rusijai reikės imtis tam tikros transporto politikos, kad abu uostai turėtų krovinių, kad būtų išnaudojamas jų pajėgumas.

2K (Klaipėda - Kaliningradas) projekto tikslas - sudaryti palankias sąlygas tiek Klaipėdos, tiek Kaliningrado uostams, kad jie galėtų pritraukti krovinius iš Rusijos ir kitų šalių.

Kas galėtų gerinti rezultatus?

Klaipėdos uosto silpnoji vieta - jis nebeturi laisvų teritorijų, neužstatytų terminalais, naujai veiklai plėtoti. Turima tik rezervinių teritorijų, kurių pradėjimas naudoti yra ilgas procesas dėl nuosavybės klausimų. Kitas dalykas, jos ribojasi su miesto žemėmis, todėl jose plėtojamai veiklai gali būti taikomi griežtesni aplinkosaugos reikalavimai.

Dėl šios priežasties Klaipėdoje neplėtojama lengvųjų automobilių paskirstymo ir gabenimo veikla. A. Drungilo teigimu, buvo galimybių pradėti tokią veiklą, jau būtų buvusi pradėta automobilių krova, tačiau jiems Klaipėdoje neatsirado vietos.

Pasak A. Drungilo, ne vienos automobilių gamintojų, paskirstytojų, netgi laivybos kompanijos, turinčios specializuotų keltų automobiliams gabenti, atstovai buvo atvykę į Klaipėdą ir ieškojo galimybių tai daryti Lietuvos uoste. Ta pati automobilių paskirstymo italų kompanija "Merkurio Group", kuri lankėsi Klaipėdoje, šiuo metu jau pradėjo sandėliuoti automobilius ir krauti Estijos Paldijsko uoste. Deja, Latvijos ir Estijos uostai turi daugiau laisvų teritorijų, tad ir galimybių plėtoti įvairiapusę veiklą.

Norint dar labiau pagerinti Klaipėdos uosto rezultatus, išplėsti jo terminalų parką, padidinti darbo vietų skaičių, taip pat ir klaipėdiečių pajamas, būtina jau dabar ieškoti būdų ir numatyti teritorijas uosto plėtrai. Ypač reikalingi plotai didesnės pridėtinės vertės kroviniams apdoroti - konteinerių, generalinių krovinių, šaldytų produktų logistikos, intermodaliniams centrams steigti.

Vidmantas MAŽIOKAS