Šiemet vienas iš 53-iosios Kuršių marių regatos ypatumų buvo tas, kad 60 proc. jachtos įgulos narių privalėjo būti Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) nariais. Ar LBS nusprendė pasipinigauti koronaviruso pandemijos metu? Kitas ypatumas, pasak LBS prezidento Naglio Nasvyčio, joje dalyvavo dvi naujos lietuvių įsigytos jachtos. Klaipėdos miesto jūrinio buriuotojų klubo prezidentas Gintaras Vaičiūnas mano, kad didžiausia buriuotojų problema ta, jog Lietuva, kaip jūrinė valstybė, per mažai skiria dėmesio ir buriavimui, ir marinoms.
LBS prezidentas N. Nasvytis teigia, kad Lietuvoje buriavimas atsigauna, jos lenktyninės jachtos profesionalėja. "Buriuotojai stengiasi senas jachtas parduoti ir perka naujas, geresnes. Vyksta kaita, gerokai orientuota į kokybinę pusę. Mat per pastaruosius penkerius metus lietuviai pradėjo gana aktyviai dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose. Pagaliau įsidrąsinome", - sako prezidentas.
VOKIEČIAI. "Maiko" - greičiausia 53-iosios Kuršių marių regatos jachta.
"Mes, klaipėdiečiai, esame susigrūdę, mūsų vaikai turi vykti toli į Dreverną treniruotis, ten yra įsprausti į kampą. Jūrinė valstybė tam neskiria nei deramo dėmesio, nei lėšų. Estijoje per metus atsiranda 1-3 naujos marinos. Toje šalyje visai kitas požiūris. Latvijoje irgi daugiau marinų. Mes šioje srityje esame stipriai atsilikę ir net neišnaudojame jau turimų galimybių", - sako G. Vaičiūnas.
Ar klaipėdiečiai mažiau buriuoja už kitus?
Yra buvę, kad Kuršių marių regatoje dalyvavo per 60 jachtų.Šiemet 53-ojoje regatoje varžėsi 54 laivai. Iš jų Klaipėdos jachtų buvo 11, Nidos 2, o kitos beveik visos - Kauno ir Vilniaus. Jeigu stovėtum autostradoje likus savaitei iki regatos, pamatytum, kad daugybė laivų į regatą atvežama iš Kauno, iš Trakų. Susidaro įspūdis, kad Klaipėdos krašto žmonės turėdami jūrą ir marias vis dėlto mažiau buriuoja nei vilniečiai ar kauniečiai. Pasak vienos klaipėdiečių jachtos įgulos nario, nenorėjusio viešinti savo pavardės, dalyvaujančių regatose klaipėdiečių yra ir daugiau, tačiau Kuršių marių regatoje, kuri trunka savaitę, dalyvauti gali tikrai ne visi.
Paklaustas, kaip vertina Klaipėdos buriuotojus ir jų laivus, LBS prezidentas atsakė: "Yra jachtos "Next" įgula, Rimantas Stropus su savo kompanija, jachta "Baltas" ir kt. Laivų turi ir klaipėdiečiai. Kas vyksta? Galima sakyti, kad jachtos didėja. Pavyzdžiui, "Next" savininkas prieš tai turėjo mažesnę jachtą "Jocker". Didesnei jachtai reikia didesnės įgulos. Todėl, užuot plaukusios dviem jachtomis, įgulos susėda į vieną. Galbūt todėl šių metų Kuršių marių regatoje jachtų skaičius nedidėjo, užtat buvo didesnis dalyvių skaičius.
Tarp klaipėdiečių, sakyčiau, yra daugiau žmonių, norinčių buriuoti, keliauti, uostamiestyje labiau populiarus kreiserinis buriavimas. Lenktyninis formatas gana ribotas, nes jam reikalingos didesnės investicijos. Negalėčiau pasakyti, kad labiau finansiniu atžvilgiu yra pajėgūs vilniečiai ir kauniečiai, nors pagal laivų skaičių galbūt taip ir yra. Vilniečiai labiau orientuojasi į PLATU grupės penkiaviečius laivus. Šiame sektoriuje atsirado daug jaunimo. Galima sakyti, kad šioje srityje įvyko rimtas proveržis. Per penkerius metus nupirkta apie 18 naujų jachtų. Kiekvienoje jų po 5 žmones, tai kalbame apie 90 buriuotojų, iš kurių, ko gero, apie 50 žmonių bus naujai atėjusieji."
"Vilniečiai galbūt yra labiau sportiški, labiau linkę lenktyniauti, kauniečiai - panašiai, ir jų rezultatai dažnai geresni nei klaipėdiečių. Šie yra labiau atsipalaidavę, išskyrus tuos, kurie buriuoja nuo vaikystės, gyvena prie didelio vandens, tad ir plaukioja", - sakė vienos jachtos įgulos narys klaipėdietis.
"Klaipėdiečiai gana aktyviai buriuoja ir tikrai neatsilieka nuo kitų. Galbūt daugiau sportinių ir brangesnių laivų turi vilniečiai ir kauniečiai, bet tuose miestuose daugiau ir žmonių. Klaipėdiečiai turi kelias dešimtis jachtų, sportinių, dalyvaujančių varžybose - 10-15", - sakė Klaipėdos miesto jūrinio buriuotojų klubo prezidentas G. Vaičiūnas.
SPORTAS. Buriavimas - puiki sporto šaka įvairaus amžiaus žmonėms.
"Vilniečių ir kauniečių jachtos yra sportiškesnės, mažesnės, palyginti pigios, bet tinkamos ten, kur jie buriuoja - Trakuose, Kauno mariose. Jiems perkant didesnį jūrinį laivą, turint atstumą iki jūros, atsirastų tam tikrų nepatogumų: ir laivą reikėtų vežti, ir komanda turėtų vykti į pajūrį. Klaipėdiečiai nesiorientuoja į tas jachtų klases, kurios dabar yra populiariausios: sportinės ir mažos jachtos, ežerų ir marių laiveliai. Vilniuje, Kaune ir žmonių daugiau, ir buriuotojų, todėl jie ir dominuoja šiuo metu. Mums pirkti mažesnius laivus ir važinėti į Trakus ir Kauną, šalia turint jūrą ir marias, irgi būtų nelogiška", - sako tik šiemet įsigytos jachtos "Next" kapitonas M. Ambrulaitis.
Kodėl reikėjo tapti LBS nariu?
Vienos jachtos įgulos narys, nenorėjęs viešinti savo pavardės, prisipažino tapęs LBS nariu vien todėl, kad norėjo dalyvauti regatoje. Sumokėjo ir stojimo, ir metinį mokestį. Kodėl taip padaryta, sakė negavęs jokio paaiškinimo.
N. Nasvytis neneigė, šiais metais į Kuršių marių regatos nuostatus buvos įtrauktos papildomos sąlygos: 60 proc. įgulos narių (nariu laikomas ir kapitonas) turi sudaryti nacionalinei buriavimo federacijai priklausantys buriuotojai. Pasak jo, LBS taryba patvirtino šiuos nuostatus, vadovaudamasi pasaulinės buriuotojų organizacijos "World Sailing", kurios narė yra LBS, rekomendacijomis ir pastarųjų metų kitų šalių buriavimo federacijų praktika, kad aukščiausio lygio varžybos (čempionatai ar panašaus lygio varžybos) visų pirma organizuojamos nacionalinių buriavimo federacijų nariams.
"Logika tokia. LBS organizuoja varžybas, ieško rėmėjų, investuoja savo pinigus ir tai daro dėl savo narių. Ne LBS nariai prie to visiškai neprisideda, bet gauna malonumą. Varžybų organizavimo sumos visai kitokios nei tos, kurias surenkame kaip regatos startinį mokestį. Daugelyje kitų šalių visi dalyviai, ne tik 60 proc., turi būti arba tos, arba savo nacionalinės organizacijos nariais. Italijoje reikalaujama, kad nariais būtų 100 proc. Pas mus anksčiau tokio reikalavimo nebuvo. Tačiau tai kreiserinėms jachtoms rekomenduoja "World Sailing" ir mes tai pradedame daryti etapais. Kitais metais tikriausiai reikalausime, kad dar daugiau įgulos narių būtų LBS nariais, kol pasieksime, kad visi įgulos nariai priklausytų nacionalinei organizacijai", - sakė LBS prezidentas.
Jis teigė, kad visa tai planuota paaiškinti per LBS suvažiavimą kovą, bet jis neįvyko dėl koronaviruso. Apie tai buvo paskelbta likus mėnesiui iki varžybų. Buvo leidžiama stoti iki paskutinės valandos prieš varžybas - įstojo apie 60 žmonių.
Dėl koronaviruso kelios varžybos, turėjusios vykti gegužę, buvo atidėtos, planuojama, kad jos vyks rudenį. "Didelio nuostolio Lietuvoje buriuojantys žmonės dėl viruso nepatyrė, bet, deja, šiais metais atšauktos visos tarptautinės varžybos, tarp jų ir tos, kuriose turėjo dalyvauti jachta "Ambersail II". Labai pasikoregavo ir mūsų olimpiečių planai. Tarptautiniu lygiu pokyčių daug daugiau nei mūsų šalyje", sakė N. Nasvytis.
Šiuo metu LBS vienija iki 700 narių. Individualaus nario metinis mokestis - 70 eurų. Esant klubo nariu mokestis mažesnis: klubas už žmogų moka apie 30 eurų.
Lengvų vėjų regata
N. Nasvyčiui šių metų Kuršių marių regata įdomesnė tuo, kad joje dalyvavo dvi naujos lietuvaičių jachtos. "Tai klaipėdiečių "Next" ir kauniečių "Dia", visiškai nauja. Jos gal ir nepasiekė to greičio, kokį gali pasiekti, bet, sakyčiau, kad tai kokybinis Lietuvos jachtų šuolis. Buvo įdomi vokiečių jachta "Maiko", laimėjusi absoliučiai greičiausios jachtos taurę", - sakė jis.
Pasak N. Nasvyčio, lyginant tai, kokios jachtos dalyvavo Kuršių marių regatoje prieš 10 metų, dabar atsirado visai nauja labai greitų ir gerų jachtų klasė X-35, kiek mažesnių jachtų PLATU 25 grupė. Trakuose jų 18-19, šiemet regatoje dalyvavo 10.
Pasak vieno jachtos įgulos nario, šių metų Kuršių marių regata pasižymėjo ypatingu vėjo nebuvimu. Ankstesnėse regatose kartais būdavo rimtų iššūkių: "Sėdi jachtoje, 4 metrų banga, na, gal iš baimės ji tokia atrodo, bet tai rimta. O šiemet ir jūriniai etapai buvo labai lengvi. Šeštadienį per paskutinį etapą 4 valandas jachtos plūduriavo be vėjo, kai kurios nusprendė nefinišuoti. Keturias valandas teisėjai tylėjo, paskui paskelbė, kad varžybos nutraukiamos, - pasakojo vyras. - Šiemet ir buriuotojai buvo gana ramūs. Būdavo, prieš startą stengiamasi išsikovoti geriausias pozicijas, tai rėkiama, klykiama, prašoma kelio, nes laivas būna prie laivo. O šiemet jokių riksmų. Ir lenktynės buvo tokios kaip sraigių. Kai būna vėjo, pats esi aktyvesnis, nes ir burę sunkiau prisitraukti ir kt. Didelio adrenalino pliūpsnio per visus startus taip ir nebuvo."
Žinia, šiemet regatą laimėjo vokiečių jachta "Maiko", dalyvavusi pirmą kartą. "Vokiečiai sakė, kad jų jachta gerai eina prie mažo vėjo. Iš tikrųjų jie atrodė kaip monstrai. Kai matydavai, kiek jie atsiplėšia nuo visų laivų, tai darė įspūdį. Jachtos kapitonas labai džiaugėsi mūsų regatos organizavimu", - pasakojo pokalbininkas.
NIDOJE. Tiek jachtų turėjo sutilpti Nidoje.
Paprastai ir per, ir po regatos vykdavo įvairūs renginiai, koncertai. Šiemet viskas buvo kukliau. Pasak G. Vaičiūno, dėl pandemijos stebimas ekonomikos nuosmukis, tad ir rėmėjų buriuotojai šiemet turi mažiau. Bet tradiciškai po kiekvieno etapo apdovanojimo ceremonija vyko.
Klaipėdoje užsieniečiams nėra kur apsistoti
Klaipėdos miesto jūrinio buriuotojų klubo prezidentas G. Vaičiūnas sako, kad šiemet per Kuršių marių regatą, kai suplaukė 54 jachtos į Nidą, jos buvo kaip silkės statinėje. Nidos uostelis paprastai sezono metu būna perpildytas. Šalia esančioje teritorijoje nieko nepadaryta. Ten pagilinus ir pastačius pirsus laivai galėtų puikiai stovėti.
G. Vaičiūno manymu, jeigu Juodkrantėje prie buvusių poilsio namų "Ąžuolynas" būtų sukalti keli poliai ir kiek pagilinta, turėtume dar vieną patrauklią vietą, kurioje stovėtų daug ir mūsų jachtų, atplauktų ir užsieniečiai. "Juodkrantės uostelio projektas jau parengtas, bet Neringos savivaldybė neturi pinigų. Bet padarykime tai, ką galime, ir be tų didelių projektų. Kai ko nors imasi valstybinės institucijos, prasideda konkursai, oro pilys ir galų gale nieko neišeina. Šventosios uostas seniai buvo atidarytas vienai dienai, tie buriuojai, kurie plaukė į atidarymą, džiaugiasi spėję išnešti kailį, kol įplauka nebuvo užnešta smėliu. Jeigu Šventojoje turėtume jūrinį alternatyvų uostelį, manau, sulauktume ir švedų, ir vokiečių. Užsienyje maždaug kas 25-30 jūrmylių yra po uostelį.
Atplaukę užsieniečiai Klaipėdoje apskritai neturi kur apsistoti. Tą vadinamąjį stovėjimą Danės upėje galima vadinti neatitinkančiu kritikos - laivai daužosi į krantinę. Klaipėdoje Smiltynės jachtklubas ir Klaipėdos pilies uostas būna perpildyti, vos telpa savi, o svečiui patekti sunku. Pas mus atplaukę užsieniečiai susidaro nekokį įspūdį, nebenori grįžti ir nepataria kitiems. Jie geriau siūlys vykti į Estiją, kur visada rasi vietos saugioje marinoje, karštą pirtelę ir t. t."
"Arklį dar reikia pažaboti"
Klaipėdiečių jachta "Next" regatoje laimėjo trečią vietą.V. Vaičiūnas sako, kad šiemet ji labai puikiai pasirodė. Jachta pastatyta Italijoje, o pirkta Estijoje šiemet gegužę. Senasis jos pavadinimas buvo "Sugar".
"Kadangi šiemet Kuršių marių regata buvo be vėjo, ne itin atsiskleidė to laivo galimybės. Jį sekiau jau seniai. Estai laimėjo Europos čempionatą su juo, kelis Estijos čempionatus. Jų įgulos tikslai labai aukšti, šiemet ji nusipirko pačią konkurencingiausią jachtą.
Mums dabar pirmiausia reikia tą arklį pažaboti. Tai sportinė jachta, skirta varžyboms, bet joje yra ir šiokio tokio komforto. Ir komanda turi susipažinti, apsiprasti, nes plaukia 9 žmonės. Iki sezono pabaigos, jeigu bus vėjo, gal būsime jau kokį 70 proc. laivo galimybių perpratę. Varžyboms skirtam laivui reikalinga komanda, be jos nieko nepadarysi. Laivo kokybė lemia tik 50 proc. sėkmės varžybose. Šiemet korona savo padarė, varžybų mažiau, bet tikimės laivą išnaudoti kitais metais, nes Taline vyks Europos čempionatas", - sakė jachtos "Next" kapitonas.
Anksčiau šios komandos turėtą laivelį "Jocker" nusipirko 18 žmonių grupė, klaipėdiečiai, ir buriuoja pasikeisdami.
M. Ambrulaitis buriuoja nuo 8-9 metų. Jis juokauja, kad neturėjo kito pasirinkimo, nes užaugo Smiltynėje, už tvoros buvo jachtklubas. Paklaustas, ar "Next" yra jo svajonių laivas, atsakė: "Šią minutę taip, o toliau žiūrėsime."
Plaukioja ne tik turtuoliai
Paklaustas, kodėl jis buriuoja, vienos jachtos įgulos narys atsakė: "Tai gera proga sportuoti ne tik jauniems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pasiilgsti azarto, norisi to varžymosi. Tai techninis sportas. Buriuoju jau devintus metus, bet vis dar mokausi, tai irgi azartas. Nėra taip, kad atsisėdi ir plauki, turi atlikti labai daug manevrų. Kiekviena klaida tave stabdo, kitos jachtos tave aplenkia. Kita vertus, kad gali būti geriau už buvimą Nidoje ir plaukiojimą? Ta regata iš tikrųjų yra kaip buriuotojų atlaidai, nes ir vyksta visą savaitę. Tokių ilgų regatų daugiau ir nėra.
Žinoma, toks sportas kainuoja, bet tikrai jachtomis plaukioja ne tik turtuoliai. Daugelis įgulų ieško rėmėjų. Didžiausias laimėjimas regatoje - taurė ir ta pati pereinamoji, o ne piniginiai prizai. Varžaisi tik dėl savo malonumo ir tam tikros garbės - užlipti ant podiumo."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą