Klaipėdos locmanai nuo Baltijos jūros šalių locmanų skiriasi tik savo atlyginimais

Uoste

Svarbiausias birželio 2-4 dienomis Klaipėdoje vykusios Baltijos jūros šalių locmanų organizacijos konferencijos klausimas - privalomas laivų locavimas pavojinguose laivybos saugumo požiūriu rajonuose.
    Konferencijoje aptarti ir kiti locmanų darbo, laivybos saugumo, susijusio su laivų locavimu, klausimai. Šios organizacijos sekretorius danas, be kita ko, domėjosi ir locmanų atlyginimais. Klaipėdos uostas ir laivybos saugumo požiūriu, ir savo locmanų profesionalumu nenusileidžia kitiems Baltijos jūros išsivysčiusių šalių uostams, šiek tiek atsilieka tik locmanų atlyginimais ir jų materialiniu aprūpinimu. Tačiau Klaipėdos locmanai turi visą būtiną įrangą, aprangą, laivus.

Klaipėdos uoste vidutinis locmano atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių - 1300-1400 eurų. Pasak mūsų locmanų, Vokietijos, Lenkijos locmanai uždirba daugiau kaip 5 tūkst. eurų, Danijos - 8 tūkst. eurų.

Klaipėdiečiai lenkia mokymusi

Vyr. locmano Vytauto Grigeliūno teigimu, Klaipėdos locmanai, palyginti su kitų Baltijos jūros šalių locmanais, mokymosi atžvilgiu netgi pirmauja. Pavyzdžiui, nuo pernai rudens iki šio pavasario jie dalyvavo 7 kursuose ir gavo tarptautinius sertifikatus. Pats V. Grigeliūnas Danijos jūrų institute mokėsi net 4 kartus, vieną kartą Olandijoje vykusiuose kursuose.

Baltijos šalių locmanų administracijų komisijos (Baltic Pilotage Authorities Commision - BPAC), kurios konferencija vyko Klaipėdoje, generalinis direktorius Markas Milis (Markku Mylly) iš Suomijos birželio 4 d. spaudos konferencijoje sakė, jog Klaipėdos uosto locmanų tarnyba, sprendžiant iš BPAC gaunamų pranešimų, ir to, ką konferencijos dalyviai pamatė Klaipėdoje, dirba gerai.

V. Grigeliūnas, paklaustas, kuo skiriasi Klaipėdos locmanai nuo kitų šalių locmanų, atsakė, jog savo atlyginimais ir materialiniu aprūpinimu, tačiau tai susiję su bendru šalies išsivystymo lygiu.

Locmano V. Grigeliūno teigimu, savo įranga, personalo kvalifikacija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba taip pat niekuo nesiskiria nuo kitų uostų tokių tarnybų. Beje, kai Laivų eismo tarnyba bus perkelta į Kopgalį, ji bus aprūpinta ir nauja modernia navigacine įranga - radarais, kompiuteriais ir kt., tad laivybos saugumas Klaipėdos uoste dar pagerės.

Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Ričardas Lučka spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad Suomijos ir Lietuvos locmanams neiškilo tokios nesaugaus locmanų darbo problemos kaip kai kuriose kitose šalyse, kur locmanų katerį vairuoja vienas žmogus ir nėra kam padėti locmanui iš katerio įlipti į laivą. Klaipėdos uosto locmanų kateryje būna du žmonės, tad vienas visada padeda locmanui.

Tačiau Klaipėdos uoste vis dar tebėra iki galo neišspręsta locmanų katerių problema. Pernai vasaros pabaigoje iš Suomijos buvo parplukdytas naujutėlaitis locmanų kateris "Dangė", pastatytas Uosto direkcijos užsakymu ir kainavęs apie 511 tūkst. eurų.

V. Grigeliūno teigimu, tai išties geras kateris, juo patogu ir saugu locmanams dirbti, tačiau jis gali būti naudojamas tik normaliomis oro sąlygomis, t. y. kai bangų aukštis neviršija 2 metrų. Klaipėdos uosto locmanams tenka dirbti ir audringu oru atviroje jūroje, kai bangų aukštis siekia iki 4 metrų. Todėl mūsų uostui, locmanų manymu, reikėtų turėti kitą didesnį katerį, kuriuo būtų galima dirbti blogesnėmis oro sąlygomis. Reikalai šioje srityje po truputį juda į gerąją pusę. Neatmetama galimybė, jog toks kateris gali būti įsigytas jau kitais metais. Nediskutuotinas, žinoma, lieka kol kas tik atlyginimų klausimas.

Pavojingiausios zonos jūroje

BPAC konferencija, vykusi Klaipėdoje, jau dvidešimt antra. Lietuvoje ji vyko pirmą kartą. Joje dalyvavo locmanų atstovai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos ir Rusijos. Kiekvienos šalies delegacijos atstovai informavo apie savo uostų veiklą, susijusią su laivų locavimu, buksyravimu ir laivybos saugumu tiek uostuose, tiek jų prieigose, tiek sąsiauriuose.

Lietuva į šią organizaciją įstojo 1999 m. Nuo to laiko ji beveik kasmet dalyvauja šios organizacijos konferencijose, kurios vyksta vis kitoje šalyje. Pernai tokia konferencija vyko Kopenhagoje, Danijoje.

Prieš trejus metus vykusioje panašioje konferencijoje buvo atliekama apklausa, kurie Baltijos jūros rajonai yra pavojingi laivybos atžvilgiu. Apklausos iniciatorės - Skandinavijos šalys, kurios laivybos saugumą sieja su gamtos apsauga, su pavojingų ir kenksmingų krovinių gabenimu laivais Baltijos jūroje.

Pavojingiausiomis zonomis yra laikomas Irbės sąsiauris, Suomijos įlanka, Botnijos įlankos vidurinė dalis, Gdansko įlankos dalis, visi Danijos sąsiauriai ir prieigos prie jų pradedant nuo Bornholmo salos, pvz., Didžiojo Belto ir Zundo sąsiauriai. Šie rajonai laikomi padidintos rizikos zonomis dėl itin intensyvios laivybos juose ir pavojingų bei kenksmingų krovinių gabenimo.

Kadangi Klaipėdos uostas tokiems rajonams nepriskirtas, jo locmanai konferencijoje, priešingai nei Skandinavijos šalys ir Rusija, nebalsavo už privalomo laivų locavimo įvedimą šiuose rajonuose.

Suomijos įlankoje pastaruoju metu itin suintensyvėjo laivyba. Suomija, Estija ir Rusija baigia diegti naują laivybos sistemą, kuri, Suomijos instituto apskaičiavimais, 80 proc. sumažins galimų avarijų Suomijos įlankoje skaičių.

Šių metų pradžioje Suomijoje baigta vykdyti laivybos sistemos reorganizacija. Anksčiau šios šalies locmanai priklausė Suomijos jūrų administracijai, o po reorganizacijos įkurta atskira locmanų tarnyba, pavaldi ne jūrinei administracijai, o Susisiekimo ministerijai. Ji nepriklausoma, bet ne privati, o valstybinė organizacija, be to, turi užsidirbti lėšų savo išlaikymui.

Dalis Klaipėdos locmanų norėjo įkurti privačią locmanų bendrovę, šiuo klausimu daug ginčytasi. Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas R. Lučka, paklaustas, ar tokiame uoste kaip Klaipėda galima privačių locmanų veikla, sakė, jog AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, AB "Baltijos" laivų statykla turi savo kapitonus, kurie peršvartuoja laivus prie krantinių bendrovės teritorijoje. Tačiau uosto farvaterį, kai atsakomybė už laivybos saugumą, už kiekvieno užsienio šalies laivo saugumą tenka valstybei, R. Lučkos manymu, turi aptarnauti tik valstybiniai locmanai.

Privačių locmanų yra Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje. BPAC generalinio direktoriaus M. Mylio teigimu, privačias locmanų brolijas vis tiek kontroliuoja valstybinės institucijos. Pasak jo, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas laivybos saugumui ir tai turi garantuoti valstybinės struktūros.

Dalia BIKAUSKAITĖ