Klaipėdos locmanų dujovežiai negąsdina

Ispanija turi 27 uostus ir 8 SGD terminalus, įskaitant ir Portugalijos. Taigi ispanų patirtis nemenka. Huelvos uostas pasirinktas todėl, kad savo konfigūracija ir įplaukimo sąlygomis yra labiausiai panašus į Lietuvos uostą.

Huelvos uoste leistina maksimali grimzlė - 11,5 m. Klirensas (gylio atsarga po kiliu) išoriniame laivybos kanale - 2 m, vidiniame kanale - 1,5 m, o prie krantinės - 1,2 m. Toks pats jis ir Klaipėdos uoste, nes tokie yra pasauliniai reikalavimai.

Ispanijos uoste dideli potvyniai ir atoslūgiai. Maksimaliai vandens lygis kinta 3,8 m. Tad ispanai laivą dujovežį į uostą veda likus valandai iki aukščiausio vandens lygio, paprastai 9 valandą. Klaipėdos uoste didelio vandens lygio kitimo paprastai nebūna, per parą jis pasikeičia 2-3 centimetrais, išskyrus didžiąsias audras. Suprantama, siaučiant dideliam štormui laivo dujovežio į uostą niekas nevestų.

Pasak Klaipėdos uosto vyr. locmano, ketinama dar aplankyti ir konservatyvesnės šalies, ko gero, Anglijos uostus, ir pasižiūrėti, kokie reikalavimai keliami dujovežiams tenai. Anot R. Eitučio, amerikiečių reikalavimai gerokai viršija europietiškas ribas, o Lietuva neturi nė tiek žemės, kad galėtų jų laikytis. Dar paklausimų bus pateikta Ispanijos Barselonos uostui, mat jo SGD terminalas yra mieste. "Vieną uostą pažiūrėjus spręsti, ką mes galima ir ko negalime Klaipėdoje, sunku", - sako R. Eitutis.

Terminalas krante

Huelvos SGD terminalas stovi už miesto. Tačiau jis yra už maždaug 400 m nuo naftos terminalo. Visai netoli SGD terminalo įrangos eina gatvė, kuria gali važiuoti bet kokios transporto priemonės. Už jos yra terminalo talpyklos. Taigi tarp terminalo krovos ir sandėliavimo įrangos yra įsiterpusi, vaizdžiai tariant, vieša gatvė.

SGD terminalas Huelvos uoste veikia jau 12 metų. Pastatytas 1984-1985 m., tačiau buvo gana mažas, tad 1999-2000 m. rekonstruotas ir padidintas. Dabar jis priima panašius laivus dujovežius, kurių atplaukimas planuojamas ir į Klaipėdos uostą. Tik Huelvos SGD terminalas yra krante, o Lietuvos uoste prie Kiaulės Nugaros salos stovės laivas talpykla, prie kurio švartuosis dujovežiai. Pasak R. Eitučio, esminio skirtumo tai neturi.

Kokios nors specialios įrangos Huelvos SGD terminale nėra, ji panaši į turimą "Klaipėdos naftos" terminale, tik aname dar kabo švieslentė, kurioje pateikiama informacija, kokiu greičiu artėja laivas. Įspūdį daro 2 cm storio ledo sluoksnis ant įrangos, netirpstantis šviečiant saulei ir esant 31 laipsniui šilumos. Terminalo krantinė apsaugota, joje gausu įvairių daviklių. Jeigu tik kas nors ne taip, tuoj gaunamas signalas. Kai suveikia 3 davikliai vienu metu, krova stabdoma automatiškai.

Pasak R. Eitučio, Huelvos uoste jokių apsauginių zonų nėra. Stovi prišvartuotas dujovežis, vyksta krovos darbai, o kiti laivai plaukia ir visai arti, ir toliau - jokių apribojimų nėra. Ispanai sakė, kad dujovežio krovos metu laivų greitis ribojamas, tačiau klaipėdiečiams atrodė, jog jie plaukia 8-10 mazgų greičiu. Klaipėdos uoste leistinas 6 mazgų greitis.

Lydi 5 vilkikai

Klaipėdiečiai stebėjo, kaip Huelvos uoste priimamas 286 m ilgio laivas dujovežis, kalbėjosi su uosto valdžios ir locmanų atstovais. Pasak R. Eitučio, itin didelių specialių reikalavimų laivams dujovežiams ispanai nekelia. Vienintelis dalykas, į ką buvo atkreiptas dėmesys, plaukiant dujovežiui uoste yra stabdomas kitų laivų eismas. Iš esmės turėtų būti ribojamas visų laivų eismas, tačiau ispanai, kaip ir kitų šalių uostininkai, nesusitvarko su mažaisiais ir pramoginiais laiveliais, tad iš esmės stabdomas tik didžiųjų laivų eismas. Tačiau mažieji laivai plaukia ne kanalu ir, esant reikalui, pasitraukia į šoną. R. Eitutis mano, kad mažųjų laivų kontrolė Klaipėdos uoste yra geresnė nei Huelvoje.

Huelvos uoste nuo uosto vartų iki terminalo reikia plaukti 4 jūrmyles. Klaipėdos uoste, jeigu SGD terminalas būtų ties Kiaulės Nugara, reikėtų plaukti 5,5 jūrmylės. Laivą dujovežį prie priėmimo bujos pasitinka Huelvos uosto vilkikas, kuris "prisiriša" prie laivagalio. O du locmanai, kurių vienas padeda laivą vesti, o kitas kalbasi su kapitonu, dujovežį pasitinka dar gerokai prieš plūdurą.

Beje, ir Klaipėdoje laivus, kurių grimzlė viršija 11 m grimzlę, veda du locmanai, ir didžiuosius konteinervežius jie pasitinka jūroje 1-2 jūrmylėmis toliau už plūduro, esančio už 3 jūrmylių nuo uosto vartų. Dujovežį jūroje jie pasitiktų už 5-6 jūrmylių. Beje, Huelvos locmanai nesinaudoja tokia nešiojamąja įranga, kurią turi Klaipėdos locmanai.

Pagal ispanų reikalavimus, uosto viduje dujovežiui aptarnauti imami 5 vilkikai, o išplaukiant jam talkina jau tik trys. Pasak R. Eitučio, bent iš pradžių ir Klaipėdos uoste su dujovežiu dirbtų, ko gero, 4 vilkikai, pirmieji laivai būtų įvedami laikantis visų atsargumo priemonių, ko gero, esant ne didesniam nei 10-12 m/s vėjo greičiui. Anot jo, maži pramoginiai laivai neturi trukdyti laivybai.

HUELVOJE. Ispanijos uoste plaukia laivas dujovežis, o šalia jo jachta.

Kamščių neturėtų būti

Pasak vyr. locmano R. Eitučio, be reikalo dabar imta nuogąstauti, kad dėl dujovežių Klaipėdos uoste bus ribojamas kitų laivų judėjimas. Jo teigimu, šiuo metu didžiausia Klaipėdos uosto problema - vienpusis eismas. Į Lietuvos uostą atplaukia nemažai laivų, kurių ilgis - 150-200 m, ir, jeigu jų grimzlė maksimali, jie negali prasilenkti. Tiesa, Lietuvos uoste yra 3 vietos, kuriose gali prasilenkti keltai ir konteinervežiai.

Tačiau jau kitąmet Klaipėdos uosto laivybos kanalas bus platinamas nuo 120 iki 150 metrų, ir tada tam tikro dydžio laivams bus leidžiamas dvipusis eismas. Tada laivai iki 200 m ilgio, ko gero, galės prasilenkti bet kurioje Klaipėdos uosto vietoje, išskyrus uosto vartus. Juose prasilenkti negalima dėl posūkio.

Tada pagrindine Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos problema liktų seni lokatoriai, tačiau jau kitų metų pabaigoje planuojama ir juos turėti naujus. Taigi jau vien dvipusis eismas, bent jau uosto viduje, kompensuotų apribojimus dėl dujovežių.

Pasak Klaipėdos uosto vyr. locmano, kadangi iki paties SGD terminalo statybos pradžios dar toli, klausimas, kokie laivai turės praleisti dujovežius, kaip pastarieji praleis keltus (į Huelvos uostą keltai neplaukia), kol kas iš esmės nesvarstytas. Tačiau jau dabar žinoma, kad laivybos taisyklės turės būti papildytos nurodymais ir dėl bendro laivų eismo stabdymo, ir dėl dujovežiui reikalingo vilkikų skaičiaus, bent jau bus specialūs uosto kapitono nurodymai. "Laivų kamščių, kurių visi bijo, manau, nebus. Trys valandos - maksimalus laikas, per kurį dujovežis pasiektų SGD terminalą prie Kiaulės Nugaros. Tačiau kitiems tiek laiko laukti nereikės. Laivas dujovežis juk nejudės atgal. Jam nuplaukus pakankamą atstumą, mažesnių laivų laivyba greičiausiai bus galima", - sakė R. Eitutis.

Rūpi ne tik dujovežiai

Klaipėdos vyr. locmano teigimu, laivai dujovežiai yra gana saugūs, ir pasiekti patį tanką su dujomis, aplink kurį yra 1,5 m ir daugiau specialus užpildas, nėra taip paprasta. Net jeigu kitas laivas atsitrenktų į dujovežį, teorinės tikimybės, kad smūgis pasieks dujų balioną ir kad jis sprogs, nėra. Tiesa, pakaktų balionui nors kiek įskilti, susidarytų didelis temperatūrų skirtumas net žiemą, turint omenyje, kad dujų temperatūra - minus 161 laipsnis, ir dėl to įvyktų išsiliejimas, kurio pasekmės gali būti gaisras arba sprogimas.

Kadangi laivai dujovežiai vis dėlto yra šiek tiek kitokie, Klaipėdos vyriausieji locmanai, kaip dirbti su jais, treniruosis Danijos jūrų instituto treniruoklyje. Danai turi ir specialią laboratoriją, ir Klaipėdos uosto planą, ir visų laivų, kurie tik yra pastatyti pasaulyje, modelius, gali sumodeliuoti sroves, sudaryti locmanams galimybę dirbti kartu su vilkikų kapitonais. Pasak R. Eitučio, galbūt netgi bus reikalaujama, jog locmanų mokymai vyktų kartu su vilkikų kapitonais. Į Daniją planuojama vykti jau kitais metais. Pagal dabar startuojantį Europos Sąjungos projektą, kuriame Uosto direkcija dalyvaus partnerės teisėmis, bus padengti locmanų mokymo ir komandiruotės kaštai. Na, o žemesnės kategorijos locmanai iš pradžių, ko gero, treniruosis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje.

"Iš esmės specialiai ką nors daryti Klaipėdos uoste dėl laivų dujovežių lyg ir nereikėtų. Bet kuriuo atveju jau pradėti įgyvendinti projektai, skirti ne vienai kuriai nors kompanijai, o daugeliui. Planuojamas įrengti laivų apsisukimo ratas ties LKAB "Klaipėdos Smeltė". Dujovežio apsisukimo rajonui reikalingas dviejų laivo ilgio plotas, t. y. apie 600 metrų. Tiek "Smeltė", tiek Birių krovinių terminalas nori priimti didesnius laivus, neskaitant Malkų įlankoje dirbančių kompanijų, kurios irgi nori plėsti savo veiklą. Taigi mes rūpinamės ne vien tik laivais dujovežiais. Mus labai jaudina ir būsimas "Klaipėdos Smeltės" konteinerių paskirstymo centras. Didžiuliai laivai konteinervežiai įvedimo ir išvedimo atžvilgiu ne ką mažiau sudėtingi, nes kai kuriuose konteineriuose būna ir aukštos pavojingumo klasės krovinių", - sako R. Eitutis.

Nelaukiant laivų dujovežių Klaipėdos uoste įvairiose vietose statomi srovių matuokliai. Vienas yra prie uosto vartų, kitas bus uosto viduje. Be jau turimų, planuojama dar dviejose vietose įrengti srovių matuoklius.

Neramu dėl vartų pločio

Klaipėdos locmanų laivai dujovežiai iš esmės negąsdina. Ir navigacinių ženklų šiandien Klaipėdos uoste yra užtektinai. Nerimą kelia tik dujovežių plotis. Locmanams teko stebėti 41 m pločio laivo priėmimą Ispanijoje, o Klaipėdoje planuojama aptarnauti iki 50 m pločio dujovežius.

Klaipėdos uostininkams neramu dėl uosto vartų pločio, juo labiau kad visai šalia jų yra naftos terminalas. Atlikus didžiuosius laivybos kanalo gilinimo darbus uosto vartai bus silpniausia vieta.

150 m laivybos kanalo plotis pagal visas tarptautines rekomendacijas laivams dujovežiams, kurių plotis - 50 m, - riba. Tačiau po gilinimo darbų laivybos kanale 150 m pločio atkarpos bus labai trumpos. Tokia atkarpa bus nuo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) iki jūrų krovinių kompanijos "Bega", o kitose vietoje yra baseinai, išplatėjimai, pavyzdžiui, ties AB "Klaipėdos nafta" naudojamomis krantinėmis kanalo plotis sieks apie 290 m.

Po to, kai bus pabandyta vesti laivus dujovežius Danijos jūrų instituto treniruoklyje, paaiškės, ko dar reikia, jeigu iš viso reikia, Klaipėdos uostui norint priimti dujovežius.

KAMŠČIAI. Klaipėdos uosto vyriausiojo locmano R. Eitučio manymu, kamščių dėl laivų dujovežių Klaipėdos uoste neturėtų būti. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.