Uoste
Pirmadienį priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis pagaliau sudėliojo visus taškus ant "i" kone 5 metus trukusiame dviejų uosto bendrovių ginče dėl žemės nuomos.
Ginčas tarp LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir UAB Birių krovinių terminalo (BKT), kurios 50 proc. akcijų priklauso tai pačiai "Klaipėdos Smeltei", prasidėjo 2002-aisiais. BKT nenorėjo subnuomoti sklypo prie 101-104 krantinių iš "Klaipėdos Smeltės", pageidavo tiesiogiai jį nuomotis iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.
Dar 2004 m. gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) priėmė nutartį, kuria pripažino BKT teisę ne konkurso tvarka išsinuomoti jos veiklai užtikrinti reikalingą sklypą iš Uosto direkcijos. AT nutartis, žinia, yra galutinė ir neskundžiama, tačiau 2005 m. Klaipėdos apylinkės teismui teko priimti nutartį ir įpareigoti vykdyti AT nutartį. Bet "Klaipėdos Smeltės" ir Uosto direkcijos atstovai teigė nežiną, kaip tai reikia padaryti.
Kilo ginčas ir dėl sklypo ribų. "Klaipėdos Smeltė" nenorėjo atsisakyti 47 tūkst. kv. m ploto sklypo, sutiko grąžinti direkcijai mažesnį - 15 tūkst. kv. m ploto sklypą. Vėl buvo prasidėję ilgi teisminiai ginčai. Juos šią savaitę užbaigė AT, išnagrinėjęs "Klaipėdos Smeltės" kasacinį skundą.
Teismas apibrėžė sklypo ribas - tai 47 tūkst. kv. m prie 101-104 krantinių, kuris pažymėtas 2002 m. UAB "Inžineriniai tyrinėjimai" parengtame plane. "Klaipėdos Smeltė" turi atsisakyti jo nuomos ir grąžinti Uosto direkcijai, o ši jį išnuomoti BKT.
Jeigu bendrovė to nedarytų, Uosto direkcija turėtų kreiptis į teismą dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo per antstolius.
Vakar šios AT nutarties komentuoti nebuvo linkusi nei "Klaipėdos Smeltės", nei BKT vadovybė. BKT direktoriaus pavaduotojas Ruslanas Malininas tepasakė tik tiek, kad ją vertina teigiamai.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą