Klaipėdos uostas tapo kalėjimu Norvegijos laivui

Kuriozai

Teismo sprendimu Klaipėdos uoste areštuoto Norvegijos laivo "Orastar" savininkai tvirtina esą šantažuojami laivą rekonstravusios bendrovės bei stebisi Lietuvos įstatymais.

Ypač juos šokiravo tai, kad Lietuvos pareigūnai nori deportuoti areštuotame laive dirbantį jūreivį.

Mat pagal įstatymus, jūreiviai Lietuvoje turi paprastų turistų statusą ir negali čia būti ilgiau nei 90 dienų.

Į keblią situaciją patekę laivo savininkai kreipėsi pagalbos į Klaipėdos teisininkus. Į šį konfliktą jau įsikišo ir Norvegijos ambasada Lietuvoje.

Konfliktinė situacija

Laivas "Orastar" areštuotas jį rekonstravusios bendrovės Vakarų laivų gamyklos (VLG) prašymu. Tarp šios įmonės ir laivo savininko - Norvegijos kompanijos "Ponnship A/S" - kilusį ūkinį ginčą šiuo metu nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas.

Siekdamas, kad būtų panaikintas areštas, laivo savininkas užvakar pateikė banko garantiją VLG ieškiniui užtikrinti. Tačiau net ir esant tokiai aplinkybei, laivas kol kas negali išplaukti iš Klaipėdos, nes jis yra įformintas kaip prekė, įvežta į Lietuvą laikinam perdirbimui.

Tam, kad "Orastar" galėtų išplaukti, prekės įvežimą įforminusi VLG turi užbaigti muitinės procedūras, tačiau ji to nedaro. Negana to, "Vakarai" net neatiduoda laivo inkaro.

Norvegijos laivo savininko atstovas Frodis Gulaksenas mano, kad dėl tokios situacijos kalti ne Lietuvos įstatymai, o VLG, neva norėjusi juos šantažuoti bei priversti pasirašyti naują sutartį dėl laivo rekonstrukcijos.

VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika atsisako tai komentuoti, kol sprendimo nepriėmė teismas. Įmonės interesus gina viena Vilniaus advokatų kontora. Pasak A. Šileikos, bandymai taikiai susitarti su Norvegijos laivo savininku rezultatų nedavė.

Areštuotas laivas "Orastar" dabar stovi prie krantinės "Klaipėdos Smeltės" teritorijoje

Ginčas - dėl darbų kiekio

Norvegijos kompanijos "Ponnship A/S" laivo rekonstrukcija iš sausakrūvio į tanklaivį pradėta šių metų liepos 15 dieną. Darbai turėjo būti baigti spalio 14-ąją.

Prieš sutarties su VLG pasirašymą šio laivo pavadinimas buvo "Sava Star", jame buvo iškelta Panamos vėliava.

Pagal kontraktą, už rekonstrukcijos darbus laivo savininkas turėjo mokėti keliais etapais. Pirmą kartą - 10, antrą - 20 procentų, trečią - dar 20 procentų sutartyje nustatytos laivo rekonstrukcijos kainos.

Tačiau sutartyje buvo numatyta ir tai, kad prieš mokant trečią kartą, laive turi būti atlikta 50 procentų plieno ir įrangos montavimo darbų, kurie bus įrodyti laivo savininko atstovui ir šio oficialiai patvirtinti.

Rugsėjo 19 d. VLG, įsitikinusi, kad pusę darbų jau padaryta, pateikė trečią sąskaitą laivo savininkui. F. Gulakseno teigimu, jis pasikvietė tris nepriklausomus ekspertus, kurie esą nustatę, kad iš tiesų laive atlikta tik 40 procentų darbų, todėl nesutikęs pasirašyti pateiktos sąskaitos.

Darė spaudimą?

Spalio 3 d. VLG prašymu teismas areštavo laivą ir uždraudė jam išplaukti iš Klaipėdos uosto. Laive buvo nutraukti visi darbai, atjungta elektra, nustota tiekti vandenį. Jūrininkai netgi neteko galimybės naudotis laivo tualetu.

F. Gulaksenas mano, kad tokiais veiksmais neva norėta priversti laivo savininką pasirašyti naują laivo rekonstrukcijos sutartį, kurioje darbų kaina buvusi padidinta nuo 1 iki 1,7 milijono eurų, o darbams atlikti papildomai skirta dar 110 dienų.

Kai laivas buvo areštuotas, laivo savininkas kreipėsi į užsienio gamyklas, prašydamas pateikti pasiūlymus dėl "Sava Star" rekonstrukcijos užbaigimo. Jos pranešė negalinčios to padaryti neatsiuntusios savo atstovų.

Tačiau VLG apsauga esą nenorėjusi įsileisti ir vertusi laukti iš Norvegijos atvykusius projektuotojus, kitus laivo savininko atstovus. Tuomet buvo pasamdytas kitas laivo agentas, o spalio 14 d. "Sava Star" buvo atplukdytas į bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritoriją, kur tebestovi iki šiol. Beje, čia laive buvo iškelta Norvegijos vėliava, o pavadinimas pakeistas į "Orastar".

Šiuo metu laivo savininkas teigia jau gavęs pasiūlymų iš Lenkijos, Danijos ir Norvegijos kompanijų dėl laivo rekonstrukcijos užbaigimo.

Užvakar teismui jis pateikė ir banko garantiją, idant šis panaikintų areštą.

Tačiau, nors pagal sutartį "Sava Star" turėjo būti baigtas rekonstruoti spalio 14 d., Klaipėdos teritorinė muitinė, VLG prašymu, išdavė leidimą bendrovei jį laikyti iki 2004 metų sausio 22 d. Tad laivas niekur negali išplaukti tol, kol VLG neatliks jo reeksporto procedūrų. To ji nedaro.

Muitinė niekuo dėta

Į keblią situaciją patekusio laivo savininko vardu jo interesams atstovaujanti advokato Vyto Ramanausko kontora kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę, prašydami paaiškinti, ką reikia daryti, kad laivo arešto panaikinimo atveju muitinė netrukdytų jam išplaukti.

Lapkričio 18 d. buvo gautas atsakymas, kad laivo reeksporto terminas baigiasi 2004 m. sausio 22 d. ir kad muitinė laivo savininkams nieko negali padėti.

Vis dėlto po to, kai į konfliktą įsikišo Norvegijos ambasada, Klaipėdos teritorinė muitinė gruodžio 5 d. raštu nurodė VLG atlikti laivo reeksporto procedūrą, kai tik bus panaikintas jo areštas.

Tačiau jeigu VLG nevykdytų muitinės nurodymo, ši tarnyba bendrovės atžvilgiu negalėtų taikyti jokių sankcijų, todėl prašymas įpareigoti VLG atlikti laivo reeksportą buvo pateiktas ir Klaipėdos apylinkės teismui. Ieškinys motyvuojamas "Sava Star" valdymo teisių pažeidimu.

Atsižvelgiant į visus teisės normose numatytų procesų terminus, sulaukti teismo sprendimo laivo savininkas gali tikėtis maždaug tik po pusmečio. Tai jo netenkina, nes laivą numatytu laiku jis jau yra įsipareigojęs išnuomoti.

Advokatas V. Ramanauskas sako, kad jo praktikoje toks atvejis pasitaikė pirmą kartą. Jo manymu, iškilus ginčui, VLG neva naudojasi Lietuvoje teisiškai nesureguliuota situacija ir, siekdama patenkinti savo komercinius interesus, esą daro laivo savininkui netiesioginį spaudimą. Užsienyje panašūs dalykai vadinami komerciniu šantažu.

Kita vertus, VLG, įformindama laivą kaip prekę, nepažeidė jokių Lietuvos įstatymų. Tokia procedūra leidžia už laikinam perdirbimui įsivežtą prekę įmonei nemokėti importo ir eksporto mokesčių, darbai tuomet neapmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu.

Nors tai reglamentuojančiame Vyriausybės nutarime nieko nėra nekalbama apie laivus, kaip apie tokias prekes, muitinės pareigūnai šį nutarimą sėkmingai taiko ir jiems.

Laivo savininkas šokiruotas

Be to, kad negali išplukdyti laivo iš Klaipėdos uosto, jo savininkai turi problemų ir dėl įgulos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Malkų įlankos užkardos pareigūnai surašė Administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolą jūreiviui Rusijos piliečiui Olegui Minajevui. Jam skirta 250 Lt bauda bei įpareigojimas išvykti iš Lietuvos.

Pasieniečių supratimu, jūreivis, būdamas Lietuvoje daugiau nei 90 kalendorinių dienų, pažeidė LR Vyriausybės nutarimą, kuriuo yra numatytas vizų neturinčių turistų buvimo Lietuvoje terminas.

O. Minajevo problema laivo savininkui buvo visiškai netikėta, nes pasieniečiai apsilankė laive spalio 14 d., kai "Sava Star" jau buvo areštuotas. Taigi, jeigu laivas galėtų išplaukti, juo išvyktų ir minėtas jūreivis.

V. Ramanausko advokatų kontora abu pasieniečių nutarimus dėl O. Minajevo apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Šis lapkričio 18 d. iš dalies patenkino skundą ir panaikino nutarimą skirti administracinę nuobaudą. Kadangi pasieniečiai, nelaukdami, kol įsigalios šis teismo sprendimas, priėmė naują nutarimą, kuris iš esmės buvo toks pat, kaip ir pirmas, advokatams juos skųsti teko dar kartą.

Kita pirmojo skundo dalis - dėl nutarimo O. Minajevą išsiųsti iš Lietuvos - Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus nagrinėjama gruodžio 16 d.

Jūreiviai - kaip turistai

Advokatų manymu, į tokią kuriozinę situaciją O. Minajevas pateko todėl, kad pagal galiojančius Lietuvos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, jūreiviai nėra išskiriami iš paprastų turistų ir jiems taikomas tas pats įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių buvimą Lietuvoje. Dėl tokios problemos į teismą buvo kreiptasi pirmą kartą.

Tuo metu pasieniečiai stebisi, kad laivo savininkas dėl jūreivio kreipėsi į teisininkus. Pernai dėl panašių priežasčių jie išsiuntė iš Lietuvos per 30 jūreivių ir jokių problemų dėl to esą nekilo.

Beje, advokatų paslaugos laivo savininkui atsieina panašiai tiek pat, kiek kainuotų pakeisti įgulos narį kitu. Tad ekonominės priežastys lemia tai, kad ne visi skundžia tokius Lietuvos pareigūnų nutarimus.

Neatmetama galimybė, jog ir Norvegijos laivo savininkas dėl jūreivio į advokatus kreipėsi tik todėl, kad į juos jis jau buvo kreipęsis dėl kilusio ūkinio ginčo.

IMO konvencija numato lengvatų

Lietuva 1999 m. ratifikavo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvenciją "Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo". Konvencijos esmė ta, kad atliekant būtinas procedūras tarptautinių reisų laivuose, būtų kuo mažiau formalumų.

Viena iš konvencijos normų numato, kad valdžios organai leidžia išlipti į krantą įgulos nariams užsieniečiams, kai laivas yra uoste, jeigu buvo atlikti laivo atvykimo formalumai.

Vadovaujantis šia konvencija, nereikia reikalauti, kad jūrininkai, išlipantys į krantą, turėtų vizas. Taigi ir Lietuvoje užsienio jūreiviams turėtų būti leidžiama būti tol, kol jų laivas yra uoste.

Net JAV uoste stovint Lietuvos laivui, jokių vizų iš jūreivių nereikalaujama, tačiau jiems gali būti neleidžiama išlipti į krantą. O. Minajevas taip pat sutinka, kad, užuot jį deportavus, jam nebūtų leidžiama išlipti į krantą.

Įstatymuose palikta spragų

Kadangi mūsų šalyje jūreiviai teisiškai nėra išskirti iš turistų, Lietuvos pareigūnai šią situaciją traktuoja pagal bendras normas. Jeigu įstatymas, apibrėžiantis užsieniečių teisinę padėtį, nėra aiškus, turėtų būti priimti poįstatyminiai aktai, kurie nurodytų, kiek ir kokiomis sąlygomis užsienio jūreiviai gali būti Lietuvoje.

Žinoma, Lietuvos pareigūnai privalo žinoti ne tik Lietuvos įstatymus, bet ir mūsų šalies ratifikuotas tarptautines sutartis, turinčias didesnę galią negu nacionaliniai įstatymai. Tačiau minėtoje konvencijoje nėra aiškiai pasakyta, kad jūreivis uoste gali būti tiek, kiek jame stovi jo laivas. Todėl Lietuvos pareigūnai šią situaciją interpretuoja savaip, remdamiesi Vyriausybės nutarimu, kuris sukonkretina, kokį laiką užsieniečiai gali būti Lietuvoje.

Bet kuriuo atveju užsieniečiams laivų savininkams, kurie siunčia remontuoti laivus į Klaipėdą, tokie dalykai pridaro ne tik papildomų nepatogumų, bet ir išlaidų. Todėl Klaipėdos uosto laivų remonto įmonės užsieniečiams tampa mažiau patrauklios.

Pavyzdžiui, šiuo atveju laivo "Orastar" savininkas, priklausantis Norvegijos laivų savininkų asociacijai, greičiausiai dalijasi patirtimi dėl jam iškilusių problemų su kitais užsienio laivų savininkais. Ir visai įtikima, kad jie stengsis neremontuoti čia savo laivų, norėdami išvengti kurioziškų situacijų šalyje, kurios net teisinėje sistemoje dar daug kas nesutvarkyta.

Advokatai, susidūrę su šia problema, mano, kad ją galėtų padėti spręsti Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Ji galėtų atkreipti valdžios dėmesį į tas situacijas, kurios nėra apibrėžtos įstatymų ir kurios nėra logiškos.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža "Vakarų ekspresui" sakė, jog LJS dėl šios problemos ketina kreiptis į visas Lietuvos institucijas, kurios galėtų padėti ją išspręsti.

Dalia BIKAUSKAITĖ