Per pastaruosius 13 metų mažiausiai į uosto infrastruktūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo (be PVM) 2000-aisiais - per 52 mln. Lt, per paskutinius 5 metus investuotos sumos labai svyravo: 2008 m. - 166 mln. Lt, 2009 m. - 64 mln. Lt; 2010 m. - 70 mln. Lt; 2011 m. - 123,8 mln. Lt; 2012 m. - 108,2 mln. Lt; o per visus 2013 m. planuojama investuoti rekordinę sumą - per 300 mln. Lt.
Lėmė gilinimo darbai
Šiemet didžiausią investicijų dalį Uosto direkcija panaudojo jau per pirmą pusmetį - 233,6 mln. Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ši pusmečio investicijų suma keliskart viršija iki šiol rekordinių 2008 metų investavimo rodiklius.
Tokius rezultatus lėmė uoste atlikti didžiausios apimties ir vertės gilinimo darbai. Daugiausia jų atliko Nyderlandų kompanija "Van Oord Dredgingand Marine Contractors BV". Olandai įgyvendino istorinį uosto laivybos kanalo gilinimo iki 14,5 m ir platinimo iki 150 m projektą, kainavusį per 106 mln. Lt. Iš dalies projektas buvo finansuotas ES lėšomis. Šio projekto dėka šiemet birželį pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje oficialiai buvo įvestas dvipusis eismas dideliems laivams. Laivyba intensyvėja, laivai didėja, Klaipėdos uostas neatsilieka ir darosi visapusiškai patrauklesnis. Dabar dėl prasilenkimo laivai neužlaikomi, tad pagerėjo jų įplaukimo ir eismo sąlygos.
Antri pagal investicijų dydį buvo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos vietos gilinimo darbai - jie kainavo 80 mln. Lt. Tai vadinamojo Smeltės laivų apsisukimo rato gilinimo projektas. Jo metu duobė SGD terminalo laivui-dujų saugyklai stovėti pagilinta net iki 16,5 m.
Ženklios lėšos skirtos Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybai bei privažiuojamiesiems keliams. Į keleivių ir krovinių terminalą šiemet investuota apie 39 mln. Lt, privažiuojamajam keliui nuo Baltijos prospekto tęsinio iki terminalo krantinių skirta 12,5 mln. L, Kairių gatvės rekonstrukcija kainuos 11 mln. Lt ir t. t.
ES parama - 129 mln. Lt
Džiuginantis faktas, jog šiemet gauta didžiausia visais laikais ES parama. Per 2013-uosius planuojama panaudoti 129 mln. Lt ES paramos. Tai irgi visų laikų uoste rekordas. Verta pažymėti, kad didžioji dalis šių pinigų jau yra panaudoti.
"Bet kuriuo atveju besibaigiantieji 2013-ieji Klaipėdos uostui buvo geri metai", - mano Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis.
2014-aisiais - apie 215 mln.Lt
Ateinantiems 2014-iesiems jau planuojamos šiek tiek mažesnės investicijų sumos, nors realiai tai būtų antras geriausias investicijų panaudojimo rezultatas uosto istorijoje. Mažesnės investicijų apimtys planuojamos visų pirma todėl, kad gilinimo darbų, kurie "suryja" daug pinigų, kitais metais neketinama atlikti.
Pagal jau patvirtintą 2014-ųjų investicijų programą numatoma investuoti apie 215 mln. Lt be PVM Uosto direkcijos lėšų. Ji pajamų gauna mažiau nei investuoja, tad tenka skolintis.
Pernai Uosto direkcija apie 34 mln. Lt pervedė kaip pelno įmoką į valstybės biudžetą, kitaip sakant, tiek sumokėjo dividendų. Verta pabrėžti, kad dėl šios priežasties jos finansinis pajėgumas nukentėjo. Uosto direkcijos vadovybės manymu, pelnas 100 proc. turi būti paliekamas Uosto direkcijos veiklai įgyvendinti, nes kitu atveju būtų daroma žala valstybei.
Privačios kompanijos "Ernst &Young" duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų Klaipėdos uoste, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų. Įvertinus 2011 m. krovos rezultatą (kuris kol kas yra rekordinis), galima teigti, kad krovinių, perkrautų Klaipėdos jūrų uoste, srautas sudarė prielaidas valdžios sektoriui (valstybės, savivaldybių, "Sodros" biudžetams) per įvairius mokesčius gauti 411 mln. pajamų, kas yra tolygu grynajam pelnui.
Uosto direkcija teikė argumentuotus siūlymus atleisti ją nuo pelno įmokos ir šiemet ji jau buvo atleista nuo tokio didelio mokesčio ir į biudžetą teks sumokėti tik apie 1 proc., t. y. apie 800 tūkst. L. 2014-aisiais Uosto direkcijai tokio mokesčio apskritai nebereikės mokėti ir visos jos lėšos jau bus naudojamos uosto infrastruktūrai gerinti.
Daugiausia lėšų šiemet bus skirta krantinėms statyti ir geležinkeliams tiesti. Uosto direkcija finansuos krantinės, prie kurios bus švartuojamas SGD terminalo laivas-saugykla, statybą, o darbus atliks Latvijos kompanija BGS, kurią konkurso būdu parinko AB "Klaipėdos nafta". Rangovė ne tik statys krantinę, bet ir įrangą ant krantinės, t. y. rankoves, vamzdynus, siurblines ir kt. Tai jau suprastruktūra, kuri liks "Klaipėdos naftos" balanse. SGD krantinė bus svarbiausias kitų metų Uosto direkcijos finansuojamas objektas. Dalis pinigų už krantinę jau sumokėti šiemet, mat pagal sutartį rangovui buvo numatytas avansas.
Tarp prioritetinių minėto naujo ES finansinio laikotarpio projektų, kuriems tikimasi gauti ES paramą - Klaipėdos uosto pietinio ir šiaurinio molų bei Kuršių nerijos kranto sutvirtinimas, gilinimas iki maksimalių parametrų, kad į Klaipėdos uostą galėtų atvykti didžiausi į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai, Malkų įlankos gilinimas, kurį planuojama pradėti jau kitais metais, dviejų lygių sankryžos įrengimas Nemuno gatvėje, mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos pietinėje uosto dalyje statyba, žemsiurbės-žemkasės įsigijimas, Šventosios uosto atstatymas ir kt.
Investicijos atsiperka greitai
Ekonomikos ekspertų apskaičiavimais, Klaipėdos uoste uždirbtas vienas litas pajamų duoda 78 centus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Lietuvos BVP dėl uosto veiklos 2011 metais pasipildė 1,3 mlrd. litų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vertė dėl sukurtos naujos infrastruktūros išaugo jau 535 mln. litų. Uosto kompanijų metinės pajamos padidėjo nuo 194 mln. Lt 2001 metais iki 1,1 mlrd. Lt 2011 metais.
Įvertinus tai, kad uoste atsirado nauji krovos pajėgumai, per metus į biudžetą įvairių mokesčių pavidalu papildomai gaunama per 230 mln. Lt. Tai reiškia, kad investicijos į uosto plėtrą valstybės arba viešajam sektoriui atsiperka per 2-3 metus.
Ilgesnis atsipirkimo laikas yra pačiai Uosto direkcijai. Dėl perkrautos vienos tonos jos pajamos, kurios gaunamos kaip rinkliavos, sudaro tik 4 litus. Šiemet uoste per 10 mėnesių jau perkrauta apie 28 mln. t krovinių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą