2015-ieji kompanijos DFDS įmonių grupei buvo rekordiniai metai gautų pajamų ir pelno atžvilgiu. Šiemet pirmas ir antras ketvirtis buvo dar geresni. Palyginti pernykščius ir šių metų antruosius ketvirčius, šiemet Baltijos jūra generavo 21 mln. Danijos kronų pajamų daugiau. Kompanijos laivai šioje jūroje dirba pelningai. Čia investuoto kapitalo grąža yra viena iš didžiausių visame DFDS tinkle. Beje, bilietų kainų politikoje kol kas nieko naujo, jas norima tik stabilizuoti, bet nedidinti.
Šiuo metu Klaipėdoje esanti "DFDS Seaways" turi 10 laivų. Iš jų tik "Regina Seaways" nuomojama, o kiti yra kompanijos turtas. Laivų amžiaus vidurkis - apie 15 metų.
Du laivai dirba linijoje Klaipėda-Kylis (Vokietija), trys - Klaipėda-Karlshamnas (Švedija), vienas - linijoje iš Estijos į Švediją, keltai "Vilnius Seaways" ir "Kaunas Seaways" yra išnuomoti ir dirba Juodojoje jūroje plaukiodami tarp Gruzijos, Ukrainos ir Turkijos, "Botnia Seaways", galinti paimti tik 12 keleivių, - linijoje Klaipėda-Fredericija-Kopenhaga, o "Finlandia Seaways" - Rosythas (Škotija) - Zebriugė (Belgija).
7 reisas pasitvirtino
AB "DFDS Seaways" keleivių srautai tiek Kylio, tiek Karlshamno linijose panašūs kaip ir pernai. Iš viso ir bendrai per 7 šių metų mėnesius keleivių plukdyta daugiau kaip 123 tūkst. Palyginti su pernai metais, daugiau kaip 10 proc. ūgtelėjo ir krovinių srautai. Švedijos linijoje krovinių daugėja, nes šios šalies ekonomika, ypač statybos, baldų pramonė, yra tampriai susijusi su Lietuva. Beje, prie krovinių srauto augimo prisidėjo ir NATO kroviniai.
Kompanijos komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio teigimu, per 7 šių metų mėnesius vokiečių keleivių padaugėjo daugiau kaip 9 proc., švedų - 13, olandų 12 proc. Įdomu tai, kad daugėja ir latvių, nors jie turi keltų liniją iš Rygos į Stokholmą. Švedai atranda Lietuvą kaip golfo šalį. Šiemet keltais, plaukiojančiais su Lietuvos vėliava, plukdyta 300 golfo žaidėjų ir daugiau nei 300 užsakymų jau turima kitiems metams.
Tiesa, po įvykių Ukrainoje vokiečių buvo sumažėję. Kai prasidėjo teroristiniai aktai Belgijoje ir Prancūzijoje, paaštrėjo situacija Turkijoje, Sirijoje, Vakarų segmento rinkos dalyviai pradėjo ieškoti naujų galimybių keliauti. Vienas iš labiausiai jiems rūpimų dalykų - saugumas. Karlshamno linijoje stebimas nežymus keleivių srauto mažėjimas, o Vokietijos linijoje jis išaugo 3 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.
Beje, įdiegus bendrą visam DFDS "Sea Book" sistemą, lietuviai jau gali rezervuoti bilietus lietuviškoje interneto svetainėje ir į laivus, plaukiančius Anglijos kanalu tarp Prancūzijos ir Anglijos. Šiemet per 7 mėnesius tokių bilietų buvo nupirkta daugiau kaip 7 tūkst. Pasirodo, lietuvių judėjimas per Lamanšą yra gana intensyvus.
"Lietuvių keleivių, įskaitant ir autotreilerių vairuotojus, kultūra gerėja. Vasarą paprastai jų šiek tiek padaugėja. Daugiausia keltuose yra dirbti vykstančių lietuvių ir studentų, apsipirkti važiuojančių smulkiųjų verslininkų, keliaujančiųjų pas gimines", - sakė V. Klumbys.
Tiek keleivių, tiek krovinių srautų augimui įtakos turėjo ir stabilus "DFDS Seaways" keltų grafikas - dabar laivai kasdien išplaukia ir atvyksta tuo pačiu laiku.
Linijoje Klaipėda-Kylis šiemet buvo pridėtas papildomas sekmadieninis reisas. Tai padaryta kilus konfliktui tarp Rusijos ir Lenkijos vežėjų, kai Jūrų perkėlos terminale (JPT) susidarė vilkikų eilės. Tada žengtas rizikingas žingsnis, tačiau jis pasiteisino. 7 reisas atšaukiamas nebus ir dabar, nors Rusijos vilkikų jau seniai nebeliko. Pasirodo, jis reikalingas ir Lietuvos vežėjams.
Ketina keisti linijų terminalus
"DFDS Seaways" nori visų savo linijų laivus perkraustyti į vieną CKT. Kol kas jame dirba tik linijos Klaipėda-Karlshamnas, kuri iš JPT buvo perkelta pernai gegužės pabaigoje, keltai, o laivai, plaukiantys į Vokietiją, vis dar bazuojasi JPT. "Dirbti dviejuose terminaluose neracionalu, nes susidaro didesni kaštai tiek laivybos kompanijai, tiek ją aptarnaujančioms bendrovėms, tiek klientams", - sakė V. Klumbys.
Į CKT sukelti visas tris linijas, įskaitant ir Fredericijos bei Kopenhagos liniją, planuojama kitų metų antrą ar trečią ketvirtį. Anot V. Klumbio, tai nebus lengvas uždavinys. Labai svarbu, kad laivai nebūtų užlaikomi prie uosto vartų. Jeigu taip atsitiktų, mašinų eilė gali nusidriekti mieste.
Krovos ir registracijos procesai turėtų vykti labai greitai. Vieno vieneto registracija neturėtų trukti daugiau kaip 20 sekundžių. Kadangi CKT padaugėjo ir NATO krovinių, kurie turi būti labai greitai kraunami, labai svarbu, kad būtų užtikrintas geležinkelio pajėgumas. Žinoma, logistikos grandinė pačiame terminale turi būti gerai organizuota.
Jau šią žiemą kompanija norėtų pakeisti linijų terminalus. Į Vokietiją būna 7 keltų reisai per savaitę. Jų stovėjimo laikas Klaipėdoje trumpas, tai apsunkina pakrovimo ir iškrovimo darbus, kuriems lieka labai mažai laiko. Dirbant CKT šiek tiek taupytųsi laikas, nes iki jo atplaukiama ir išplaukiama greičiau. Rudenį, žiemą dažnos audros, dėl kurių keltai kartais atsilieka nuo grafiko, kurį vėliau prisivyti būna gana sunku. Norima, kad į Švediją keltai plauktų iš JPT, o į Vokietiją - iš CKT. Tai planuojama padaryti iki spalio pabaigos. Kol kas šis klausimas tebesvarstomas su partneriais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą