Prieš gerą dešimtį metų pasaulyje nebuvo žinoma apie Klaipėdą kaip apie savarankišką uostą. Tad Lietuvai atgavus nepriklausomybę Klaipėdos uostui teko gana intensyviai ieškoti savo vietos daugelį šimtų metų egzistuojančioje pasaulio uostų ir transporto bendruomenėje.
Vienas iš būdų norint įsikomponuoti šios bendruomenės sistemoje - aktyvus dalyvavimas pasaulio ir Europos uostų organizacijose. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiandien dalyvauja devynių tokių organizacijų veikloje.
Per metus šiam tikslui mokant nario mokesčius išleidžiama apie 99 tūkst. Lt. Ne daugiau išleidžiama ir Uosto direkcijos darbuotojų komandiruotėms.
Kokia nauda?
Uosto direkcijos strategijos direktoriaus Vlado Stūrio teigimu, būnant tų organizacijų nare sužinoma apie egzistuojančius uostų vystymosi ir veiklos standartus, apie keliamus reikalavimus. Tai yra gaunama informacija, kas yra gerai, kas blogai. Tik turint tokią informaciją galima palyginti, ar Klaipėdos uosto vadovybė mąsto teisingai, ar renkasi tinkamą kryptį.
Kita vertus, atsiranda ir pasitikėjimas savo jėgomis. Matoma, kad kituose uostuose nėra ypatingų stebuklų. Pastaruoju metu įsitikinta, kad Klaipėdos uoste reikia kurti informacines technologijas, prisitaikyti prie sparčiai didėjančio konteineriais gabenamų krovinių srauto ir t. t. Šiuo metu, galima sakyti, yra laužoma visa pasaulio transporto sistema. Vyksta pertvarkos, apie kurias būtina žinoti. V. Stūrio manymu, visa tai sužinoti iš "literatūros" nedalyvaujant uostų bendruomenės susirinkimuose, yra neįmanoma.
Kita vertus, dalyvaujant tokių organizacijų veikoje joms pateikiama informacija apie Klaipėdos uostą. Jau galima sakyti, jog tarptautinėje arenoje atsikratoma nuomonės, kad Klaipėdos uostas yra sovietmečio reliktas, vis labiau įsitikinama, kad čia mąstoma europietiškai.
Pasak V. Stūrio, dar labai svarbus momentas yra asmeniniai kontaktai. Prieš 9 metus manyta, kad tereikia tik savo svetaines atidaryti internete ir reikalai gerai klostysis. Tačiau, deja, interneto nepakanka. "Yra tam tikras ratas asmenų, t. y. uostų vadovų, vystymo direktorių, kurie sprendžia, kuria linkme uostai eis, kas juose bus daroma. Tad būtini asmeniniai kontaktai su jais, lobizmas. Todėl tenka važiuoti į susirinkimus, kalbėtis su gyvais žmonės. Visose tose organizacijoje dalyvauja ir latviai, ir estai, ir lenkai, ir švedai. Žinoma, galima nedalyvauti ir nieko nedaryti - tai lengviausia",- sako V. Stūrys.
Organizacijos
V. Stūrio teigimu, nė viena iš tų 9 tarptautinių organizacijų nėra taip lobistiškai orientuota kaip Europos uostų organizacija. Ji atstovauja uostų interesams Europos bendrijos struktūrose. Daugelis įstatymų, susijusių su uostų veikla Europoje, buvo inicijuoti būtent jos. Kadangi Lietuva tik kandidatė į Europos Sąjungos (ES) nares, Uosto direkcija neturi sprendžiamo balso Europos uostų organizacijoje. Kai Lietuva įstos į ES Uosto direkcija, būdama šios organizacijos narė, įgis instrumentą, kurio dėka galės tiesiogiai atstovauti savo uosto interesams Europoje.
Pasaulio uostų organizacija taip pat yra lobistinė. Ji turi tris sekcijas - Azijos, Europos bei Afrikos ir Amerikos. Klaipėdos uosto direkcija šiai organizacijai priklauso jau antri metai.
Pasaulinės uostų ir miestų organizacijoje dominuoja prancūzai. Ji sprendžia miestų ir uostų sąsajos klausimus, akumuliuoja ir skleidžia patirtį. Ne tik Klaipėda turi tą problemą, kad uostas trukdo miestui. Pavyzdžiui, kai kraunami žuvies miltai, žmonės nepatenkinti, nes smirda, jeigu būtų kraunama anglis, vėl būtų blogai, nes dulkėtų. Tačiau uostas turi vystyti savo veiklą, išlaikyti darbo vietas. Ši organizacija sprendžia, kaip turi būti plėtojami uostai, kokios technologijos juose naudojamos, kokios turi būti laikomasi politikos šiuo klausimu. Klaipėdos uosto direkcija šioje organizacijoje nėra itin aktyvi, tačiau kontaktai jau užmegzti. V. Stūrio teigimu, pasaulio uostų organizacija ir ši organizacija tarpusavyje visiškai nekonkuruoja ir sprendžia visiškai kitus klausimus.
Baltijos uostų organizacija buvo įkurta danų iniciatyva iškart po to, kai buvusios Sovietų sąjungos respublikos atgavo nepriklausomybę. Prieš kelerius metus ši organizacija buvo benykstanti, tačiau jos veiklą atgaivino švedai, kurie mano, kad Baltijos uostai yra viena ekonominė erdvė. Šios organizacijos veikloje Klaipėdos uosto direkcija dalyvauja seniausiai, nuo 1995 m.
Europos intermodalinė asociacija sukurta visai neseniai atsižvelgiant į laikmečio reikalavimus. ES griauna, vaizdžiai tariant, senąjį transporto pastatą ir jį rekonstruoja. Tai yra skiriant dideles baudas siekiama krovinius "nuimti" nuo kelių ir pakreipti juos judėti vandeniu ar geležinkeliais, kad nebūtų teršiamas oras. Tai bus įgyvendinta per 4-5 metus, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar. Permainos turi būti vykdomos taip, kad nepakenktų gamintojams ir nesugriautų Europos ekonomikos. Ši asociacija ir nagrinėja tuos procesus. Beje, jos sesija vyko Klaipėdoje birželio mėnesį. Tai yra savotiškas Klaipėdos uosto įvertinimas.
Amerikos uostų organizacija - unikalus dalykas. Uostų direkcijų Amerikoje yra per kelis šimtus ir jie turi savo asociaciją. Visoje Klaipėdos uosto rinkodaroje balta dėmė - Amerikos kontinentas. Amerikiečiai apie Klaipėdos uostą mažai težino. Todėl norima dalyvauti tos asociacijos veikloje, kad ir ten mūsų uostas būtų žinomas. Įstojus į šią organizaciją pradėta gauti informacija apie ją.
Kruizinių laivų bendruomenė taip pat asocijuota. Ji turi savo organizaciją "Cruise Europe". Klaipėdoje statomas kruizinių laivų terminalas. Uosto direkcija dar nėra aktyvi šios organizacijos narė, tačiau ketina dalyvauti šiemet rudenį Hamburge vyksiančioje parodoje.
Euroazijos transporto sąjunga įkurta Rusijos Federacijos iniciatyva. Tai NVS šalių transporto bendruomenės asociacija ir yra panaši į Europos intermodalinę asociaciją. Tai nėra labai aktyvi asociacija, tačiau tai taip pat tinkama auditorija.
Dar dalyvaujama ir Tarptautinėje uostų kapitonų asociacijos veikloje.
Pasirinktos naudingiausios
Didžiausią nario mokestį - apie porą dešimčių tūkstančių JAV dolerių - reikia mokėti Pasaulio uostų organizacijai ir Europos uostų organizacijai. Buvimas tose dviejose organizacijose Uosto direkcijai brangiausiai kainuoja. Kitose narystė kainuoja 1000-1500 JAV dolerių.
V. Stūrio teigimu, yra dar dar daug įvairių organizacijų, tačiau turint omenyje ir pinigines išlaidas dalyvavimo jų veikloje bent šiuo laikotarpiu atsisakoma. Gerai viską apsvarsčius, atsirinktos tos organizacijos, kurios, kaip mamona, duos didžiausią naudą.
Į vykstančias šių organizacijų Asamblėjas, į kurias susirenka pirmieji asmenys, paprastai vyksta arba Uosto direkcijos generalinis direktorius, arba direktoriai. Organizacijų komitetų pasitarimuose kartais ir nedalyvaujama, taupant lėšas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą