Klausiate - atsakome

Kiek uždirba Lietuvos jūrininkai?

Lietuvos jūrininkai į Klaipėdą atveža daugiau pinigų nei jų uždirba visų mūsų uosto krovos kompanijų darbuotojai kartu paėmus. Kompanijų mokami atlyginimai darbuotojams yra mažesni nei gauna Lietuvos jūrininkai, dirbantys Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitur, tik, žinoma, ne Lietuvos laivyne.

Lietuvos jūrininkai yra išsibarstę ir dirba vos ne visame pasaulyje, jų uždarbis nėra sukoncentruotas vienoje vietoje. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota apie 16 tūkst. jūrininkų pasų. Galimas variantas, kad kai kurie tų jūrininkų nedirba. Lietuvos laivynui užtenka apie 2 tūkst. jūrininkų, tad maždaug 12-14 tūkst. jų dirba kažkur kitur. Daugiausia tarp užsienyje dirbančių jūrininkų yra ne eiliniai, o kvalifikuoti jūrininkai. Vidutinis jų atlyginimas - apie 3 tūkst. eurų per mėnesį.

Kurių šalių laivynai yra didžiausi?

Daugiausia laivų yra registruota Panamoje - jų tonažas daugiau kaip 131 mln. t. Antroje vietoje yra Liberija - 53 mln. t., trečioje - Bahamų salos (35 mln. t), ketvirtoje - Graikija (32 mln. t), penktoje - Jungtinė Karalystė ( 28 mln. t). Lietuva pagal turimų laivų tonažą yra 66 vietoje, Estija - 74, Latvija - 78 vietoje.

Tolimojo plaukiojimo kapitono Sigito Šilerio manymu, laivynas Lietuvoje buvo išsaugotas tokių entuziastų kaip Antanas Anilionis, vadovavęs AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", kaip Arsenijus Bičas, vadovavęs AB Klaipėdos transporto laivynui, dėka. Todėl Lietuvos laivų tonažas yra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje.

Panamoje registruota labai daug laivų, tačiau pelno jie tai šaliai neneša. Ten tik sumokami registracijos mokesčiai, o pelnas atitenka toms šalims, kurių kompanijos yra tikrosios laivų savininkės. Jos valdo tuos laivus, nepriklausomai nuo to, kur jie yra įregistruoti. Jeigu laivas plaukioja su Panamos vėliava, tai dar nereiškia, kad laivo savininkas yra panamietis.

Kokių šalių kompanijos pasaulyje valdo laivyną?

Šioje srityje pirmauja graikai. Jie valdo 19 proc. pasaulio laivų. Graikų verslininkai registruoja laivus Panamoje, tačiau jų pelnas atitenka Graikijai. Antroje vietoje - Japonija, valdanti 13 proc., trečioje - Norvegija (7,6 proc.), ketvirtoje - Kinija (5,7 proc.), penktoje - JAV (5,5 proc.)

Graikijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Kinijoje, JAV ir Šveicarijoje yra kompanijos - tikrosios laivų savininkės.

0,9 proc. pasaulinio laivyno finansiškai valdo Šveicarija, neturinti jūros, bet turinti 22 laivus. Liuksemburgas, už kurį Klaipėda yra didesnė, turi daugiau laivų nei Lietuva tonažo atžvilgiu.

Šveicarija pagal registruotų laivų tonažą turi maždaug tiek laivų kaip ir Lietuva, tačiau pagal laivų skaičių - mažiau. Šveicarijos laivai yra nauji, dideli, galingi. Lietuvai reikia trijų laivų, kad atsvertų vieno laivo tonažą Šveicarijoje.

Norvegai buvo įregistravę savo laivyną vadinamųjų pigių vėliavų šalyse, tačiau po kurio laiko suprato, kad tai yra nenaudinga jų šaliai. Užtat jie susitvarkė savo įstatymus ir laivai sugrįžo. Jie dabar plaukioja su Norvegijos vėliava ir Norvegijos kompanijos yra laivų savininkės.

Kodėl reikalaujama tanklaiviams turėti dvigubą korpusą?

Šiuo metu reikalaujama atnaujinti laivyną, tanklaiviai turi turėti dvigubą korpusą. Pasak S. Šilerio, stambios avarijos atveju, sakykime, jeigu vienas laivas įsirėžtų į kitą, ir dvigubas korpusas mažai ką bepadėtų. Tačiau nedidelių avarijų, tokių kaip išmetimas ant molo išplaukiant iš uosto, švartuojantis prie pirso, metu dvigubas korpusas gali apsaugoti jūras nuo užteršimo.

Tarp didžiausių tanklaivių avarijų pasaulyje pagal išsiliejusių naftos produktų kiekį - tanklaivio "Globe Assimi" avarija Klaipėdoje užima tik 21 vietą - buvo išlieta 16 tūkst. 500 t naftos. Didžiausia avarija pasaulyje - 1979 m. "Atlantic Empress" prie Tobago, Vest Indijoje, išpylė 278 tūkst. tonų naftos.

"Vakarų ekspreso" inf.