Pernai metai Klaipėdos uostui, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, buvo stebuklingai geri - jis pirmavo tarp visų rytinės Baltijos jūros valstybių uostų, tad šiemet jame krovos kritimas, palyginti su kaimynais, didžiausias. Tačiau dėl to jis didelės tragedijos neįžiūri.
Vasaris šiemet Klaipėdos uostui dar blogesnis nei sausis, nes krovos apyvarta, palyginti su pernai metų vasariu, sumažėjo 19,5 proc.: naftos produktų krova sumažėjo 19,5 proc., natūralių skystų cheminių trąšų - 27,7 proc., birių trąšų - 47 proc. Lietuvos uosto krovos rezultatus gerino rūdos, kurių krova vasarį išaugo daugiau nei dvigubai, ir konteineriniai kroviniai - 30 proc. daugiau tonažo atžvilgiu ir 21 proc. daugiau skaičiuojant vienetais. Konteinerių krova geresnė nei buvo prieš trejus metus. Ro-ro krovinių apyvarta gana gera, net palyginti su pernai metais nedaug atsiliekama. Šioje srityje, A. Drungilo manymu, tendencijos gana neblogos.
Krova Klaipėdos uoste šiemet sausį mažesnė nei 2011-aisiais, tačiau gerokai geresnė nei prieš tai buvo dvejus metus. Vasario krova pasiekė 2010 metų lygį. Naftos produktų krauta daugiau nei 2010 m., bet vasarį mažiau nei 2011 m. ir 2009 m. vasarį. Trąšų krauta tik daugiau nei 2009 m. Tendencija ne itin gera, tačiau tikimasi, kad kovą bus išgabentas nemažas kiekis birių trąšų. Turėtų atplaukti ir "Postpanamax" tipo laivas, kurio grimzlė - 13 m. Tikimasi, kad kovą krovos apyvarta turėtų ženkliai pagerėti.
Sublizgėjo Ventspilis
Šių metų sausis ir kituose rytinės Baltijos jūros uostuose, įskaitant ir Rusijos uostus, buvo blogesnis 0,7 mln. tonų nei pernai metų gruodis, bet geresnis nei 2011-ųjų sausis 2,4 mln. tonų. Rusijos uostuose, palyginti su pernai metų gruodžiu, stebimas nemenkas krovos kritimas - 1,5 mln. t, o su pernai sausiu - augo 0,9 mln. t.
Didesnis krovos augimas iškeliavo į Baltijos šalių uostus, bet, deja, ne į Klaipėdą. Jungtiniame Talino uoste krova praktiškai neaugo, ji padidėjo Rygoje ir Ventspilyje. Rygoje bendra apyvarta padidėjo 700 tūkst. t, iš to skaičiaus anglies krova padidėjo 373 tūkst. t, naftos produktų - 137 tūkst. t, konteinerių - 93 tūkst. t, medžio čipsų - 40 tūkst. t. Ypač sublizgėjo Ventspilio uostas, nes jo krovos apyvarta sudarė daugiau nei 3 mln. t, ko šiame uoste jau seniai nebuvo, augimas sudarė 1 mln. 140 tūkst. t. Iš to skaičiaus anglies - 670 tūkst. t, naftos produktų - 484 tūkst. t. Klaipėdos uoste anglis nekraunama.
Naftos produktų krovos augimas visuose rytinės Baltijos uostuose gana ženklus, išskyrus Rusijos uostus. Pasak A. Drungilo, visą krovos augimą pasiėmė Ryga ir Ventspilis. Ir taip atsitiko todėl, kad dėl žemos temperatūros lėtėjo naftos produktų krova, buvo reikalinga speciali įranga atšildyti naftos produktams, tad šie kroviniai buvo vežami į mažiau užšalusius Rygos ir Ventspilio uostus.
Klaipėdos uostas buvo lyderis pagal trąšų krovą ir jos kritimas bendrai paveikė visus uosto rezultatus, gan ženkliai tai paveikė ir Rusijos uostus. Trąšų krova šiemet sausį sumažėjo ir Ventspilyje 27 tūkst. t, arba 14 proc.
Konteinerių apyvarta mažesnė visuose rytinės Baltijos uostuose, įskaitant ir Rusijos uostus. Pastaruosiuose apyvarta žemesnė nei gruodį. Konteinerių apyvarta auga iš esmės dėl Rusijos tranzito per Rygos uostą, nes jis yra arčiau ir neužšalęs.
Parduodama kompanija
Ro-ro krovinių krova panašiai kaip ir konteinerių apyvarta smuko palyginti su gruodžiu ir augo palyginti su sausiu. Ta pati tendencija ir Rusijos uostuose. Kituose uostuose - Taline, Rygoje, Ventspilyje, Liepojoje - apyvarta auga, Klaipėdoje šiek tiek krenta.
Iš esmės augimas Taline nėra ženklus, o Liepojoje gana ryškus. Esminė priežastis - kompanija "Scandlines" parduodama. Dar vienas laivas plaukia Vokietijos kryptimi. Šiuo metu iš Liepojos uosto yra penki įplaukimai ir 5 išplaukimai, ir kainos šiek žemesnės negu iš Klaipėdos plaukiančiuose AB "DFDS Seaways" keltuose. Pasak A. Drungilo, rinka sureagavo ir pasinaudojo pigesniais tarifais bei palankiu grafiku. Anot jo, kainų dempingą sąlygojo "Scandlines" pardavimas, nes kompanija nori atrodyti patrauklesnė klientams, kurie pageidautų ją pirkti. Beje, tarp tų klientų minima ir Danijos kompanija DFDS. "Scandlines" turėjo būti parduota sausio vidury, tačiau pirkimas užsitęsė ir gali būti taikomos įvairios pardavimo schemos.
Trūksta vagonų
Dar viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos uoste krovinių apyvarta mažėja - trūksta geležinkelio vagonų kroviniams atvežti ir išvežti iš Klaipėdos. Rusijoje, Ukrainoje išimami vagonai iš bendrojo parko ir perduodami steigiamoms antrinėms geležinkelio vagonus valdančioms bendrovėms. Tai yra bendras parkas, kuriuo pagal susitarimą galėdavo naudotis NVS šalių ir Lietuvos vežėjai geležinkeliais, mažėja.
Taigi geležinkelio platformos pereina į privačius parkus, reikia nuomoti vagonus, auga kaštai, todėl tas, kas turi daugiau vagonų bendrajame parke, ir laimi. Suprantama, jų turi daugiau Rusija, o kadangi jai patogu naudotis Rygos paslaugomis, Latvija gauna didesnį bendrojo vagonų parko platformų skaičių. Klaipėdos uostas nuo to nukenčia. Ekspeditoriai negali patvirtinti krovinio išvežimo ir pristatymo į Klaipėdą terminų, nes nežino, ar turės vagonų ir ar galės laiku patenkinti užsakymus.
Rašyti komentarą