Praėjusį penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje buvo pristatyta kompleksinė ilgalaikė (iki 2030 metų) Klaipėdos uosto plėtros programos galutinė ataskaita, kurią parengė Vokietijos kompanija „Inros Lackner AG“.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis apgailestavo, kad kompleksinės ilgalaikės Klaipėdos uosto plėtros programos galutinės ataskaitos pristatymui posėdžio metu pritrūko laiko. Jo manymu, tai labai svarbus dokumentas, prognozuojantis ir krovinių srautų augimą, ir nurodantis vietas uoste, į kurias reikėtų investuoti, kurios greičiausiai duotų grąžą. Pasak ministro, šis strateginis dokumentas ateityje turėtų daryti įtaką Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimams dėl investicijų į uosto infrastruktūrą ir įvairių projektų įgyvendinimo uoste.
Klaipėdos uosto plėtros taryba minėtos programos ataskaitai pritarė su sąlyga, kad bus atsižvelgta į nurodytas pastabas.
Kodėl prognozės optimistiškos?
Minėtą programą sudaro dvi dalys – uosto plėtra iki 2015-ųjų ir iki 2030-ųjų. Anot konsultantų, pastaraisiais metais krova Lietuvos uoste galėtų siekti 80 mln. tonų krovinių per metus. Labiausiai daugės konteinerizuotų ir ro-ro krovinių bei trąšų, naftos produktų krova didės neženkliai. Pagal tai parengtas ir investicijų planas. Programoje kalbama ir apie 16,5 m gylį Smeltės pusiasalyje, ir apie naują sausumą, formuojamą pietinėje uosto dalyje. Daugiausia naudos būtų gaunama investuojant į 82-100 krantines, kuriomis naudojasi LKAB „Klaipėdos Smeltė“, greitai atsipirktų vadinamosios nulinės krantinės prie Klaipėdos uosto vartų statyba.
Lietuvos ministro pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys domėjosi, kokiu analizės moduliu naudojosi „Inros Lackner AG“ ekspertai, kurių prognozės Klaipėdos uostui tokios optimistinės. Pasak jo, Europoje plačiai sklinda kitos kompanijos prognozės, kurios Klaipėdos uostui yra perpus mažesnės nei Latvijos uostams.
„Pasakysiu tiesiai šviesiai, daugelis krovos kompanijų pateikia labai pozityvius ateities planus, norėdamos sulaukti investicijų į savo nuomojamas teritorijas. Į tai atkreipė dėmesį ir A. Šakalys. Kita studija rodo gerokai pesimistiškesnes prognozes Klaipėdos uostui nei pateikė „Inros Lackner“. Tačiau pastaroji rėmėsi ne Uosto direkcijos spėjimais, o Klaipėdos uosto krovos kompanijų prognozėmis. Krovos kompanijos yra suinteresuotos pateikti geresnes prognozes, kad sulauktų daugiau investicijų iš Uosto direkcijos“, - po minėto posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Danai pasakė „ne“
Beje, Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius ne kartą yra sakęs, kad nulinės krantinės statyba yra negalima, nes ji trukdytų laivybos saugumui. Uosto direkcijos vadovas E. Gentvilas, paklaustas nuomonės dėl Vokietijos ekspertų išvadų šiuo klausimu, atsakė, jog „Inros Lackner AG“ konsultantai neužsiėmė navigacinių sąlygų analize. Pasak jo, viskas paaiškėjo po to, kai šiemet gegužę buvo atliktas matematinis modeliavimas ir bandomieji laivų dujovežių vedimai į Klaipėdos uostą Danijos jūrų treniruoklyje. Gautas atsakymas, jog jeigu nulinė krantinė būtų naudojama krovai, ji keltų pavojų navigacijai ir pirmiausia stambiesiems laivams, t. y. tanklaiviams bei laivams dujovežiams. Tai nauja informacija, todėl, pasak Uosto direkcijos vadovo, konsultantų negalima kaltinti.
Uosto plėtojimo tarybos posėdyje norą naudotis nuline krantine pareiškė ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža. AB „Klaipėdos nafta“ viename iš Uosto tarybos posėdžių irgi kėlė klausimą, kad ji norėtų eksploatuoti būsimą nulinę krantinę, nes visiškai neturi galimybių plėsti savo veiklą. Pasak E. Gentvilo, ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra pareiškę tokį norą. KLASCO turi išsinuomojusi dalį uosto teritorijos, prie kurios galėtų būti statoma nulinė krantinė. „Klaipėdos nafta“ norėtų, kad tokia krantinė atsirastų prie jos naudojamos 1-os krantinės. Konkreti nulinės krantinės vieta nėra nurodyta, tik pasakyta, kad ji galėtų būti nuo 1-os krantinės einant uosto vartų link. Reikėtų spręsti, prie kieno nuomojamos teritorijos reikėtų ją statyti. Tačiau, pasak Uosto direkcijos vadovo, kol kas atsakymas, nors ir ne galutinis, bet toks - toje vietoje prie uosto vartų dar vienos krovos krantinės įrengti negalima.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą