Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmiausia investuoja į krovos kompanijų naudojamų krantinių rekonstrukciją, nes tokios investicijos greičiausiai atsiperka ir ji, ir valstybė gauna daugiau naudos. Tačiau uoste yra ir avarinių krantinių, kurių jau negalima eksploatuoti, tad, nori ar nenori, tenka ir jas tvarkyti. Prasidėjus tokiems darbams, tuojau kilo klausimų, o kodėl rekonstruojamos tos, o ne uragano "Feliksas" sugriautos krantinės, ar nebus pakenkta jūriniam paveldui.
Šiemet pradėtos remontuoti krantinės prie AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) nuomojamos teritorijos netgi išgąsdino kai kuriuos klaipėdiečius. Buriuotojai nesupranta, kodėl pirmiausia netvarkoma ta krantinė, kurią pernai žiemą sugriovė uraganas "Feliksas".
"...nieko nežinome, todėl neramu"
Poliai kalami į vandenį KLR nuomojamojoje teritorijoje, prie pat buvusios P. Lindenau jachtų statyklos pastato, ties vakarine krantine.
Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" pirmininkas Kostas Frankas sunerimęs - galbūt nežinoma, jog toje vietoje yra dar vokiečių statytas dviejų, o gal net trijų krepšinio aikštelių dydžio seniausio Lietuvoje jachtklubo baseinas su betoninėmis krantinėmis, kuriame gylis buvo 7 m. "Tai būtų didelis praradimas, nes čia yra nacionalinės reikšmės paveldas - Pilies kompleksas. Remiantis 1994 metų Lietuvos Vyriausybės nutarimu, nuo 2009 metų laivų remonto veiklos čia nebeturi būti. Čia gali būti plėtojamas nebent jachtų turizmas. Jie užblokuos baseiną, reikia palikti vartus. Gal visa tai ir numatyta, bet mes nieko nežinome, todėl neramu", - kalbėjo K. Frankas.
Inspektoriai pažeidimų nerado
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė aiškino, kad piliavietėje užpilama rytinė pilies kurtina. Prieš tai buvo atlikti dideli archeologiniai darbai, išduoti leidimai, darbai vykdomi pagal techninius projektus, projektinė dokumentacija suderinta prieš kelerius metus. Jau išduotas leidimas piliavietės rytinėje pusėje automobilių aikštelei įrengti, vyksta projektavimas. Tačiau apie kokius nors darbus vandenyje skyriaus vadovė žinių neturėjo, tad pažadėjo nusiųsti inspektorius pažiūrėti, kas vyksta.
"Inspektoriai piliavietėje nerado vykdomų polių kalimo ar kokių nors savavališkų darbų. Žemės darbai vykdomi pagal suderintus projektus, objekte yra archeologai, atliekantys archeologinius žvalgymus. Inspektoriai mano, galbūt uoste vykdomi kalimo darbai. Jie nefiksavo jokio apžiūros netakto", - kitą dieną sakė A. Puzonienė.
Krantinė baigia sugriūti
KLR generalinis direktorius Alvydas Butkus paaiškino, kad tikrai nieko blogo nevyksta toje teritorijoje - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atlieka kapitalinį krantinės remontą. "Ta krantinė baigia sugriūti, užtat dabar ji remontuojama. Kalami įlaidai, paskui bus tvarkoma danga. Ją turi atnaujinti, nes ji buvo neeksploatuojama. Tai uosto direkcijos investicija. Ilgai teko prašyti, kad pradėtų tvarkyti. Toje vietoje istorinių dalykų tikrai nėra. Ta krantinė nėra istorinė ir nėra kultūros paveldas", - sakė A. Butkus.
Pasak jo, kai šie darbai bus baigti, vėliau, jau kitais metais, bus remontuojamos 52-53 krantinės.
Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, šiemet remontuojamos KLR 43-45 krantinės. Konkursą laimėjo ir darbus atlieka Latvijos kompanija BMGS. Darbų vertė - 1 mln. 250 tūkst. eurų.
"Krantinė avarinė, jos negalima eksploatuoti, todėl ji ir rekonstruojama. Negalima vykdyti veiklos ant avarinio statinio", - sakė jis.
Būsimas projektinis gylis prie tų krantinių - 6 metrai. Problema - grunto užterštumas. Šiuo metu imami mėginiai, atlikus jų tyrimus bus sprendžiama, kaip reikės išvalyti akvatoriją prie tų krantinių.
Kiek sumažės akvatorija?
KLR teritorijoje sutikti buriuotojai baiminosi, kad akvatorija sumažės 3 metrais. "Iš vandens atims 3 metrus ir padarys sausumą. Atima vandenį, bus mažiau erdvės laivams. Nesakau, gerai tai ar blogai, mes tiesiog neturime informacijos, kodėl taip daroma. Gal ateityje miestas darys ką nors įdomaus toje sausumoje, tada gerai", - kalbėjo buriuotojas Ruslanas Rokas Arbušauskas.
Pasak V. Paukštės, viskas daroma standartiškai. Įlaidai kalami prie jau esamos krantinės, daroma tiesi linija, akvatorija sumažės 1-1,5 metro, ne daugiau.
"Matau, kad "Klaipėdos laivų remonte" kalami tokie patys poliai, kokie buvo anoje uragano sugriautoje krantinėje "Memelio mieste". Jie surūdijo, todėl vanduo per tas išrūdijusias skyles paplovė betoną ir krantinė įgriuvo. Taip atrodo, kad ir KLR naudojama ta pati technologija, gal ateityje bandys polius kažkaip kitaip apsaugoti. Jeigu ne, tai ar po kurio laiko nesugrius ir šitos krantinės?" - svarstė R. Arbušauskas.
"Tai tipinis projektinis krantinių rekonstrukcijos sprendinys. Visi poliai rūdija. Paprastai krantinės statomos 50 metų. Mūsų projektus rengia atestuoti projektuotojai, projektai ekspertuojami, svarstomi. Jeigu buriuotojai turi konkrečių pasiūlymų, kaip reikia rekonstruoti tas krantines, galėtų raštu kreiptis į Uosto direkciją", - sakė V. Paukštė.
Kodėl neremontuoja sugriuvusios?
Pernai kai kurie buriuotojai išsikėlė savo laivus iš vandens ant 25 krantinės, esančios anksčiau UAB "Memelio miestas" nuomotoje teritorijoje. Žiemą uraganas "Feliksas" ją sugriovė, tad pavasarį jie jau negalėjo nusileisti jachtų į vandenį, nes tokioje krantinėje joks kranas negali dirbti. "Kas už tai, kas atsitiko, dabar atsako? "Forsmažoras", uostas ar "Memelio miestas"? Ta krantinė tikrai avarinė, nes ji sugriuvo, o kodėl pirma tvarkomos krantinės "Klaipėdos laivų remonte", nežinau", - kalbėjo R. Arbušauskas.
"25 krantinė gana sena ir irgi yra avarinės būklės. Žinoma, planuojame ir ją ateityje sutvarkyti. Problema ta, kad mums iš tų krantinių didelės naudos nėra. Darbai kainuoja brangiai, o nauda minimali. Reikia suprasti ir Uosto direkciją, ji iš "Memelio miesto" krantinių tikrai nedaug uždirba, nes tai ne krovos krantinės. Be abejo, negalime jų taip palikti, kai tokia būklė. Pasirengsime projektą ir tvarkysime. Jau esame suremontavę 100 metrų tos krantinės, likusius 100 metrų irgi remontuosime", - sakė V. Paukštė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą