Vidaus vandenys
Šilutės ir Klaipėdos rajonuose jau pastatytos ir dar bus statomos prieplaukos pramoginiams laivams, tačiau šiame krašte iki šiol nėra nė vienos degalinės, kurioje laivai galėtų papildyti kuro atsargas. Kuru čia apsirūpinama tiesiog jį pilant iš kanistrų, tad dalis jo patenka į vandenį.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Nerijaus Gricevičiaus, degalinių trūkumas - ne tik Šilutės krašto, bet ir visos Lietuvos problema.
Viena iš priežasčių, kodėl šiame krašte neatsiranda degalinių, yra ir Aplinkos ministerijos sudaryti dideli trukdžiai. Tačiau rugsėjo pradžioje Šilutės rajono savivaldybėje vykusiame išvažiuojamajame Susisiekimo ministerijos posėdyje aukštesnio rango Aplinkos ministerijos atstovas, galintis atsakyti į visus kylančius klausimus, nedalyvavo.
Rizikingas verslas
N. Gricevičiaus manymu, analizuojant degalinių klausimą, reikia suprasti, kad, be kita ko, jis yra susijęs su privačiu kapitalu. Pasak jo, tokias degalines turėtų įrengti privatininkai, dirbdami kartu su savivaldybe.
Tačiau verslininkai bijo imtis šio verslo, nes Lietuvoje nėra tokios veiklos praktikos. Be to, sunku apskaičiuoti ir tokių degalinių poreikį, nes jomis laivai naudotųsi tik per navigacijos sezoną, kuris trunka 230 dienų. Taigi, be visų kitų dalykų, šis verslas dar yra ir rizikingas.
Kuriozinė situacija
Kadangi norint įrengti degalines kyla daug problemų, šiandien laivelių kuro atsargos papildomos pilant jį iš kanistrėlių. "Situacija iš tiesų kuriozinė. Aplinkos ministerija kelia labai daug reikalavimų kuro kolonėlėms, tačiau neatsižvelgia į tai, kad šiandien gamta yra labai teršiama, ir tai bus daroma tol, kol bus svarstoma, kokią saugią degalinę reikia įrengti. Šiandien iš tų kanistriukų į vandenį prapilama gana daug kuro", - "Vakarų ekspresui" sakė N. Gricevičius.
"Vakarų eksprese" jau rašyta, kad Šilutės rajone yra didžiausia pramoginių laivų koncentracija, kad rekonstruojamas Šilutės uostas, talpinsiantis gana daug laivų. Jame numatyta įrengti degalinę, tačiau, pasak Savivaldybės atstovo, kada ji atsiras, šiandien sunku pasakyti.
Svarstomi įvairūs variantai
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) iniciatyva yra sudaryta darbo grupė, analizuojanti problemas, susijusias su planais statyti laivų kuro degalines.
VVKD dėl degalinių turi kelis variantus, kuriuos teiks Susisiekimo ministerijai. Kuris iš jų yra priimtiniausias, ar degalinei statyti turi būti steigiama bendra įmonė kartu su verslininkais, ar degalinės statybą reikia įtraukti į koncesiją (kai valstybės turtas atiduodamas eksploatuoti privatininkams tam tikromis sąlygomis), ar bus įgyvendinamas atskiras investicinis degalinės statybos projektas, dar nenuspręsta.
Pasak VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, kad reikia bent vienos degalinės šiame krašte, niekas nesiginčija. Tačiau dabar reikia išspręsti klausimą, kokiomis lėšomis degalinė turi būti statoma. Preliminari vienos degalinės statybos kaina - apie 2 mln. litų.
Reikėtų keturių
VVKD pozicija - geresniais laikais šiame krašte turėtų būti bent 4 degalinės: dvi Nemuno žemupyje (Nidoje ir Uostadvaryje), nes čia, kur vyksta itin intensyvi laivyba, vienos neužtektų, viena Kauno marių prieplaukoje, kita - Kauno keleivinėje prieplaukoje.
Paklaustas, ar tokia degalinė atsiras ir Uostadvaryje, kur visai neseniai pastatyta nauja prieplauka, G. Labanauskas atsakė nežinąs, mat numatoma statyti mobilias degalines, kurios vienu metu galėtų būti vienur, kitu - kitur, atsižvelgiant į poreikius.
Šiuo metu VVKD užsakymu yra parengtas techninis plaukiojančios kuro degalinės laivams projektas. Kadangi neišspręstas finansavimo klausimas, šis projektas nėra įgyvendintas.
VVKD sudaryta darbo grupė nagrinėja ekonominius - teisinius degalinės įrengimo aspektus. Svarstomos dvi galimos alternatyvos:koncesijos ir valstybės investicijų projekto parengimas. Manoma, jog pirmo etapo metu tikslingiausia būtų įrengti vieną degalinę Nemuno žemupyje, o po to plėsti degalinių tinklą pagal poreikį.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą