Beje, ir 2010-aisiais buvo kalbama, kad 2011 m. pasikeis kvotų skyrimo tvarka, tačiau kvotos 2012-iesiems paskirstytos pagal Žvejybos kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas dar 2007 m. Pasak Žvejybos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, naujosios taisyklės jau baigiamos rengti.
Pritaria ne visi
Nauja kvotų skyrimo tvarka numato suteikti ilgalaikę kvotų panaudojimo teisę, galbūt dešimčiai metų, ir sudaryti galimybę prekiauti jomis bei keistis tarpusavyje. Žvejybos kvota bus susieta su žvejybos įmone, o ne su laivu, kaip yra dabar. Tikimasi, kad nė viena žvejybos įmonė dėl to nenukentės, nes kvota bus skiriama laikantis "istorinių aplinkybių" principo. Norinčiam panaudoti jam skirtą kvotą žvejui nereikės plaukti žvejoti trimis laivais, jis tai galės daryti vienu, racionaliau naudoti kuro sąnaudas, darbo užmokesčiui skiriamas lėšas ir pan.
Manoma, kad dėl to turėtų padidėti žvejų saugumas finansiniu požiūriu ir dalies jų pajamų stabilumas. Teigiama, kad turėdamos ilgalaikes žvejybos teises žvejybos įmonės galės užsiimti ilgalaikiu verslo plėtros planavimu. Esą turėdami finansinio stabilumo garantijas, žvejai galės gauti kreditus bankuose ir investuoti į žvejybos laivyno atnaujinimą. Be to, tikimasi, kad padidės žvejų atsakomybė už išteklių būklę, kadangi jie taps suinteresuoti ilgalaike verslo plėtra.
Žadama sudėti atitinkamus saugiklius, neleisiančius Lietuvos žvejams skirtos kvotos perduoti kitų valstybių žvejams.
Rengiant naują kvotų skyrimo tvarką analizuojama kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Danijoje, kurios žvejai gaudo labai daug įvairių rūšių žuvų, kvotas skirto Žemės ūkio ministerija. Toje šalyje iš 3 metus nežvejojančių kvotos atimamos. Dalis kvotų gali būti perleidžiama kitam asmeniui metams arba visam laikui. Priekrantėje žvejojantys laivai tarpusavyje gali keistis kvotomis - elektroniniu būdu nusipirkti vienas iš kito.
Beje, šiemet vasarą turėtų būti pristatytas naujo Europos Sąjungos reglamento dėl menkių žvejybos projektas, bus pakeistas menkių išteklių atkūrimo planas, pagal kurį galėtų būti didinamas jas gaudančių laivų skaičius. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas, UAB "Banginis" vadovas Algirdas Aušra siūlo laivų, turinčių teisę žvejoti menkes, skaičiaus didinimą vertinti atsargiai. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonas Bargaila atkreipia dėmesį į tai, kad iš to sąrašo šventos karvės daryti nereikėtų. Kiti pasisakė už tai, kad pirmiausia reikėtų išklausyti žvejų, ar norima didinti laivų skaičių, ar ne. Dabar sugaunamų žuvų limitas didėja, bet reikėtų pagalvoti, o kas bus, kai jis bus pradėtas mažinti.
Nepaklusniems - mažesnė kvota
Praėjusį ketvirtadienį kvotų skyrimo komisijos, kurią sudaro 7 nariai, posėdyje dalyvavo žvejybos asociacijų, įmonių vadovai, mokslininkų atstovai. Posėdis buvo įrašinėjamas, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
2012-iesiems Lietuvai skirta 4 317 tonų menkių (3818 t - rytinių, 499 t - vakarinių), 2 289 t strimelių, 11 272 t brėtlingių, 1 899 vienetai lašišų.
95 proc. menkių kvotos - 4 101 t - nutarta skirti atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems laivams, 5 proc. - 216 tonų - priekrantės žvejams.
19 proc. menkės kvotos palikta rezerve, daugiausia jos skirta UAB "Senoji Baltija", kuri turi 7 laivus ir nė vieno iš jų šiuo metu nenuomoja.
Dviem įmonėms, kurios nevykdė nurodymo apie 80 proc. laimikio pristatyti parduoti per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, menkės kvotos skirta mažiau: UAB "Baltlanta" - 17 t (ji šiemet ir prašė mažiau), UAB "Sedija" - 14 t. UAB "Mažasis laivas" dar nebaigė teisminių procesų, tad prašė palikti jai rezervą.
Brėtlingių kvotos rezerve palikta 19,7 proc. - 2 226 t. Po 50 t skirta 4 įmonėms, kurios nežvejojo. Strimelių kvotos rezerve palikta 19,3 proc. - 442 t, visoms penkioms įmonėms, kurios nebuvo žvejojusios, skirta po 20 t.
Lašišų gaudymas neribojamas tol, kol nebus išnaudota 80 proc. kvotos.
Priekrantės žvejybos įmonėms kvotos neskirstytos, joms bus leidžiama laisvai žvejoti tol, kol išnaudos 80 proc. kvotos.
Pernai kvota neišnaudota
2011-aisiais menkių kvota buvo išnaudota tik 81 proc., liko nesugauta 610 tonų menkių, strimelių - 98 proc., liko 82 t, brėtlingių - 99 proc., liko 121 t, lašišų - 2,4 proc. Dėl kvotos nepanaudojimo Lietuvos žvejai ir valstybė neteko maždaug 3 mln. Lt pajamų.
Kai kurie žvejai pageidavo, jog šių metų kvotos būtų skirstomos atsižvelgiant į pagrindinės kvotos, o ne bendros, skaičiuojant ir papildomas, panaudojimą. Mat tie, kurie neėmė papildomos kvotos, bus pagrindinę išnaudoję 100 proc., o tie, kurie ėmė papildomą kvotą ir visos nepanaudojo, šiemet gaus mažesnę kvotą. Netgi siūlyta laikyti, kad 2011-aisiais menkių kvota panaudota 100 proc., nes papildomos kvotos užsiliko dėl prastų oro sąlygų. Tačiau komisija problemos dėl to neįžvelgė, nes liko kvota iš pernai, vienam laivui tenka apie 150 t menkių, tad šių žuvų turėtų užtekti visiems norintiems.
Pernai iki liepos 1 d., iki draudimo žvejoti menkes laikotarpio, buvo išnaudota nedaug jų metinės kvotos, nes koncentruotasi į strimelių ir brėtlingių gaudymą, o antroje metų pusėje pablogėjus oro sąlygoms kvota taip ir liko neišnaudota. Todėl šiemet rekomenduojama žvejams suaktyvinti menkių žvejybą pavasarį.
Žvejai nesusitaria
Iš priekrantės žvejybos pasitraukė 24 įmonės, kurioms skirta 10 mln. Lt kompensacijų, todėl vienuose žvejybos baruose Baltijos jūros priekrantėje pasidarė ankšta, o kituose tuščia. Pasak žvejų, į priekrantę atėjo du žvejai iš Kuršių marių ir sujaukė visą tvarką.
Beje, žvejybos barų skirstymo taisyklių nėra. Minėta kvotų skyrimo komisija paskiria priekrantės žvejams ir jų žvejybos barus pagal senas tradicijas. Viename bare žvejojo 5 priekrantės įmonės. Kadangi dvi pasitraukė iš verslo, tad nenorėdama palikti "dirvonuoti" ploto, į tą barą komisija paskyrė kitą žvejybos įmonę. Dėl konkrečios žvejybos vietos buvo palikta susitarti patiems žvejams, tačiau prasidėjo nesutarimai su senbuviais. Paprasčiau pasakius, jie nei patys žvejoja (8 dienas per metus tegaudė), nei kitus priima.
Kadangi žvejai nesusitaria, komisija nusprendė su jais nebesiderėti dėl barų, į pasitarimus bus kviečiami tik asociacijų vadovai.
Komisijos posėdžio metu buvo keliamas klausimas ir dėl 17 žvejybos baro, kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numato panaudoti grunto pylimo vietai. Uosto vadovai jau kreipėsi į Klaipėdos universitetą ir šiuo metu atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Kadangi šiuo baru nebebus galima naudotis, valstybės bus reikalaujama kompensuoti žvejams už jų verslo praradimą.
Padaugėjo sergančių menkių
Žvejybos tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas informavo, kad stengtasi žvejybos įmones konsultuoti ir nebausti už pastebėtus pažeidimus. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - tinklų ir žvejybos priemonių žymėjimas ir žvejyba ne savo bare. Viena įmonė sugebėjo statyti tinklus netgi laivybos kanale.
Kol kas įmonės įspėtos, tačiau dabar, pasak E. Lendzbergo, už tuos pačius pažeidimus jau bus baudžiamos. Didesniuose žvejybos laivuose irgi rasta pažeidimų, laivų kapitonai įspėti. Pavyzdžiui, elektroninės svarstyklės žvejams per brangios, o jų turimos mechaninės svarstyklės nepatikrintos metrologiškai.
Tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas Šarūnas Toliušis informavo, kad padidėjo sergančių menkių kiekis. Jis paprašė žvejų nemesti jų už borto, o parplukdyti į krantą, kad būtų galima jas ištirti. Dėl menkių ligos, žvejų manymu, kalti meškerininkai, kurie pakabina žuvį, ją sužeidžia ir paleidžia.
Rašyti komentarą