Sekmadienį ryte Palangos oro uoste nusileidęs lėktuvas parskraidino apie 70 pirmųjų keleivių, tarp kurių 24 Šilutės gimnazijos moksleiviai, prieš dvi savaites išplaukę į Vokietiją keltu. Keleivius pasitiko "Krantas Travel" agentūros darbuotojai, kurie rūpinosi, kad kiekvienas atsidurtų ten, kur jam reikia.
Vakar po pietų antruoju lėktuvo reisu turėjo parskristi ir kiti keleiviai, tarp jų ir tie, kurie buvo atsidūrę ligoninėje ir išleisti iš jos tik sekmadienį. Ligoninėje buvo paliktas ir 8 mėnesių kūdikis, kuris buvo plukdomas į Lietuvą krikštyti.
Tikslaus skaičiaus, kiek ligoninėje buvo atsidūrę keleivių, kompanija "DFDS Seaways", kuriai priklauso keltas "LISCO Gloria", vakar dar neturėjo. Manyta, kad apie 18 žmonių. Dauguma jų buvo apsinuodiję smalkėmis.
"Keleiviams, be jokių abejonių, visa patirta žala bus atlyginta", - teigė AB "DFDS Seaways" Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.
Pasak jo, kompanija sudarė sąlygas keleiviams rinktis, kaip jie nori vykti į Lietuvą - ar lėktuvu, ar laivu. Su keltu "LISCO Maxima" sekmadienį 22 val. turėjo parplaukti 30 "LISCO Gloria" įgulos narių, 67 vairuotojai ir 16 keleivių.
Kompanijos duomenimis, laive buvo 236 žmonės, tiek jų pargabenama į Lietuvą. Vokietijos policija iš pradžių buvo priskaičiavusi, jog išgelbėta 13 žmonių daugiau nei kad buvo laivo sąrašuose, tačiau vakar vakare paaiškėjo, jog tiek laivo, tiek policijos sąrašai jau sutampa.
Gaisras truko ilgai
Keltas "LISCO Gloria" praėjusį penktadienį išplaukė iš Vokietijos Kylio uosto apie 24 val. Lietuvos laiku. Jame buvo 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai, jis plukdė 180 krovininio transporto vienetų ir apie 40 lengvųjų automobilių. 1.30 val. jau buvo gauti pirmi pranešimai, kad laive kilo gaisras, pradėjo skambinti laive buvusių žmonių artimieji.
Kai prasidėjo gelbėjimo operacija, "LISCO Gloria" buvo nuplaukusi apie 26 jūrmyles (apie 48 km) nuo Kylio. Operacijai vadovavo Vokietijos Brėmeno jūrų gelbėjimo koordinacinis centras. Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešimo, operaciją koordinuoti padėjo ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras, palaikęs ryšį su Brėmeno centru ir Lietuvos institucijomis.
Žmonės buvo susodinti į gelbėjimosi valtis ir plaustus, o paskui sulaipinti į Vokietijos keltą "Deutschland", kuris juos parplukdė atgal į Kylį. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo 10 laivų.
Vakar apie 17 val. kompanijos atstovai teigė, kad laivo "LISCO Gloria" būklė stabili - liepsnos nebėra, bet dūmai dar veržiasi. Ketinta, jeigu bus gautas atitinkamų Vokietijos tarnybų leidimas, kelte išlaipinti specialiąją vokiečių komandą. Kadangi keltą ilgą laiką buvo bandoma gesinti, jame prisirinko daug vandens. Vakar vakare gelbėtojai bandė išpumpuoti vandenį, kad laivas nenuskęstų. Kelte buvo 200 tonų degalų, tačiau į jūrą, nepaisant sprogimų, jie neišsiliejo.
Tikslios gaisro priežastys iki šiol nėra žinomos. Vokiečiai paneigė, kad tai galėjęs būti teroro aktas. V. Klumbys vakar teigė, kad kompanija dar nėra gavusi oficialių pranešimų.
"Tikslių priežasčių negaliu pasakyti. Kiek man žinoma, Vokietijos tyrėjai įtaria, kad gaisras kilo dėl neva netvarkingos vienos iš viršutiniame krovinių denyje buvusios krovininių automobilių techninės būklės. Duomenys dar tikslinami. Mes negalėtume 100 procentų teigti, kad gaisro priežastis yra ta mašina", - sakė jis.
Paklaustas, ar tiesa, kad nebuvo galima užgesinti gaisro pačioje jo pradžioje, nes neveikė gaisrinės žarnos siurblys, kad vienos gelbėjimo valties nebuvo galima nuleisti, kompanijos atstovas atsakė: "Spekuliacijų esant streso situacijai gali būti įvairių. Tyrimą atlieka visos oficialiosios Vokietijos tarnybos - ir pasieniečiai, ir gelbėtojai, ir policininkai. Be abejo, tyrimo duomenys bus pateikti kompanijai. Pastaroji irgi savo ruožtu tirs, analizuos, kaip ir kodėl vyko toks procesas, kol kas nieko daugiau negaliu pasakyti."
Milijoniniai nuostoliai
Apie tai, kokių nuostolių patyrė kompanija, pasak V. Klumbio, dar anksti kalbėti. Paklaustas, ar iš laivo "LISCO Gloria" dar kas nors liko, ar jis dar bus remontuojamas, V. Klumbys sekmadienį dar negalėjo atsakyti.
2003-iaisiais, kai į Klaipėdą buvo parplukdytas šis laivas, kompanija teigė, kad už jį buvo sumokėjusi 42 mln. JAV dolerių. Dar apie 8 mln. dolerių planuota investuoti į jo pertvarkymą.
Milijonais litų nuostolius skaičiuoja ir Vakarų Lietuvos vežėjai, nuolat plukdantys savo transportą iš Kylio ir į jį.
A. Griciaus transporto įmonės vadovas Antanas Gricius "Vakarų ekspresui" sakė, jog šiame kelto reise buvo 20 įmonės šaldytuvų ir 10 vilkikų.
"Svarbiausia, kad visi žmonės gyvi ir sveiki - jie nusprendė parplaukti su kitu keltu. Mūsų draudimas galioja keliuose, o čia jau jūriniai reikalai. Kalbėsime su jūrinės teisės juristais. Rašysime prašymus klientams, kad jie pateiktų savo krovinių vertes. Skaičiuojame, kad nuostoliai gali siekti nuo 7 iki 10 milijonų litų", - teigė A. Gricius.
Anot jo, tai pirma tokia nelaimė per dvidešimt darbo metų transporto srityje.
"Tikriausiai ne vienas, plaukęs šiais keltais, yra pastebėjęs, jog labai jau tankiai sustato tas transporto priemones, taip, kad gal net prasilenkiama su saugumo reikalavimais. Jei iš tikrųjų kilo gaisras kurioje nors mašinoje, tai vargu ar įmanoma iki jos prieiti ir gesinti", - kalbėjo A. Gricius.
Dar daugiau nuostolių patyrė transporto įmonė "Vlantana". Pasak jos komercijos direktoriaus Vlado Stončiaus, šiame reise buvo 9 bendrovės vilkikai ir 29 puspriekabės, tarp kurių buvo keletas visiškai naujų, tik ką įsigytų.
"Nuostoliai paaiškės pirmadienį, tačiau jau aišku, kad jie skaičiuojami milijonais eurų. Esame bene didžiausias DFDS Kylio linijos klientas - per mėnesį ja pergabename apie 1 100 transporto priemonių. Aišku, dėl šios nelaimės reikės perstyguoti įmonės veiklą, nors mūsų parkas gana didelis - iki nelaimės buvo apie 450 puspriekabių ir apie 350 vilkikų", - sakė V. Stončius.
Anot jo, technika apdrausta KASCO draudimu, tad dabar reikės sulaukti pažymų apie jos netektį ir bus kreipiamasi į draudikus.
"Kroviniai apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, bet dabar jie bus pražuvę ne dėl mūsų kaltės, tad turės vykti visai kitokios procedūros. Tačiau gyvename civilizuotoje šalyje, todėl tikiu, kad viskas išsispręs", - sakė V. Stončius, džiaugęsis, jog visi 10 įmonės darbuotojų, plaukę "LISCO Gloria", liko sveiki. Vienas iš jų nusprendė grįžti lėktuvu, kiti pasirinko keltą.
Išplaukė per audrą
Vakar kalbinti į Palangą parskraidinti pirmieji keleiviai apie kraupų įvykį pasakojo skirtingai. Vieniems atrodė, kad panika laive buvo, kiekvienas gelbėjosi kaip išmanė, kiti gyrė ir dėkojo laivo įgulos nariams, kurie dirbo šauniai.
Prieš dvi savaites Šilutės Vydūno gimnazijos antrokai, visa klasė, per audrą išplaukė keltu į Vokietiją, kur mokėsi pagal moksleivių mainų programą. Šeštadienį išsiilgę tėvai laukė jų parplaukiant keltu į Klaipėdą, kurioje turėjo pasitikti autobusas ir parvežti į Šilutę.
Tačiau šeštadienio naktį vienas iš tėvų sulaukė sūnaus SMS žinutės, kurioje buvo prašoma paskambinti. Vaikas pranešė, kad yra evakuotas į kitą keltą ir plaukia atgal į Vokietiją. Paklaustas, ar tada ramiau pasidarė, tėvas atsakė: "Iki tol buvo ramu, o paskui... Iš balso supratau, kad vaikai išsigandę. Kai pagalvoji, kas galėjo nutikti...", - sakė ponas Jonas.
Palangos oro uoste tėvai laukė vaikų sunerimę, buvo nekalbūs. Šilutės gimnazijos mokytoja, kurios dukra buvo kelte, pasakė tik tiek: "Laiminga nelaimė".
Kai lėktuvas pradėjo leistis, laukusieji, prilipę prie tvoros, pradėjo ploti. Ir tik tada, kai glėbiuose spaudė savo atžalas, patikėjo, kad pavojus praėjo.
Žinia, į Vokietiją vaikai buvo suruošti, nupirkti nauji rūbai, o grįžo be nieko, išsigandę. Viena moteris sakė, kad kai paskambino dukrai, ji nesuvokė, kas vyksta, kur esanti, kur jie plaukia.
Moteris pajuto paniką
"Jokio aliarmo signalo nebuvo. Užuodę kvapą žmonės išbėgo į koridorių. Paskui pasirodė liepsnos, pamačiau, kad liepsnoja mašinos. Nebežinojau, ką daryti. Visi puola ir vienur, ir kitur. Paskui mus nuleido su gelbėjimo valtimi, bet vos neužsimušėm beleidžiant. Tai buvo baisus košmaras", - pasakojo ponia Janina.
Ji sakė, kad niekas nežiūrėjo, ar žmonės su vaikais, ar be vaikų, kilo panika, prasidėjo košmaras. Moters vyro teigimu, jų mažametė dukra taip nieko ir nesuprato, kas vyksta.
"Aš buvau kajutėje, miegojau. Aliarmo neprisimenu. Buvo baisu, išsijungė šviesos. Žiūriu pro iliuminatorių, o ten kažkas raudona - dega "furos". Apsirengiau ir išėjau pažiūrėti. Ne, panikos didelės nebuvo, įgulos nariai šaunuoliai, viską organizavo normaliai. Netiesa, kad žmonės per bortus šokinėjo, sėdėjo visi kateriuose. Sodino į valtis iš vieno borto, kitame buvo labai tiršti dūmai. Gaisras buvo labai didelis, jeigu gelbėti būtų pradėta 15 minučių vėliau, gal ir nebūtų spėta... Mano viskas - ir daiktai, ir automobilis sudegė", - pasakojo Jevgenijus.
Atostogų nebėra
"Žinokit, sprogimo nebuvo, pradėjo degti. Su "triusikais" išėjau į koridorių, matau - dūmų daug. Kažkas pravėrė duris į denį, plūstelėjo dar daugiau dūmų. Supratau, kad jas reikia gerai uždaryti. Buvau pasiėmęs kuprinę su draugų dokumentais, kol duris uždariau, pamečiau tą kuprinę. Visi ėjom į laivo priekį. Didžioji dalis žmonių buvo restorane. Leido gelbėjimosi valtis, paskui paskutiniu momentu buvo gelbėjami žmonės plaustais. Nulipom kopėčiom", - pasakojo 55 metų šiaulietis Anicetas Porakis.
Jis dabar gyvena Anglijoje, buvo susiruošęs su šeima paatostogauti Lietuvoje. Plaukė laivu, nes turėjo lengvąjį automobilį su nameliu. Kiti šeimos nariai turėjo atskristi į Lietuvą lėktuvu.
Pasak šio vyro, įgulos nariai gana darniai dirbo. Jo manymu, panikos nebuvo todėl, kad vairuotojai yra žmonės, gyvenime visko matę. Viskas esą vyko labai sklandžiai, žmonės padėjo vieni kitiems, vilkosi gelbėjimosi liemenes.
"Nesijaučiu antrą kartą gimęs. 1980 metais esu leidęsis lėktuvu Irkutsko oro uoste į sniegą, esu patyręs automobilio avariją, patekau į gaisrą laive, dabar man liko tik miegančiam numirti. Prieš pusantrų metų operuotas krūtinės vėžys, bet jaučiuosi gerai. Per gaisrą laive buvau šiek tiek apsinuodijęs, nuvažiavau į ligoninę, pastatė lašinę, gulėjau kokias 4-5 valandas. Mano vaistai, kuriuos turiu gerti kiekvieną dieną, sudegė. Viena moteris nesutiko važiuoti į medicinos punktą, užtat dabar vargsta visą laiką. Ką veiksiu dabar? Po savaitės grįšiu į Angliją. Ką gi, atostogų jau nebebus, nes nėra nei pinigų, nei daiktų, viskas buvo palikta mašinoje", - kalbėjo Anicetas.
Nebuvo aliarmo
"Viskas prasidėjo pasibaigus futbolo rungtynėms. Iš baro visi išėjo, kas gulti, kas jau buvo pagėręs. O aš visada prieš miegą einu parūkyti. Išėjau, nė vieno žmogaus, užuodžiau dūmus. Pasakiau apsaugininkui, tas sakė, kad nieko baisaus. Užlipau į patį viršų, žiūriu - juoda lyg kas smalą virtų, tokie juodi dūmai ėjo. Bėgom nulėkiau į apačią, sakau, apsaugininkui, kad blogai. Nespėjau į savo kajutę daiktų pasiimti, puoliau ieškoti gelbėjimosi liemenės. Dar keliems žmonėms pasakiau, kad degam. Laivas buvo netvarkingas, nes nebuvo aliarmo signalo. Dūmų buvo pilnas baras, o niekas nepyptelėjo. Aš dažnai plaukiu keltais - du kartus per mėnesį. Ir Vokietijos policijai, kai mus apklausė, pasakiau, kad signalo nebuvo.
Visas tas įvykis galėjo liūdnai baigtis. Gelbėjimosi valtys seniai neleistos į vandenį, visi lynai, trapai uždažyti. Kaip tas valtis nuleido, niekas nežino. Mus su paskutine gumine valtimi nuleido į vandenį, ir kokias 20 minučių negalėjome atsistumti nuo laivo, kurio viduje viskas sproginėjo. Gerai, kad nebuvo didelių bangų, kad neprakiuro laivo šonas, tada degančios "furos" būtų kritusios ant mūsų. Valtyje negalėjome rasti peilio, kad galėtume nupjauti susipainiojusį lyną. Su mumis buvo moteris iš baro, ji sakė, kad peilis privalo būti. Pagaliau suradom peiliuką, nupjovėm lyną. Danų kateris laukė už 100 metrų, neplaukė prie mūsų, nes bijojo, kad laivas gali sprogti", - pasakojo kretingiškis Virginijus Sungaila, dabar gyvenantis Anglijoje.
Jo toks darbas, kad perka prekes, gabena į Lietuvą ir parduoda. Po katastrofos vyras nebeturi nei autobusiuko, nei prekių, kurių daug gabeno. Patirtus nuostolius jis skaičiuoja iki 100 tūkst. Lt. Iš lėktuvo išėjęs vyras rankose laikė tik nedidelį maišelį. Paklaustas, ar čia tai, kad jam liko, atsakė: "Ir tai ne mano - maišelis iš vokiečių su pusryčių ir vakarienės likučiais. Ir striukė DFDS, nes buvau šlapias kaip žiurkė. Turiu tik pasą ir vairuotojo pažymėjimą, nes juos laikau pasikabinęs ant kaklo, mat dirbu tokį darbą ir jau esu visko patyręs."
V. Sungaila pasakojo, kad kai keltas "Deutschland" juos atplukdė atgal į Kylį, žmonės buvo nuvesti į kareivines. Prie jų korespondentai nebuvo prileisti, saugojo policija. O paskui, jau po pietų, visi jie buvo nuvežti į viešbutį.
"Ne, už borto niekas nešoko. Nors buvom pasiruošę, turėjom tokią mintį. Kas mums beliko - arba prasmengame į tą degantį pragarą, nes po 15 minučių pradėjo griūti lubos, arba šokam už borto. Bet nešokome, dar tikėjomės. Laivo virėją traukė per iliuminatorių, nes jos durys užsiblokavo. Žmonės padėjo vieni kitiems, buvo patariama klauptis ir kvėpuoti prie grindų, nes dūmų garai kyla į viršų. Žodžiu, pasijutome kaip laive "Titanikas", - prisiminimais dalijosi kretingiškis.
Vadintas svajonių laivu
"LISCO Gloria" Klaipėdoje pirmą kartą prisišvartavo 2003-ųjų birželį.
Tada džiaugtasi, jog jo dėka Kylį iš Klaipėdos bus galima pasiekti ne per 26, o per 19 valandų.
Laivo krikštamotė tapo tuometinio Lietuvos prezidento žmona Laima Paksienė. Ji laivui, kurio pavadinimas anksčiau buvo "Dana Gloria", suteikė naują "LISCO Gloria" vardą.
"DFDS Tor Line" viceprezidentas Pederis Gelertas Pedersenas iškilmingoje laivo inauguracijos ceremonijoje tada sakė, tokio laivo krikštynos neeilinis įvykis ir DFDS, ir tuometinei "LISCO Baltic Service" (LBS). Tuometinis generalinis direktorius Artūras Gedgaudas tvirtino, jog šis įvykis reikšmingas ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Jis pavadino "LISCO Gloria" didžiuoju baltuoju svajonių laivu.
"LISCO Gloria" buvo nupirktas už 42 mln. JAV dolerių. Į šio ro-pax tipo laivo pertvarkymą įrengiant papildomas kajutes dar buvo numatyta investuoti 8 mln. dolerių.
ISTORIJA. 2003-iųjų birželis. Laivui vardą "LISCO Gloria" iškilmingos ceremonijos metu Klaipėdoje suteikia tuometinio prezidento Rolando Pakso žmona Laima Paksienė.
Skaičiai
"LISCO Gloria" buvo pastatytas Lenkijoje 2002 m., dabar bankrutuojančioje Šcecino laivų statykloje.
Laivo ilgis - 199,4 m, plotis - 23,4 m, greitis - 22 mazgai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą