Mokslinių tyrimų laivas "Mintis" pastatytas Klaipėdoje, Vakarų Baltijos laivų statykloje, 2014 metų pabaigoje. Statybos darbai ir visa jo įranga kainavo 10 mln. eurų. Didžiąją sumos dalį sudarė Europos Sąjungos lėšos. Skeptikai tada kalbėjo, esą KU įsigijo brangų žaisliuką, kuris niekada neatsipirks ir nebus kur jo dėti.
Daugiausia dirba užsienyje
Pernai mokslinių tyrimų laivas "Mintis", pasak N. Blažausko, užimtumo atžvilgiu viršijo visus lūkesčius. Buvo samdomas tyrimams atlikti 222 dienas per metus, o planuota, kad jūroje jis dirbs apie 150 dienų. "Kovą išleidome "Mintį" trumpai padirbėti į Lenkiją, o namuose jį pamatėme tik prieš Kalėdas", - sakė KU laivyno vadovas.
Užsakovai daugiausia buvo užsieniečiai - laivas dirbo Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje. Talkino įgyvendinant infrastruktūros projektus: atliko mokslinius tyrimus vėjo elektrinių parkuose jūroje, dalyvavo vamzdynų ir povandeninių kabelių klojimo projektuose, atliko inžinerinius hidrografinius tyrimus, matavo gylį, apžiūrėjo dugne nuskendusias kliūtis ir kt., darė ir geologinius tyrimus, dalyvavo jūroje statant hidrometeorologines stotis ir t. t.
Pasak N. Blažausko, kol kas mūsų šalyje ūkio subjektų, norinčių įdarbinti "Mintį", nėra labai daug. Tačiau pernai bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba įgyvendintas nemažas projektas ir Lietuvoje - jūroje nuo Juodkrantės iki pat sienos su Rusija atliktas geologinis kartografavimas. Ten laivas atlikdamas kompleksinius geologinius tyrimus plaukiojo apie mėnesį ir naudojo beveik visą laive esančios įrangos arsenalą. Kelias dienas pernai laivas dirbo ir Klaipėdos uoste.
Jau pats užsidirba
Pernai "Mintis" visiškai padengė savo eksploatacijos išlaidas, netgi metus baigė su tam tikru pliusu, t. y. užsidirbo. "2017-ieji - pirmieji teigiami, arba žalieji, metai, kai išbridome iš teorinio minuso, kai laivą reikėjo subsidijuoti", - sakė N. Blažauskas.
Iš pradžių laive dirbo tik viena minimali įgula, o dabar jau greitai "Mintis" turės net tris įgulas, nes jūrininkus reikia keisti."Dabar auginamės papildomai hidrografijos specialistus, kurie laive dirba su moksline įranga, nes jų rotacija pasidarė labai intensyvi", - sakė laivyno vadovas.
N. Blažauskas mano, kad šie metai laivui "Mintis" gali būti dar geresni nei pernai, nes jo įdarbinimo sutartys jau pasirašytos iki šių metų pabaigos. 2018-aisiais laivas, ko gero, net nebegrįš į Lietuvą. Šiemet sausį-vasarį padarė vieną kitą darbelį Lietuvoje, ir viskas. Dabar jo laukia darbai Olandijoje, Anglijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Vokietijoje.
Su laivu dvyniu nerizikuos
KU prašoma statyti laivo "Mintis" dvynį. Pasak N. Blažausko, jau yra norinčiųjų jį pirkti, t. y. samdyti dviem trejiems metams. "Pasirodo, tokio laivo poreikis šiame versle labai didelis. Kartais ant stalo turiu kelis konkuruojančius pasiūlymus ir reikia rinktis, kam dirbti", - pasakojo laivyno vadovas.
Paklaustas, ar KU neplanuoja ateityje statyti dar vieną tokį laivą kaip "Mintis", N. Blažauskas atsakė: "Be ES, be Lietuvos valstybės finansinės paramos tokios investicijos ne itin atsiperka. Jeigu būčiau privatus asmuo, pasistatyčiau tokį laivą ir bandyčiau jį taip sėkmingai kaip KU parduoti padirbėti, vargu ar pavyktų per 20-25 metus susigrąžinti investicijas. Toks verslas vis dėlto yra pusiau nuostolingas. Vien tik laivo išlaikymas galbūt būtų nuostolingas, tačiau visos jo teikiamos paslaugos, tyrimai, jų apdorojimas, ataskaitų rengimas - visa tai duoda kitą vertę, kurią mes ne visada skaičiuojame kaip laivo grąžą. Tad KU pliusą iš principo vis tiek gauna.
Apie laivo dvynio statymą mes negalvojame, bet mąstome apie "Minties" atnaujinimą. Jeigu ir toliau taip sėkmingai dirbsime, po 5 ar 7 metų būtų galima parduoti tą laivą kur nors vykdyti didelį ilgalaikį kontraktą, o už tuos pinigus pasistatyti naują laivą. Teoriniu požiūriu tai įmanoma, tačiau reikėtų drąsos ir tuo turėtų užsiimti ne universitetas, o kokia nors privati komercinė įmonė. Turėdamas omenyje universiteto apsukas ir biurokratiją apie tokius dalykus nedrįsčiau svajoti."
Lengvatų niekas nedaro
Moksliniam laivui, nepaisant jo gražaus statuso, gauti lengvatų Klaipėdos uoste nepavyksta. Už stovėjimą prie Vakarų Baltijos laivų statyklos nuomojamos krantinės jis turi mokėti tiek, kiek ir visi kiti Lietuvos laivai. Beje, tenka mokėti net ir tada, kai laivas būna jūroje. Tokią situaciją, N. Blažausko teigimu, reikėtų bandyti keisti ir nuomoti krantinę tik esant poreikiui.
Pasak KU laivyno vadovo, tai nėra pagrindinis finansinis sunkumas. Kur kas svarbiau turėti nuolatinių užsakymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kad laivas prie krantinės iš viso nestovėtų. Lietuvoje be darbo "Mintis" stovi jau labai retai, o išlaidas užsienyje kompensuoja užsakovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą