Pratybose birželio 12-14 dienomis dalyvauja 27 laivai iš aštuonių su Baltijos jūra besiribojančių šalių - Danijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.
Pratybose tikrinamas Baltijos šalių pasiruošimas kartu reaguoti į didelio masto naftos išsiliejimą Baltijos jūroje.
Pagal pratybų scenarijų, Baltijos jūroje prie Vokietijos krantų susiduria laivai. Avarijos metu iš tanklaivio į jūrą išsilieja didelis kiekis mazuto. Pratybose dalyvaujantiems laivams keliamas uždavinys surinkti kuo daugiau vandens paviršiuje plūduriuojančio mazuto, kol teršalai nepasiekė Vokietijos pakrančių.
Esant realiam didelio mąsto taršos jūroje incidentui, kaip ir pagal šių pratybų scenarijų, būtų organizuojamas taršos likvidavimo pajėgumų iškvietimas iš visų su Baltijos jūra besiribojančių valstybių.
Tokios pratybos rengiamos nuo 1989 m. pagal numatytą planą vis kitoje valstybėje prie Baltijos jūros.
2010 m. tarptautinės taršos likvidavimo pratybos vyko Lietuvoje.
Helsinkio komisija arba Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, rengianti šias pratybas, yra institucija, koordinuojanti 1974 m. priimtos Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, dažniau žinomos kaip Helsinkio konvencija, įgyvendinimą.
Lietuva nuo 1992 m. yra šios konvencijos narė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą