"Laivininkystei" tebeieško gelbėjimo rato

Viešumoje pasklido informacija, kad Vyriausybė ketina svarstyti galimybę LJL, kurios daugiau kaip 56 proc. akcijų valdo Susisiekimo ministerija, kapitalą didinti maždaug 8 mln. eurų. Esą už gautas lėšas būtų perkami du dešimties metų senumo "handy-size" laivai. Tam nepritaria Investuotojų asociacija. Vakar jos išplatintame pranešime spaudai keliamas klausimas, ar tai nėra valstybės pinigų švaistymas.

Šios asociacijos narių manymu, tokios papildomos investicijos naudingos tik tuo, kad pagerintų LJL kredituojančio SEB banko padėtį. Ataskaitų paskelbimo dieną LJL buvo pradelsusi 13 mln. eurų paskolos grąžinimo terminus. Anot asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko, LJL konkuruoja Atlanto vandenyne, Šiaurės Europos-Šiaurės Afrikos rinkoje bei Karibuose ir jokios papildomos naudos Lietuvai neatneša. Biržoje LJL kapitalizacija siekia apie 1,2 mln. eurų. Pasak V. Rūko, tai rodo, kad nemažai smulkiųjų investuotojų tiki tuo, kad LJL bankrutuos, ir parduoda akcijas.

"Man situacija žinoma. Nemanau, kad per dvi savaites, kai atostogavau, ji reikšmingai pasikeitė. Ieškoma problemos sprendimo būdo. Su Finansų ministerija, bankais ir Vyriausybe aptariami įvairūs variantai", - vakar sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.

Pasak jo, Vyriausybei yra pateiktas dokumento projektas, tačiau vyksta derinimo darbai su Finansų ministerija, nes biudžetas jau patvirtintas. Be kapitalo didinimo, ieškoma ir kitų galimybių. Mąstoma ir apie transporto holdingo kūrimą, į kurį patektų ir pelningai, ir nepelningai dirbančios įmonės.

"Galbūt kitų uždirbančių įmonių sąskaita būtų galima pagelbėti "Laivininkystei". Bet kuriuo atveju reikia galvoti ir apie skolos dengimą, ir apie naujos technikos įsigijimą. Tikrai taip nebus, kad 8 milijonai eurų bus skirta laivams, o skola palikta su tais pačiais procentais. Klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai", - sakė ministras.

R. Sinkevičiaus manymu, kokių konkrečiai priemonių bus imamasi, turėtų paaiškėti iki gegužės pradžios.

2014 metų pradžioje bendrovė turėjo dar 10 laivų. LJL planavo pasilikti tik penkis didesnius laivus - "Ventą", "Vorutą", "Romuvą", "Deltuvą", "Raguvą". Pagerėjus situacijai ketino nusipirkti vieną arba du to paties dydžio "handy-size" laivus. 2014-iesiems baigiantis ji dar turėjo 7 laivus, bet akcininkai jau buvo pritarę laivų "Alvilė" ir "Audrė" pardavimui.

"Jeigu rinka neatsigaus dar metus dvejus, o akcininkas nepadės, mes eisime susinaikinimo link", - 2014-iesiems baigiantis sakė LJL generalinis direktorius Audronis Lubys. Vakar su juo pasikalbėti nepavyko.