Grįžtant prie temos
Nors "Vakarų eksprese" jau ne kartą rašyta apie kompensacijas žvejams, tačiau redakcija vis dar gauna laiškų, kuriuose prašoma paaiškinti, kodėl latviams mokama daugiau už tą patį praradimą.
Lietuviai ir vėl nuogąstauja, jog šiais bei vėlesniais metais jiems bus mokamos perpus mažesnės kompensacijos nei kaimynams latviams, netekusiems darbo dėl į metalo laužą atiduoto laivo.
Žuvininkystės departamento prie ŽŪM Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Indrė Šidlauskienė teigė esą planuojama, jog 2007-2013 m. ES finansinio periodo metu darbą, supjausčius laivą, praradusiems žvejams vienkartinė kompensacija dėl infliacijos, augančių atlyginimų ir t. t. turėtų būti padidinta nuo 17 tūkst. iki 20 tūkst. litų ir paliktas vienerių metų draudimas dirbti žvejo darbą.
Žuvininkystės departamento generalinis direktorius Aidas Adomaitis sakė, jog šiuo klausimu nemažai diskutuota ir pasirinktas vienas iš siūlymų. Žvejų atstovai, kurie dažniausiai yra ir laivų savininkai, departamentui išsakė savo poziciją, kad trūksta žvejų, todėl jie suinteresuoti, kad žvejai gautų mažesnes kompensacijas ir toli neatitrūktų nuo žuvininkystės verslo. Be to, buvo pabijota anksčiau mažesnes kompensacijas gavusių žmonių neigiamos reakcijos.
Tačiau kol kas neaišku, ar būtent 20 tūkst. litų kompensacijos bus mokamos žvejams 2007-2013 m., nes Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programa dar nebaigta ruošti ir tvirtinti Europos Komisijai bus pateikta tik pirmąjį šių metų ketvirtį.
Iš 2004-2006 m. Europos Sąjungos (ES) paramos žuvininkystės sektoriui lėšų lietuviams žvejams skiriamos vienkartinės kompensacijos po 17 tūkst. litų, latviams - po 34 tūkst. Lt ir draudžiama vienerius metus dirbti žvejo darbą.
Beje, buvo galima ir nepasinaudoti šia parama, t. y. toliau dirbti žveju. Paraiškų priėmimas praėjusio laikotarpio paramai gauti jau baigtas, tačiau pinigai turi būti baigti mokėti iki 2008 metų.
Svarstant naujo 2007-2013 m. ES finansinio periodo žuvininkystei numatytos paramos skirstymo planus, diskutuota ir šiuo klausimu. Žuvininkystės departamentas siūlė minėtu laikotarpiu žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui, skirti po 34 tūkst. litų ir dvejus metus drausti imtis žvejo darbo. Tačiau socialiniai partneriai (žuvininkystės sektoriaus atstovai) siūlė draudimą sutrumpinti iki vienerių metų, nekeičiant kompensacijos sumos.
Ministerija, anot I. Šidlauskienės, nesiekia skatinti žvejus sėdėti namie ir gyventi iš kompensacijos pinigų. Priešingai, žmonės skatinami ieškoti kito - ne žvejo - darbo. Be to, žvejai gali likti dirbti ir žvejybos įmonėse, tačiau ne žvejo darbą. Ministerijos atstovė teigė, jog laivų savininkai skundžiasi gerų specialistų stoka, todėl po metų patyrusiems žvejams grįžti į darbą esą neturėtų atsirasti kliūčių.
I. Šidlauskienė negalėjo atsakyti, kodėl Latvijoje nuspręsta mokėti du kartus didesnes kompensacijas.
Nesikreipia savininkai
Lietuviai žvejai taip pat nesupranta, kodėl negauna kompensacijų draudimo žvejoti metu. Žuvininkystės departamento atstovė paaiškino, jog paraiškas kompensacijoms dėl laikinų prastovų, ES reguliuojant žuvies išteklius, dėl ekologinių ar stichinių nelaimių teikia laivų savininkai.
Kadangi jie nesuinteresuoti gauti tokią paramą, todėl ir nesikreipia. Anot laivų savininkų, jiems paraiškas ruošti neapsimoka, nes gautinos sumos tik nežymiai padengtų prastovų nuostolius. Dar rudenį Žuvininkystės departamentas pakeitė taisykles, kurios tokiai paramai numatė daugiau pinigų - ir uosto rinkliavoms kompensuoti, ir įmonių administracijos darbuotojų atlyginimams. Tačiau kol kas nesulaukta aktyvesnio susidomėjimo šia paramos gavimo galimybe.
Imantas PALIAKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą