Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar pernai paskelbė konkursą dėl naujo laivo, t. y. narų boto, galinčio surinkti naftos produktus, statybos darbų. Jį jau stato konkursą laimėjusi Estijos laivų statykla, esanti Saremos saloje. Planuojama, kad naujas laivas bus pastatytas šių metų rudenį. Jis pakeis šiuo metu Uosto direkcijos dar naudojamą laivą "Rifas", kuris jau dirba daugiau kaip 30 metų.
Tos pačios Estijos laivų statybos kompanijos "Baltic Workboats AS" pastatytas Uosto direkcijos hidrografinis laivas "Lotas", į Klaipėdą parplukdytas 2013-aisiais, jau spėjo nudirbti nemažai darbų. Vien tik pernai šis laivas uosto vidinę akvatoriją ir išorinį laivybos kanalą, kurių plotas - apie 368 ha, pamatavo daugiau kaip 8 kartus.
Nuo 2013 metų ženkliai sumažėjo degalų suvartojimo kiekis Uosto direkcijos laivuose. Palyginti 2015-uosius ir 2016-uosius, jų suvartota 7 proc., arba 18 tūkst. litrų, mažiau. Pernai sunaudota 227 tūkst. litrų degalų. Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, galbūt prie to taupymo šiek tiek prisidėjo ir locmaninio laivo "Smiltė" remontas, trukęs beveik mėnesį. Be abejo, įtakos turėjo ir racionalus katerių naudojimas.
Savo laivo, kuris galėtų laužyti ledus, Uosto direkcija neturi. Dažniausiai tai daryti žiemą tenka Malkų įlankoje. Konkursą teikti tokią paslaugą laimėjo vilkikų UAB "Towmar Baltic". Pasak A. Aleknos, šie vilkikai padės ir per audrą susidarius ekstremalioms situacijoms, norint užtikrinti krantinių bei laivų saugumą ir siekiant išvengti avarijų. Paprastai tokios pagalbos prireikia laivams, uoste paliktiems be priežiūros. Šiai paslaugai skirta suma - 48 tūkst. eurų. UAB "Towmar Baltic" vilkikai ją teiks, kol bus išnaudota minėta suma. Su šia bendrove pasirašyta sutartis trejiems metams.
Uosto kapitono teigimu, pernai oro sąlygos buvo neblogos. Per tarp ciklonų atsirandančius langus, kai vėjas aprimdavo, į uostą buvo įvedami laivai, susikaupę išoriniame uosto reide, ir išvedami iš uosto. Didelių laivų susikaupimų reide nebuvo, tad finansiniu požiūriu Uosto direkcija reikšmingų nuostolių dėl blogo oro nepatyrė.
Pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 16 dujovežių ir atgabeno daugiau kaip 2,2 mln. kub. m dujų. Palyginti su užpernai, pernai atgabentas suskystintųjų gamtinių dujų kiekis padidėjo trigubai. 2015 metais atplaukė 5, 2014 m. - 3 dujovežiai. Kruiziniai laivai 2016-aisiais atplaukė 52 kartus, užpernai - 51. Pernai atlikti 7 446 locavimo darbai.
Reikia ES lėšų aprašo
Pernai visi dokumentai dėl Uosto direkcijos norimos įsigyti žemsiurbės buvo pateikti Susisiekimo ministerijai. Direkcijai svarbu gauti galutinę išvadą, ar šiam laivui įsigyti bus skirta ES lėšų. Jeigu žemsiurbei nebūtų skiriama ES lėšų, reikėtų svarstyti kitus variantus. Kadangi vyko Vyriausybės kaita, šis procesas sustojo. Atsakymą iš ministerijos tikimasi gauti per kelias savaites.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, būtinas specialus aprašas, reglamentuojantis ES lėšų panaudojimą. Uosto direkcija tikisi gauti ES lėšų ir uosto infrastruktūros statybos darbams. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, keturi Uosto direkcijos projektai gali pretenduoti į europinius pinigus.
Be žemsiurbės statybos, ES lėšų tikimasi gauti ir Malkų įlankai gilinti, įskaitant ir šiuo metu jau kalamą sienutę Kuršių nerijos šlaitui palei botaninį draustinį sutvirtinti, molams rekonstruoti ir laivybos kanalui gilinti.
M. Armonaičio teigimu, šiemet galima tikėtis ES lėšų tik Malkų įlankai gilinti ir sienutei kalti bei žemsiurbei statyti. Iš viso direkcija iš ES tikisi gauti 185 mln. eurų. Iki šiol ES skirdavo iki 85 proc. projekto vertės.
Rašyti komentarą