"Neįsivaizduoju, kaip mes toliau gyvensime", - sako Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. AB "Senoji Baltija" direktoriaus pavaduotojas, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" vadovas Artūras Maželis teigia, kad gruodžio 27 d. įvykęs žvejų susitikimas Klaipėdoje su žemės ūkio viceministru Petru Narkevičiumi suteikė vilties, kad galbūt dalis žvejybos laivų paklius į kompensuojamų pjaustomų laivų sąrašą. Tai priklausys nuo to, kokias išėjimo iš verslo supjaustant laivus sąlygas išsiderės šalys Europos Sąjungos (ES) narės. Šiuo metu tebevyksta derybos, kurios baigsis kovą. Taigi, dabar jau viskas ne Lietuvos, o ES rankose.
"Mes jau prieš kokius keturis mėnesius rašėme savo pasiūlymus. Ir mūsų, ir ministerijos pasiūlymai iškeliavo į ES. Manau, kad jie drąsiausi, palyginti su kitomis šalimis. Kelios valstybės nori pasinaudoti proga išeiti iš verslo - dalis latvių, net du danų laivai, nors toje šalyje padėtis gerokai geresnė", - sako A. Bargaila.
Reikėtų pjaustyti 25 laivus
Pagal dabartinę galiojančią tvarką į pjaustomų laivų, už kuriuos bus kompensuojama, sąrašą daugiausia galėtų pakliūti tik 9 Lietuvos žvejybos laivai. Jeigu būtų atsižvelgta į jos reikalavimus, į jį galėtų patekti 14 laivų. Visi jie turi būti dirbantys, tik tada būtų mokama kompensacija.
"ES kelia tokias sąlygas, nes siekia, kad iš verslo išeitų aktyvūs laivai", - sakė A. Maželis ir pridūrė, kad norą pjaustyti laivus pareiškė apie 90 proc. viso Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivyno. Norint patenkinti visus norus, reikėtų supjaustyti apie 25 laivus.
SIEKIS. Uždraudus žvejoti menkes, didžiausias Lietuvos noras, gauti Europos Sąjungos pritarimą supjaustyti kuo daugiau laivų, už kuriuos būtų mokama kompensacija.
"Jeigu "Senosios Baltijos" laivai paklius į tą sąrašą, mes tikrai juos pjaustysime. Kaip gyvensime toliau, priklausys ir nuo to, kaip Lietuva elgsis su kvota. Pavyzdžiui, jeigu įmonė turi 3 laivus ir vieną supjaustys, ar automatiškai jai liks visa ta pati kvota. Pagal dabartinę tvarką, kvota yra priskirta būtent įmonei, o ne laivui. Jeigu taip, tokiu atveju įmonė galėtų išsilaikyti nebankrutavusi", - aiškino "Senosios Baltijos" direktoriaus pavaduotojas.
Baiminasi dėl dienų skaičiaus
"Matote, mes galime nesurinkti būtinų žvejoti dienų skaičiaus, kad gautume kompensaciją už supjaustytą laivą, kurio reikalauja ES. Strimelių ir šprotų kvotas žvejai išnaudodavo per mėnesį ar per du, o menkės jau kelerius metus, galima sakyti, nebuvo žvejojamos, tad daugiausia laivai stovėjo. Viceministras žadėjo imtis žygių ir tai išaiškinti ES. Nors Virginijus Sinkevičius mums palankus, bet vienas eurokomisaras negali nieko spręsti. Situacija labai bloga - dabar visiška nežinomybė. Iki Naujųjų metų baigėsi laikinasis menkių žvejybos draudimo laikotarpis, už kurį dar gausime kompensacijas, o šiemet apie jokias kompensacijas bent jau kol kas niekas nekalba", - aiškino A. Bargaila.
Pasak A. Maželio, mūsų žvejams gana sunku surinkti žvejybos veiklos dienas ir dėl meteorologinių sąlygų vakarinėje Baltijos jūros pakrantėje. Kitas dalykas, jo manymu, buvo neteisingas Lietuvos požiūris į kvotų perskirstymą. Įmonės jų turėjo labai mažai ir dėl to negalėjo žvejoti.
O per 2018-2019 metus laivui reikia surinkti 90 darbo dienų. Priešingu atveju į kompensaciją jis negalės pretenduoti. Lietuva norėtų, kad šitas skaičius būtų sumažintas bent iki 50 dienų.
"Kodėl nereikalingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos žvejai? Todėl, kad yra didžiausi Danijos, Švedijos, Vokietijos konkurentai, nes netgi su geldomis sugeba sugauti daugiau žuvų nei tų šalių žvejai, turėdami naujausią techniką", - kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
Laivų niekas nepirks
Pasak A. Bargailos, būtų galima parduoti laivus, bet kas juos pirks dabar, kai menkių žvejybos Baltijos jūroje padėtis tragiška. "Tai pagrindinės žuvys, iš kurių mes gyvenome. Mums skirta šiemet šprotų kvota sumažinta maždaug ketvirtadaliu, strimelių taip pat. Aš neįsivaizduoju, kaip mes toliau gyvensime", - sakė A. Bargaila.
"Kam galėtum parduoti laivą? Latvijoje, Lenkijoje tokia pati situacija. Rusams jų nereikia, nes patys turi metalo laužo. Lietuvos priekrantės žvejai 2006-2007 metais pirko naujus laivus. Po kurio laiko jie buvo patraukti iš verslo ir supjaustyti, nes negaudavo tiek menkių kvotų, kad galėtų išsilaikyti - tik po 1 toną. Kai tų laivų neliko, buvo leista daugiau gaudyti menkių. Iš tų naujųjų žvejoti menkes pritaikytų laivų yra išlikę tik du. Jų tikrai neparduosi niekam, nebent kam nors Afrikoje", - mano M. Remeikis.
Pasak jo, kitas dalykas - laivą supjaustyti nėra taip paprasta. Tai turi daryti specialistai, kurie jį perka kaip metalo laužą. Mažo žvejybos laivo (galinis tralavimas) kaina kaip metalo laužo - 15-20 tūkst. eurų. Jeigu keli savininkai pasidalina, tai ilgai už tokią sumą nepragyvensi. Laivų savininkai yra 40-50 metų amžiaus, tad jiems gana sunku keisti verslo kryptį.
Nebėra jokio optimizmo
"Skirstant kvotas labai daug netikslumų, nervų gadinimo. Gintaras Gylys jau antrą skundą rašo, nes jam neteisingai apskaičiavo. Paskirstytomis kvotomis žvejai nepatenkinti, ypač daug problemų priekrantės žvejams - vienas tinklų gali statyti tūkstančius metrų, o kitas - tik kilometrą. Bandžiau į tai atkreipti viceministro dėmesį", - sakė A. Bargaila ir pridūrė, kad dabar asociacijų vadovai į kvotų skirstymus nebekviečiami.
"Kvotos buvo skirstomos pagal senąją tvarką. Toks sprendimas įsigaliojo nuo lapkričio 1 d. Tačiau įmonės mato daug esamos tvarkos neatitikimų. Manau, daug jų bus priverstos ieškoti tiesos ar ginčų komisijose, ar teismuose.
O Žuvininkystės įstatymo projektas iki šios dienos tebeguli Seimo narių stalčiuose, nors pernai žadėta, kad nauja įstatymo redakcija bus svarstoma Seime. Taigi naujo įstatymo projektas tebelaukia savo eilės pavasario sesijoje. Bet pernai metams baigiantis kvotos jau buvo paskirstytos įmonėms 15 metų. Neįsivaizduoju, kaip būtų skirstomos kvotos priėmus naują įstatymą, jeigu perleidžiamoji kvotų teisė jau numatyta 15 metų. Tai tikras rebusas.
Žvejai šitame versle nebemato jokių prošvaisčių, netiki, kad kas nors pasikeis ir kvotų skirstymo principas bus normalizuotas, todėl jie deda dideles viltis į laivų supjaustymą, kad galėtų oriai išeiti iš verslo.
Pernai šiokią tokią kompensaciją gavo įmonės, kurios atitiko tam tikrus kriterijus, šiemet galbūt irgi ką nors gaus, todėl dar kurį laiką jos bus gyvybingos, o kas bus toliau, parodys laikas. Šiame sektoriuje nėra jokio optimizmo. Šis verslas ne tik kad merdi, bet jau artėja prie savo finišo tiesiosios - žvejybos Baltijos jūroje žlugimo, nes liks tik dvi žvejybos įmonės, gavusios atitinkamą kvotą ir galinčios išgyventi, o visi kiti turbūt bus pasmerkti", - mano A. Maželis.
"Kvotos jau padalintos, remiantis įstatymu, o ne kieno nors kaprizais, taip, kaip jos buvo skirstomos prieš trejus metus. Dešimtmetį kariavome dėl to", - teigia Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos vadovas Algirdas Aušra.
M. Rimeikis teigia, kad kvotos labai mažos, jau nekalbant apie tas įmones, kurios visiškai nieko negavo. Pavyzdžiui, norint sugauti 100 tonų brėtlingių, bus dirbama 1,5 mėnesio. Ką veiks laivo įgula visus metus?
Visoms 55 priekrantės žvejybos įmonėms skirta menkių priegauda (kai žuvys netyčia patenka į tinklus) - 12 tonų, o visiems Lietuvos žvejams priegaudai skirta 120 tonų menkių. Pasak M. Rimeikio, priekrantės žvejams nebelieka ko gaudyti, išskyrus stintas, kurių žvejybos sezonas gana trumpas.
M. Rimeikio manymu, matydama, kokia situacija susidaro, Lietuvos valdžia turėjo operatyviai skirstyti kvotas ir ne taip, kaip padaryta dabar, o taip, kad daugelis žvejų galėtų išgyventi, ne tik dvi įmonės.
Jokio įspėjimo nebuvo
"Apmaudu, kad Lietuvos politikai nebuvo pasirengę tokiam smūgiui. Signalai, kad gali būti uždrausta menkių žvejyba Baltijos jūros rytinėje dalyje, girdėjosi nuo 2010 metų. Lietuvos valdininkai, žvejų klausiami, jokio atsakymo nedavė. Jokio politinio sprendimo 2016 metais atėjusi Lietuvos valdžia nepriėmė. 2019 metų pradžioje apie galimą draudimą Lietuvoje nebuvo jokios kalbos. Laivai buvo remontuojami ir ruošėsi žvejybai, o birželį ministro įsakymas - menkių žvejyba Baltijos jūroje uždraudžiama. Priekrantėje dar buvo galima jas gaudyti, o liepą pasirodė ES sprendimas, kad apskritai draudžiama rytinių menkių žvejyba. Jokio įspėjimo nebuvo. O kur buvo visi mūsų mokslininkai, jų laboratorijų darbuotojai? Vienintelis Antanas Kontautas buvo apie tai prasitaręs", - kalbėjo M. Rimeikis ir pridūrė, kad kelios įmonės, kurios gaudydavo tik menkes, pasmerktos bankrutuoti.
Pasak jo, kai Lietuva stojo į ES, galiojo žemės ūkio ministro įsakymas - vietoj supjaustyto žvejybos laivo be viešosios paramos per ketverius metus gali atsirasti kitas laivas. M. Rimeikio manymu, 2004 metais buvo nacionalizuoti žvejybos laivyno pajėgumai. Jis apgailestauja, kad Lietuvos valstybė turinti kontroliuoti pajėgumus jų neatkūrė. Lietuva neturi viršyti apie 77 tūkst. GT (tonažo) ir 49-59 tūkst. kilovatų. Dabar Lietuvos tonažas - kiek daugiau nei 50 tūkst., o kilovatų - apie 30 tūkst.
Jeigu Lietuva dabar supjaustytų visą savo laivyną, tai problemos jį atstatyti nebūtų, jeigu tik atsirastų verslininkas, norintis žvejoti. "Mes supjaustome visą laivyną, neišmanėlius, nesugebančius daryti verslo, išmetame, kad nesipeštų tarpusavyje, ateina išmanantis žmogus ir žvejojame", - taip žvejybos verslo perspektyvą įsivaizduoja M. Rimeikis. "Lietuvoje nebuvo subalansuoti laivų pajėgumai su ištekliais, su kvotomis. Tai turėjo padaryti Žemės ūkio ministerijos darbuotojai, tvirtinę, kad negalima laivų patraukti iš verslo, nes viskas subalansuota iki 2017 metų. Dabartinė Lietuvos valdžia savo rinkimų programoje žadėjo subalansuoti išteklius su pajėgumais, pakeisti Žuvininkystės įstatymą, kad jis būtų priimtinas žvejams. Jis svarstytas trejus metus ir jokio rezultato nepasiekta.
Šiandien visi žvejai nori trauktis iš verslo, nes jį administruoja ne specialistai. Šis verslas per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų buvo sunaikintas", - kalbėjo M. Rimeikis.
Sprendimus priima ne srities specialistai
M. Rimeikio teigimu, žvejai negalėjo Lietuvoje pasinaudoti net ES parama. 2007-2014 metais 95 proc. lėšų buvo skirta ne žvejų verslininkų naudai. Jiems buvo siūlomos neadekvačios programos, pavyzdžiui, 5 metrų ilgio valtyje pastatyti ekektrovariklį. "Užpūtė vėjas jūroje, o man neužtenka pajėgumo grįžti. Ką turiu daryti? Skęsti. Blogai, kad sprendimus priima žmonės, kurie neįsivaizduoja realios situacijos. Nuo 2012 metų buvo pradėtas totalinis žuvininkystės verslo žlugdymas, o šalies valdininkai nesugebėjo prognozuoti žuvininkystės verslo ateities. Priekrantės žvejams nebuvo galima pasinaudoti 100 proc. parama, bet "Norvelita" gavo 700 tūkst. eurų žolei prie savo tvenkinių apipjauti", - piktinosi M. Rimeikis.
NELINKSMA. Nelinksma ir Baltijos jūros priekrantės žvejams.
Jo teigimu, priekrantės teritoriniai vandenys iki 12 jūrmylių yra ES valstybės narės vidaus vandenys. Jo manymu, juos ir verslą juose turėtų administruoti prie jūros esančios savivaldybės - Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Palangos ir Neringos. Jos turėtų gauti fondų, remiančių žuvininkystės verslą, pinigus.
"Ateiname į realų ūkį"
"Dabar belieka tik laukti. Susitikimo su viceministru metu kai kas lipo ant statinės, norėjo pasirodyti, bet iš esmės tai jau nieko nekeičia. Lietuva yra tik viena iš šalių, turinti savo nuomonę. Balsuos ir prancūzai, ir italai. Jiems mažai rūpi, kas ten šiaurėje Baltijos jūroje dalyje vyksta. Reikia tai suprasti ir būti realistais. Galima šaukti, kad kovoji už žvejų teises, bet su tavimi jau niekas nekovoja. Visos problemos sprendžiamos jau kitame aukšte ir tokių kovotojų niekas nebemato ir nebegirdi", - sako A. Aušra.
Paprašytas prognozuoti, kas laukia Lietuvos žvejybos verslo, A. Aušra sakė: "Lietuva - stebuklų šalis. Yra tokių žvejybos įmonių, galinčių sugauti apie 200 tonų žuvų per metus, kurios jau 5 metus šaukia bankrutuojančios, tačiau niekaip nebankrutuoja. Kaip jos išgyvena, nesuprantu.
Ko gero, dabar, kai nebebus galima žvejoti menkių, dalis įmonių bankrutuos, dalis turės susivienyti. Visi tik rėkia, bet ir šiemet šprotų neišgaudys. Žinoma, kad žvejyba Lietuvoje liks, tik ne tokios apimties. Manau, kad ateiname dabar į realų ūkį. Kiek bus kvotų, tiek ir gaudysime."
Kodėl nereikalingi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos žvejai? Todėl, kad jie yra didžiausi Danijos, Švedijos, Vokietijos konkurentai, nes netgi su geldomis sugeba sugauti daugiau žuvų nei tų šalių žvejai, turėdami naujausią techniką.
Mindaugas RIMEIKIS, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas
Situacija labai bloga - dabar visiška nežinomybė.
Alfonsas BARGAILA, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas
ES kelia tokias sąlygas, nes siekia, kad iš verslo išeitų aktyvūs laivai.
Artūras MAŽELIS, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" vadovas
Visi mes laukiame kažkokio stebuklo. Jo nėra ir nebus, reikia dirbti. Klausimų mums labai daug, bet niekas nepriklauso nuo Lietuvos pozicijos, viską spręs Europos Komisija.
Algirdas AUŠRA, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų asociacijos vadovas
PERSPEKTYVA. Ko gero, Lietuvos žvejams teks padžiauti savo tinklus. Asociatyvios redakcijos archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą