“Lietuva jūrinio turizmo nepripažįsta jau metų metus. Paradoksalu, tačiau iki šiol Turizmo įstatyme jūrinį turizmą apibrėžiančių savokų nebuvo, todėl šį turizmą propaguojantys žmonės nė negalėjo tikėtis finansinės paramos. Vienas iš tokių pavyzdžių – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Kadangi įstatymuose nėra apibrėžta jūrinio turizmo sąvoka, paprašę valstybės finansinės paramos suprastruktūrtai įrengti, terminalo vystytojai negavo nė cento. Keista, kad nėra kliūčių Lietuvoje egzistuoti urviniam, dviračių turizmui, tačiau jūrinėje valstybėje jūrinis turizmas – lyg podukros vietoje”, - pasakojo įstatymo pataisos iniciatorė Aldona Staponkienė.
Jos teigimu, delsimas pagaliau jūrinį turizmą pripažinti lygiaverčia turizmo šaka yra nedovanotinas. Jūrinį turizmą Turizmo įstatyme reikia įteisinti kuo greičiau – to laukia nemažai jūrinį turizmą vystančių ir jį populiarinančių žmonių. Jau dabar yra ruošiamos paraiškos 2013 m. ES programoms, todėl dėl įstatymo pataisos priėmimo vilkinimo galima “pavėluoti į traukinį” prašant finansinės paramos.
Apie susiklosčiusią situaciją, įstatymo pataisos priėmimo vilkinimą, kliūtis Lietuvoje vystyti jūrinį turizmą ir jo perspektyvas bus kalbame antradienį Klaipėdoje rengiamoje specialioje apskrito stalo diskusijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą