"Lietuvos jūrų laivininkystės" laukia sunkūs metai

Bendrovėse

Šiemet AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" metai buvo labai įdomūs. Jiems baigiantis, lapkričio mėnesį, Vyriausybė nutarė nutraukti nuo 2003 metų besitęsiantį šios bendrovės privatizavimo procesą.

Danijos kompaniją "Trident Marine", už 66,66 proc. AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) akcijų pasiūliusią didžiausią - 33 mln. Lt kainą, Valstybės turto fondas pašalino iš privatizavimo proceso suabejojus jos finansiniu patikimumu. Prasidėjo teisminiai procesai, kol pagaliau privatizavimas buvo nutrauktas. Be minėtos kompanijos, LJL akcijų įsigyti pageidavo Danijos "Rederiet Fabricius" ir Norvegijos "Continental Ship Management" konsorciumas bei dabartinio LJL generalinio direktoriaus Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment", prekybos kompanijos "Sanitex" konsorciumas.

Bus remontuojama 11 laivų

LJL generalinis direktorius V. Vismantas sako, jog jo vadovaujamai bendrovei 2005 metai bus kur kas sudėtingesni gamybos požiūriu nei 2004-ieji.

Net vienuolika LJL laivų bus remontuojami. Vadinasi, bus atitinkamai gana didelės tų laivų išlaikymo sąnaudos. O pajamos, generalinio direktoriaus manymu, kitais metais, ko gero, bus šių metų lygio, nors, žinoma, bus stengiamasi uždirbti kuo daugiau. "Kitus metus norėtume baigti teigiamu rezultatu",- sako jis.

Šie metai LJL, V. Vismanto teigimu, buvo pakankamai sėkmingi ir tikimasi juos baigti gerai.

2004-aisiais metais buvo planuota aukcione parduoti du upė -jūra tipo laivus "Mūša" ir "Vokė". Vietoj šių senų laivų ketinama įsigyti jūrinius laivus. "Mes stengiamės taip padaryti, kad nė vienas laivas nebūtų išlaikomas kitų laivų sąskaita, kaip dabar tenka išlaikyti "Mūšą" ir "Vokę", - sako generalinis direktorius.

"Kol kas mūsų situacija aiški - žinome, ką ir kaip turime daryti, norėdami pasiekti geresnių rezultatų. Žinoma, ją gali pakoreguoti greitai vėl prasidėjęs privatizavimo procesas", - sako V. Vismantas.

Procesas sustabdytas laikinai

Paklaustas, ar tai, kad prasidėjo teisminiai procesai dėl vieno potencialaus pirkėjo pašalinimo iš privatizavimo konkurso, kad tas privatizavimo procesas ilgą laiką buvo įšaldytas, kol galų gale sustabdytas, turėjo įtakos jam, kaip vadovui, ir bendrovės kolektyvo darbui, V. Vismantas atsakė: "Mano, kaip vadovo, pagrindinis tikslas buvo siekti, kad kompanija dirbtų pelningai. Mes, administracijos darbuotojai bendraminčiai, stengėmės dirbti taip, tarsi patys būtume privatininkai, kompanijos savininkai. Tačiau visas tas užsitęsęs procesas turėjo neigiamos įtakos. Ne vieną darbuotoją iki šiol kankina nežinia, o kas bus, kai ateis naujas šeimininkas? Jiems visiškai neaiški šios kompanijos ateitis. Spaudoje privatizavimo dalyvių skelbiamos aptakios deklaracijos nenupiešė jokių aiškių gairių".

V. Vismantas mano, kad šis laivybos verslas vis dėlto turėtų būti plėtojamas Lietuvoje neribotą laiką. "Tai turi būti garantuojama per privatizavimo procesą. Jeigu taip bus dirbama, tada kompanija galbūt dar gyvuos ir po 30 metų", - sako jos generalinis direktorius.

Paklaustas, kaip jis prognozuoja AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" ateitį, V. Vismantas atsakė. "Lietuvos Konstitucijoje pasakyta, kad visas jos ūkis remiasi privačia nuosavybe. Bendrovės privatizavimo procesas yra sustabdytas laikinai. Privatizavimas vis tiek įvyks, tik nežinia kada ir kur. Nors pasaulyje nuosavybės formų yra įvairių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje labai didelė dalis laivyno yra valstybinė. Privatizuojant tokias jautrias veiklos sritis kaip laivyba, reikia labai gerai apskaičiuoti, kokia iš to nauda ne tik dabar, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje."

Dalia BIKAUSKAITĖ