Mokslininkų tribūna
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto mokslininkai teigia, jog Europos Sąjungoje imtasi naujos politikos jūrų pramonės plėtros klausimais, kuriami ambicingi planai ypač daug dėmesio skiriant laivų statybai. Tačiau, pasak jų, Lietuva lyg ir lieka nuošalyje, nors pirmieji žingsniai jau daromi.
KU JTF prodekanės Rimos Mickevičienės teigimu, ilgą laiką buvo manoma, kad laivų statyba Europoje turėtų numirti, mat didžioji dalis užsakymų suplaukia į Japoniją, Pietų Korėją ir Kiniją. Vis dėlto ištyrus išsamiau šio sektoriaus potencialą, nustatyta, kad nepaisant to, jog Europoje laivų pastatoma mažiau, pinigų gaunama daugiau nei gauna Tolimųjų Rytų statytojai, kadangi statomi sudėtingesni laivai, kokių negali padirbinti azijiečiai.
"Europoje prieš porą metų prasidėjo judėjimas - konkurencingumas per tobulumą, t. y. ir toliau lenkti azijiečių laivų statytojus kokybiškesniu ir sudėtingesniu darbu, nuolat diegiamomis inovacijomis. Per 10 metų laivų gamyba ES išaugo 43 proc. todėl, kad statyklos maždaug 10 proc. apyvartos investavo į mokslą, inovacijas. Be to, taip sumažinamos sąnaudos darbo jėgai, kurią pakeičia technologijos. Tokios pat tendencijos išliko ir 2005 metais", - sako R. Mickevičienė.
ES laivų statybos pramonė pirmoji pajuto, kad jos pasaulinio konkurencingumo problemos nebus išspręstos be bendro koordinavimo Europos lygmeniu. CESA (Europos laivų statytojų asociacija) nusprendė imtis atsakomybės ir 2003 m. subūrė ekspertų grupę, kuri įvertino padėtį ir ataskaitoje "LeaderSHIP 2015" pateikė ambicingus, bet realiai pasiekiamus planus laivų statybos sektoriui plėtoti.
Mokslo, naujų tchnologijų, inovacijų svarbą pabrėžia ir paskutinieji ES vandens transporto sistemos plėtros strateginiai dokumentai - "LeaderSHIP 2015", "Vision 2020", "Strategic research agenda", projektuojantys efektyvius vidinių ES resursų išnaudojimo būdus kuriant Europos jūrinį klasterį (susijusių įmonių, paslaugų teikėjų, asocijuotų institucijų, konkuruojančių, bet drauge ir bendradarbiaujančių tarpusavyje, koncentracija).
2005 m. sausio mėnesį pagal "LeaderSHIP 2015" rekomendacijas buvo įkurta "Waterborne" technologinė platforma (WTP) - tai ilgalaikė bendraeuropinė iniciatyva, siekianti sustiprinti ES konkurencingumą gebėjimu kurti ir diegti inovacijas. Tai mechanizmas, suburiantis steigėjus (tarp kurių yra ir universitetai), kurie identifikuoja būsimus inovacinius pokyčius, kuria ateities viziją ir mokslo tyrimų programas bei užsiima geriausių rezultatų sklaida. Lietuvos atstovas WTP - KU profesorius Vytautas Paulauskas.
Pasak R. Mickevičienės, 2004 m. Lietuvai įstojus į ES, kuri ne pirmus metus brandina bendros jūrų politikos kūrimo ir įgyvendinimo idėjas, atsirado vilčių, kad ne tik uosto krovos darbai, kurie dabar yra tarp valstybės ekonominių prioritetų, bet ir kiti mūsų šalies su jūrų verslu susiję sektoriai sulauks deramo dėmesio. Šiuo metu Lietuvoje laivų statyba ir remontas vienareikšmiškai nėra remiama valstybės ar ES struktūrinių fondų sritis.
"Žinoma tai, kad didžiausia transporto įrangos gamybos sektoriaus eksporto dalis tenka Klaipėdos apskričiai (56,1 proc.). Tai nestebina, mat čia veikla yra orientuota į laivų statybą, remontą ir eksploataciją. Vis dėlto uosto struktūroje glūdi daug neišnaudoto potencialo, tad akivaizdu, kad tolesnė Klaipėdos uosto plėtra turi atliepti ES sprendimus jūrų pramonės raidos klausimais", - mano R. Mickevičienė.
Naujoji ES jūrų pramonės plėtros politika įneš daug permainų ir į jūrinių universitetų gyvenimą. Bus reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai (vadybininkai, inžinieriai, jūrininkai, mokslininkai), kurių reiks ruošti daugiau, mat sektorius auga. Jiems ruošti teks kurti ir efektyvesnį mokymą (diegti tęstinio profesinio tobulinimo sistemas, distancinio mokymo technologijas ir t. t.). Siekiama, kad visuose Europos jūriniuose universitetuose studijos būtų išdėstomos vienodai gerai - programų unifikavimo ir harmonizavimo judėjimas, bei sukurti aktyvų universitetų, mokslo tyrimų institutų ir verslo partnerių bendradarbiavimo tinklą.
Beje, Lietuvoje jau žengti pirmieji žingsneliai siekiant prisidėti prie bendros ES jūrinės politikos. KU Jūrų technikos fakulteto mokslininkai nuo praėjusių metų gegužės dalyvauja BP6 mokslinių tyrimų projekte ENCOMAR, kurio tikslas - skleisti informaciją apie naująją ES politiką, įtraukti mūsų specialistus, įmones į naujus mokslo tyrimų projektus. KU taip pat yra partneris naujame BP6 projekte EUROMAR BRIDGES, numatomas dalyvavimas dar keliuose projektuose 2007-2013 m., o LLSRA (Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija) šiuo metu derasi dėl kontrakto dalyvauti tarptautiniame EUROMIND projekte (gamybos logistika). Visi jie finansuojami Europos Komisijos.
"Žinoma, glaudesnis ryšys su ES naujovėmis jūrų sektoriuose būtų, jei mūsų LLSRA įstotų į CESA, tuomet informacija patektų iš pirmųjų lūpų. Be to, LLSRA būtų automatiškai įtraukiama ir į kitus projektus, - sakė KU JTF prodekanė. - Taip išėjo, kad Lietuva yra kiek nuošaly, tad mums, kaip naujiems ES nariams, reikia drąsiau integruotis į judėjimą, skirtą Europos jūrų pramonės konkurencingumui didinti. Juk projektų organizatoriai kažin ar patys mus susiras. Reikia parodyti iniciatyvą ir stoti į tokias organizacijas kaip WEGEMT (Europos jūrinių technologijų universitetų asociacija), SEFI (Europos technikos mokslų organizacija), CESA - narystė atvers priėjimą prie aktualių publikacijų (leis naudotis kitų gautais rezultatais, pasimokyti iš kitų), įtrauks į projektinę veiklą, sudarys sąlygas modernizuoti vienintelio Lietuvoje jūrų universiteto mokslinę ir edukacinę veiklą."
Pasak R. Mickevičienės, didžiausia kliūtis, kodėl mūsų šalies atstovai dar netapo minėtų organizacijų nariais, yra lėšos, kurios reikalingos nario mokesčiui, kelionėms į rengiamus susirinkimus ir pan. "Manau, tam, kad lietuviai suvoktų narystės teikiamą naudą, reikia laiko. Dabar mąstoma tik apie iškart apčiuopiamus rezultatus, negalvojant apie tolesnę ateitį, o juk diegiamos inovacijos tikrai atsipirktų..." - aiškina KU mokslininkė.
Lina NARBUTAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą