Lietuvos vandenis kontroliuoti siūloma arba kariškiams, arba pasieniečiams

Žuvininkystė

Lapkričio 5 dieną Europos Komisija pateikė galutinį metinį Lietuvos pažangos rengiantis Europos Sąjungos (ES) narystei vertinimą. Komisija pripažino Lietuvos žuvininkystės sektoriaus pažangą, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl žvejybos laivų inspekcijos ir kontrolės. Situaciją pakomentuoti paprašėme Žuvininkystės departamento prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos direktorių Vytautą Vaitiekūną.

Laivai per mažai kontroliuojami

ES Žuvininkystės direktorato inspektoriai pažymėjo, kad per mažai tikrinami žvejybos laivai jūroje ir Klaipėdos uoste.

Pagal LR Žuvininkystės įstatymą žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijas atlikti pavesta Lietuvos aplinkos ministerijai. Žuvų apsaugos darbus Baltijos jūroje atlieka Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra. V. Vaitiekūno teigimu, šiam darbui atlikti agentūra neturi pakankamai darbuotojų bei techninių galimybių.

V. Vaitiekūnas teigia, jog siekdama įgyvendinti ES keliamus reikalavimus, Lietuvos Vyriausybė sudarė darbo grupę, turėsiančią parengti pasiūlymus, kaip sustiprinti Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinių vandenų apsaugą.

Žuvininkystės departamento direktorius sako, jog siūloma suvienyti materialinius ir kitus išteklius ir šių vandenų kontrolę pavesti prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigtam padaliniui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Pasak jo, tokia apsaugos sistema veikia kaimyninėse valstybėse Švedijoje, Rusijoje, Latvijoje.

Nustatytos iškrovos vietos

Lietuva turi tik vieną jūrų uostą. Šiais metais pastatyta ir jau funkcionuoja specializuota Baltijos jūros žvejybos laivų prieplauka Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Siekiant įgyvendinti ES reikalavimus ir labiau kontroliuoti žuvų iškrovimą bus nustatytos žuvų iškrovimo vietos. V. Vaitiekūno manymu, kontrolė iš esmės turėtų pagerėti, nes žuvys bus iškraunamos tik nustatytose vietose. Tačiau, Žuvininkystės departamento direktoriaus manymu, turimomis pajėgomis kontrolės funkcijų iš esmės pagerinti negalima.

Stebėjimo sistema nesuderinta

V. Vaitiekūnas teigia, jog jau 2002 metais visuose 67 Baltijos jūroje žvejojančiuose Lietuvos laivuose įrengti palydovinio ryšio siųstuvai ir veikia palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema. Vilniuje ir Klaipėdoje įrengti stebėjimo centrai leidžia bet kuriuo metu centrų monitoriuose nustatyti minėtų laivų buvimo vietą. Tačiau įdiegta stebėjimo sistema dar nesuderinta su ES šalyse veikiančia sistema. Šiuo metu vedamos derybos dėl atitinkamos programinės įrangos įsigijimo. Žuvininkystės departamento direktorius tikina, jog ši problema bus išspręsta iki Lietuvos įstojimo į ES.

Ministerijos neduoda atsakymo

Beje, V. Vaitiekūnas sako, jog Europos Komisija teigiamai vertina Lietuvos pasirengimą administruoti žuvininkystės struktūrinius fondus. Komisija laiku gavo Bendrąjį programavimo dokumentą ir ją tenkina šiame dokumente pateikta informacija.

Tačiau Komisija pažymėjo, kad ateityje reikės daugiau personalo tam, kad tinkamai būtų atliekamos funkcijos, susijusios su struktūrinių fondų administravimu. Žuvininkystės departamentas pradedant šių metų liepos mėnesiu ne kartą pateikė prašymus Finansų, Vidaus reikalų ministerijoms dėl papildomo personalo skyrimo norint vykdyti naujai atsiradusias funkcijas administruojant žuvininkystės struktūrines lėšas. V. Vaitiekūno teigimu, kol kas atsakymo iš minsiterijų negauta.

Kuriamos gamintojų organizacijos

Žuvininkystės departamento direktoriaus teigimu, rinkos organizavimo srityje Lietuva jau yra priėmusi visus reikalingus teisinius dokumentus dėl žuvininkystės produktų bendrosios rinkos organizavimo, įskaitant ir Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų pripažinimo kriterijus. Todėl dabar raginama pradėti kurti Gamintojų organizacijas.

V. Vaitiekūnas informavo, jog šiuo metu yra vykdomas dvišalis Lietuvos ir Danijos projektas dėl Žuvininkystės produkcijos gamintojų organizacijų įsteigimo Lietuvoje. Pasak V. Vaitiekūno, projektas vyksta sklandžiai. Dvi žvejų ir akvakultūros gamintojų asociacijos jau yra pasirengusios steigti gamintojų organizacijas, techninę pagalbą joms teikia danai.

Tuės išstoti iš NAFO ir IBSFC

Valstybės pagalba žuvininkystės sektoriui Lietuvoje yra teikiama per metinę valstybės paramos programą žemės ūkiui. Atsižvelgiant į naujausių reglamentų nuostatas, Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos žuvininkystei, skirtingai nuo kitų sektorių, nereikės patvirtinti valstybės pagalbos schemų Europos Komisijoje toms priemonėms, kurios yra numatytos Bendrajame programavimo dokumente.

Tarptautinių susitarimų srityje teigiamai įvertinta tai, kad šiais metais buvo priimtas sprendimas pasidalinti Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) blokinę kvotą tarp Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Rusijos. Lietuva dar tebėra NAFO ir Tarptautinė Baltijos jūros mokslinės žuvininkystės organizacijos (IBSFC) narė. Lietuvai įstojus į ES, t. y. po 2004 m. gegužės mėnesio ji turės pradėti inicijuoti oficialų išstojimo iš šių organizacijų procesą.

Valentinas UBAS