Buvo laikai, kai geležinkelio vagonus plukdė 5 keltai, palaukiantys su Lietuvos vėliava. Dabar liko tik vienintelis AB "LISCO Baltic Service" (LBS) keltas "Klaipėda". Jis kursuoja linija Klaipėda - Zasnicas (Vokietija), kuri buvo atidaryta 1986 m.
Per vieną vadinamąjį apvalų reisą Klaipėda - Zasnicas - Klaipėda vasarą "Klaipėda" sudegina 65-70 tonų kuro. Iki Zasnico ji plaukia apie 18 valandų. Maksimalus greitis - 16,5 mazgo. Dažniausiai šis keltas plaukia 15-16 mazgų greičiu.
Šioje linijoje pastaruoju metu nėra labai sėkmingai dirbama. Pernai gabenamų krovinių kiekis, palyginti su 2001-aisiais, sumažėjo 23,7 proc. Šiemet per 8 mėnesius "Klaipėda" pervežė 17 proc. krovinių daugiau nei per tą patį pernai metų laikotarpį. LBS vadovybė nepraranda vilties, jog ši linija atsigaus.
Beje, šioje linijoje dabar tikrai ne vagonų gabenimo metas. Pastaruoju metu vidutiniškai per metus keltas gabena tik apie 7 tūkst. vagonų, o anksčiau būdavo plukdoma ir po 45 tūkst. vagonų.
Parduotų už gerą kainą
Keltas "Klaipėda" buvo pastatytas 1987 m. birželį tuomet dar Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Vismaro laivų statykloje. Jis buvo specialiai pritaikytas gabenti geležinkelio vagonus. Jame yra 10 geležinkelio kelių (po 5 kiekviename denyje). "Klaipėdos" deniai yra pertvarkyti taip, kad būtų galima juose plukdyti autotransporto priemones, jeigu nėra vagonų. "Klaipėdos" keltas gali gabenti 1650 linijinių metrų krovinio, tai yra pusantro kilometro, arba 108 vagonus. Beje, galima kombinuoti krovinį - vagonai plius autotreileriai.
Seną keltą LBS galimas daiktas ir parduotų, jeigu būtų pasiūlyta gera kaina. Beje, bendrovės darbuotojams būtų gaila jo, nes jis nors ir senas, tačiau sovietmečiu statytas, kai nebuvo taupomas metalas, tad dar yra labai tvirtas laivas.
63 vietos keleiviams
"Klaipėdos" įgulą sudaro 25 žmonės. Jai vadovauja kapitonas Albertas Ososovas, jūrinius mokslus įgijęs Odesoje. Laivais jis plaukioja nuo 1984 m. Tačiau kaip kapitonas A. Ososovas dar gana jaunas - kapitono pareigas eina tik 3,5 metų.
"Klaipėda" turi 4 pagrindinius variklius, kurių bendras galingumas - 10600 kw, du sraigtus, du veleno generatorius ir tris dyzelinius generatorius.
Laivo mašinų skyriuje dirba 3 pamainos, kurių kiekvieną sudaro budintis mechanikas ir motoristas. "Klaipėdos" vyr. mechanikas - Anatolijus Mirošničenko.
Anksčiau keltas "Klaipėda" turėjo leidimą plukdyti tik 12 keleivių. Vėliau, 2002 m., buvo gautas leidimas plukdyti 88 žmones, įskaitant ir įgulos narius. Dabar kelte yra 63 vietos keleiviams.
Beveik visos kajutės yra dvivietės, turinčios ir dušą, ir tualetą. Didelės prabangos jose nėra, tačiau jos gana patogios tokiai kelionei. Galima pajuokauti, jog jos atitinka būtent keleivių vokiečių poreikius.
Pastebėta, kad vokiečiai mėgsta keliauti dviese. Naujame LBS kelte "LISCO Gloria", plaukiančiame į Kylį, kuriame yra daugiausia keturvietės kajutės, vokiečiai nusiperka "visą kajutę", bet plaukia dviese.
Patenkina tik trečdalį norinčiųjų
Bilietas iš Klaipėdos į Zasnicą vienam asmeniui be nuolaidų ir tik į vieną pusę vasaros sezono metu kainuoja 500 Lt. Tačiau vasarą keleiviams gauti bilietą ir į keltą "Klaipėda" yra sunku. Per 8 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, keltu "Klaipėda" buvo pervežta 27 proc. daugiau žmonių.
Beje, vasarą LBS keltai patenkinta tik vieną trečdalį visų norinčiųjų jais keliauti. Tačiau LBS vadovybė bent jau kol kas nemato realių galimybių turimus laivus keisti keltais, galinčiais plukdyti daugiau keleivių. To priežastis labai paprasta - keltai ir keleiviai Tarptautinėje jūrų perkėloje, priklausančioje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), aptarnaujami gana lėtai. Sakoma, jog LBS ir su trimis keltais čia yra ankšta, tad jeigu atsirastų dar ir ketvirtas, tada keleiviai turėtų labai ilgai laukti, kol būtų išleisti iš perkėlos.
Vasarą LBS keltai "Palanga" ir "Kaunas", talpinantys kur kas daugiau keleivių, pakankamai daug gabena ir krovinių. Žinia, bet kokį krovinį yra pelningiau gabenti nei keleivius.
LBS keleivių marketingo ir pardavimų grupės vadovas Arvydas Skuodas, paklaustas, kodėl vasarą nebūtų galima parduoti į LBS keltus keleiviams vadinamuosius denio bilietus kad ir už 100 Lt, atsakė, jog tai gal ir būtų galima daryti, tačiau tai sudarytų nemažai nepatogumų keleiviams, kurie pirktų brangesnius bilietus kajutėse. Kita priežastis - vasaros metu keleiviai vidutiniškai teužima tik 80-85 proc. visų LBS keltuose turimų vietų.
LBS savininkai danai norėtų užsiimti laivyba, o ne infrastruktūros gerinimu Klaipėdos uoste. Beje, neatmetama galimybė, jog, jeigu infrastruktūra ir aptarnavimo sąlygos Klaipėdos uoste nesikeis, jie su visais LBS keltais gali išsikraustyti į Rygą ar kitą Baltijos jūros uostą, kuriame aptarnavimo sąlygos ir uosto infrastruktūra yra kur kas geresnės.
KLASCO vadovybė turi planų, kaip būtų galima pagerinti keltų aptarnavimą Tarptautinėje jūrų perkėloje. Būtų galima išnaudoti teritoriją, esančią tarp Tarptautinės jūrų perkėlos ir konteinerių terminalo, administracijos pastatą perkeliant prie Konteinerių terminalo. Tačiau, kada jie bus įgyvendinti ir ar apskritai bus pradėti įgyvendinti, dar sunku pasakyti.
Pirtelė - tik įgulai
Labai geras dalykas krovininiame kelte yra pirtelė ir baseinas su jūros vandeniu. Tai galėtų suteikti keleiviams papildomų malonumų. Už tokią atrakciją jie mielai sutiktų ir susimokėti. Deja, pirtele ir baseinu "Klaipėdoje" gali naudotis tik įgula.
Taip yra todėl, kad yra tam tikri reikalavimai siekiant užtikrinti žmonių saugumą laive. Pavyzdžiui, norint leisti pirtele naudotis keleiviams, turėtų būti įrengtas atskiras avarinis išėjimas. Kitaip sakant, reikėtų pertvarkyti vos ne pusę laivo. Tai, žinoma, labai brangiai kainuotų.
Kitas dalykas - higieniniai reikalavimai. Įgula yra nuolatos tikrinama medikų, o keleivių juk nepriversi pasitikrinti.
Tad keleivių pramogoms lieka vienintelis baras laive. Beje, vokiečiai mėgsta sėdėti prie staliukų denyje ir gurkšnoti "Mixą" arba savo mėgstamą vyną, skiestą su vandeniu. Beje, kartais jie dainuoja vokiškas dainas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą