Laboratorijos įrangą sudaro kompiuteriai, kainavę 60 tūkst. Lt, tiksli locmaninė įranga "E-Sea Fix" - 90 tūkst. Lt, vizualinis treniruoklis "Simflex-4" - 263 tūkst. Lt.
Profesoriaus Vytauto Paulausko teigimu, daugiausia ši laboratorija bus naudojama moksliniams tyrimams atlikti, kuriems reikalingas didesnis tikslumas nei mokomuosiuose treniruokliuose, todėl pirkta būtent tokia, o ne kitokia įranga. Anot jo, iš visų pasaulyje egzistuojančių įrangų Danijos kompanijos "Forsa Technology" įranga yra viena tiksliausių, ir tai pripažįsta visi. Nuo nagivacinio treniruoklio, kurį turi Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, fakulteto treniruoklis skiriasi tik tuo, kad juo gaunami tikslesni rezultatai.
Įranga gauta prieš pat Naujuosius metus ir gana greitai sumontuota. Laboratorijoje, kurios patalpos buvo suremontuotos Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos dėka, bus atliekami uostų ir vandens kelių plėtros, laivybos saugumo tyrimai, įvairūs modernizacijos projektai, bandomos ribinės laivų vedimo galimybės. "Mums rūpi įvairių vietų optimizavimas uoste, galimybė surasti ribinius atvejus. Turėdami tokią sistemą, mes galime žiūrėti, kokią įtaką kitiems uosto objektams darys suskystintųjų gamtinių dujų terminalas", - pasakojo profesorius.
Laboratorijoje yra 12 vietų. Joje dirbs mokslininkai, dėstytojai, magistrantai, studentai. Pastarieji, naudodamiesi navigaciniu vizualiu treniruokliu, galės bandyti įvesti laivą į uostą, stebėti ir vertinti jo ir uosto elementų parametrų pokyčius. Čia kvalifikaciją galės kelti ir Klaipėdos uosto locmanai, ir laivų kapitonų padėjėjai.
Pristatant naują įrangą visuomenei, pirmą laivą dujovežį, tipinį, t. y. galintį gabenti 150 tūkt. kub. m dujų, vėjo greičiui esant 10 m/s, įvesti į Klaipėdos uostą buvo patikėta ne kam kitam, o pačiam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos viršininkui, vyr. locmanui Rimvydui Eitučiui. Žiūrovai replikavo, kad tokiam asui paleistų rūką. V. Paulauskas sakė, jog galima sudaryti visas sąlygas, kokios tik egzistuoja gamtoje.
Buvo naudojamas perspektyvinis Klaipėdos uosto vaizdas, t. y. toks, koks jis bus 2014-aisiais metais, su visu suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, ir vadinamąja nuline krantine, kuri nežinia kada ir ar apskritai bus statoma, ir išoriniu uostu Būtingėje.
Laivus galima bandyti vesti ir į Antverpeną, Singapūrą ir daugelį kitų uostų. Pasak profesoriaus, galima ir patiems sukurti savo uostą. "Bus patogu, davei magistrantams gabalą žemės - ir tegu kuria uostą", - įrangos pristatymo metu juokavo profesorius V. Paulauskas.
Dabar treniruoklis turi 20 laivų tipų. Bus galima kurti ir avarines situacijas, ir iš naujo laivo padaryti seną, turima ir laivų inkravimo sistema, kuri kituose treniruokliuose retai būna, diegiama ir laivų švartavimosi sistema.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą