Leidinys
Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje "pakrikštyta" tolimojo plaukiojimo kapitono, jūrinių įmonių vadovo Sigito Šilerio novelių knyga "Kodėl anksti pražyla kapitonai".
Gausiai susirinkusi jūrinė visuomenė ir jai prijaučiantieji sveikino tolimojo plaukiojimo kapitoną S. Šilerį, kone pusę gyvenimo praleidusį žvejybos ir transporto laivuose, pagaliau oficialiai įžengusį ir į literatūrinę jūrą.
Kadangi mūsų šalies marinistika dar tikrai labai kukli, tad S. Šilerio novelių knygos "Kodėl anksti pražyla kapitonai" pasirodymas buvo seniai lauktas ir svarbus įvykis.
Savotiškais knygos krikštatėviais tapo žurnalistai Adelė Žičkuvienė ir Gediminas Pilaitis, paskatinę kapitoną apibendrinti jūroje patirtus įspūdžius bei surinkti įvairiu laiku rašytus jūreiviškus pasakojimus į vieną knygą.
Skaičiusieji noveles negailėjo gerų žodžių literatūros debiutantui. Pasak leidinio "krikštamotės" A. Žičkuvienės, S. Šilerio "plunksna lengva, o tekstai - nuo Dievo".
Žurnalistas G. Pilaitis leidinio įžanginiame straipsnyje rašo: "S. Šilerio knyga - ne politinių deklaracijų ar manifestų, o tuometės tikrovės atspindys. Joje išryškėja sudėtingi, kartais netgi tragiški žmonių likimai, jų santykiai vandenyno gniaužtuose. Autorius lyrinio herojaus akimis ilgesingai žvelgia į jūrą, laivus, juose sutiktus žmones, prisimena net ir tai, kas kitiems į krantą nužengusiems jūrininkams jau seniai išsitrynė iš atminties.
Pirmąsias savo apybraižas S. Šileris dar sovietmečiu publikavo populiariame savaitraštyje "Lietuvos žvejys". Sausų ataskaitų išvargintiems skaitytojams tai buvo didžiulė atgaiva.
Išguldyti savo įspūdžius knygose mėgino ne vienas lietuvis kapitonas. Vieniems tai sekėsi geriau, kitiems - blogiau. Vandenynų druskos ragavo kai kurie literatai, marinistikai neabejingi žurnalistai, tačiau daugelio jų kūryba - tik prašalaičio žvilgsnis į okeano platybes.
Nesiekdamas nurungti pirmtakų, S. Šileris tiesiog nuoširdžiai pasakoja apie tai, ką matė ir išgyveno plaukiodamas laivais. Įtaigūs aprašymai perša mintį, jog knygos lyrinis herojus ir autorius gali būti tas pats asmuo. Ar taip yra iš tikrųjų - dar viena pasakojimo intriga..."
Tiesa, pats autorius pripažįsta, kad ši knyga ne apie jį. "Ji apie mano draugus jūrininkus - žmones, pakeitusius žemės malonumus į jūros romantiką. Jūroje, kaip ir žemėje, verda žmogiškosios aistros. Žmogus visur išlieka žmogumi, visai nesvarbu, ką jis dirba, kokias pareigas užima, kokios sąlygos jį supa. Tačiau jūroje žmogiškosios silpnybės išryškėja greičiau. Čia - uždara erdvė, čia žmogus - kaip ant delno.
Negaliu paaiškinti, kaip gimė šios novelės. Tai netikri įvykiai, nors jie galėjo atsitikti ir man, ir mano draugams. Išsilieję į pasakojimą, manau, jie daugeliui padės geriau pažinti jūrą ir jūrininkus", - autoriaus žodyje rašo S. Šileris.
Pasak rašytojo Rimanto Černiausko, jau spėjusio perskaityti "Kodėl anksti pražyla kapitonai", įdomiausia yra pašaipus ir sarkastiškas S. Šilerio požiūris į anų laikų biurokratiją. Jo pastebėjimu, ši knyga, ko gero, labai tiktų agituoti jaunimą stoti į jūreivystės mokyklas.
Knygoje "Kodėl anksti pražyla kapitonai" tiesiog lipte prilipo marinistinės fotografijos klasiko, dabar amžinatilsio, Savelijaus Golubevo, su kuriuo S. Šileris daugelį metų dirbo viename laive, nuotraukos.
Lina NARBUTAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą