Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija bene pirmą kartą per savo egzistavimo dešimtmetį pateikė dešimties metų investicijų programą. Nė vienas iš Uosto plėtros tarybos narių neturėjo jai didesnių priekaištų.
Pagal penktadienį patvirtintą KVJU direkcijos investicijų programą iki 2010 metų į uosto infrastruktūrą būtų investuota 1,084 milijardo litų. Į šią sąmatą įtrauktos ir pačios KVJU direkcijos lėšos, ir parama, kurios tikimasi sulaukti iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų.
Daugiausiai per tuos 8 metus investicijų skirti planuojama krantinėms statyti, uosto akvatorijai pietinėje dalyje gilinti, jo saugumui užtikrinti. Susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio manymu, visos šiuo metu numatytos investicijos per keletą metų leis iš esmės teigiamai pakeisti uosto įvaizdį.
Pritarta "nulinei" krantinei
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra informavo, kad šiemet naftos terminale planuojama perpilti 6,5 mln. tonų naftos produktų. Kitąmet, atsiradus galimybei eksportuoti žalią naftą, planuojama viršyti projektinį terminalo pajėgumą - 7,1 mln. tonų naftos produktų per metus. Todėl ruošiamasi statyti 150-250 tūkst. tonų talpos naują rezervuarų parką naftai laikyti. Šiuo metu "Klaipėdos naftos" naudojamos dvi krantinės išnaudojamos maksimaliai, o 2003-2004 m. jų gali nebeužtekti.
J. Aušros teigimu, naftos terminalui būtina turėti dar vieną, 3-3,5 mln. tonų per metus pajėgumo, krantinę, kuri galėtų būti pastatyta prie pat uosto vartų, ties šiauriniu molu. Galimybė šioje vietoje pastatyti naują krantinę, ties kuria gylis būtų 14 m, atsirado pagilinus įplaukos kanalą ir pastačius naujus molus.
"Klaipėdos naftos" vadovas pabrėžė, kad laivybai nei ši, "nuline" vadinama, krantinė, nei ties ja prisišvartavę laivai neturės jokios įtakos. Klaipėdos uosto plėtros taryba pritarė šiems įmonės planams.
Specialistų manymu, tai galėtų būti pati pigiausia krantinė, ties kuria galėtų švartuotis iki 80 tūkst. tonų talpos tanklaiviai. Tačiau KVJU direkcija savo investicijų planuose šios krantinės statybos nėra numačiusi.
Tačiau prieš tai KVJU direkcija turės kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kad ji neįtrauktų ties šiauriniu molu esančio paplūdimio į pajūrio juostos zoną, kurioje negalima vykdyti jokių statybų darbų.
Naftos terminalo planai užkirs kelią klaipėdiečiams patekti ant pamėgtojo šiaurinio molo, nuo kurio tapo madinga grožėtis miesto, uosto panorama ir jūros peizažu.
"Laivitės" ambicijos
Per artimiausius trejus metus KVJU direkcija pažadėjo į AB "Laivitė" teritorijos infrastruktūrą investuoti apie 15 mln. Lt.
Pačios "Laivitės" investicijos siektų apie 43 mln. litų. Prognozuojama, kad įgyvendinus "Laivitės" veiklos plėtojimo strategijos projektą valstybės biudžetas papildomai gautų 22 mln. Lt fizinių asmenų, 5 mln. Lt pelno mokesčio bei 23 mln. Lt socialinio draudimo įmokų pavidalu. Šiuo metu "Laivitėje" dirba per 1150 žmonių. Prieš dvejus metus įmonėje tebuvo 300 darbuotojų.
Pasak "Laivitės" infrastruktūros direktoriaus Vido Karolio, įgyvendindama veiklos plėtojimo strategijos projektą, įmonė pasirengusi ne tik toliau remontuoti laivus, bet ir didinti laivų statybos apimtis, teikti krovos paslaugas, sukurti naujų darbo vietų. Tokių permainų būtinumą V. Karolis aiškina tuo, kad vidinis įmonės plėtros potencialas iš esmės jau išsemtas. Naują impulsą, anot jų, gali suteikti esminė įmonės pagrindinių fondų modernizacija, krantinių rekonstrukcija.
Nors "Laivitės" veiklos plėtojimo planas dar gali būti koreguojamas, teritorijoje, kuri atsirastų užpylus dalį akvatoriją ties krantinėmis Nr. 22-25, planuojama sukonstruoti laivų pakėlimo nuleidimo mechanizmą, statyti laivų remontui skirtas krantines, modernizuoti korpusų cechus, spręsti su valymo ir dažymo procesais susijusias ekologines problemas.
Keltai švartuosis mariose
KVJU direkcija ir Klaipėdos savivaldybė sutiko apsikeisti iki šiol jų valdytomis krantinėmis. Tai susiję su senosios "Smiltynės perkėlos" keltų švartavimosi vietos iškėlimu iš Danės upės į Šiaurinį ragą - Kuršių marias.
Šiaurinis ragas, arba krantinė Nr. 26, atiteks KVJU direkcijai, o Danės upės krantinė - miestui. Planuojama, kad nauja keltų į Smiltynę prieplauka bus baigta įrengti jau 2004 metų pirmąjį pusmetį.
Keltams Šiauriniame rage saugiai švartuotis netrukdys nei štorminiai vėjai, nei ledų sangrūdos - nuo jų užstos "Laivitėje" pastatyti nauji pirsai.
Miestas galės jo teritorijoje esančias krantines panaudoti kitaip - prie jų galės švartuotis ne tik mažieji laivai, bet ir jachtos. Taip tikimasi atgaivinti sovietmečiu numarintą laivybą Danės upėje.
Terminalas pritrauktų keleivius
Svarstant būsimojo keleivinių laivų terminalo idėja neišvengta priešpriešos.
Pasak AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") valdybos pirmininko Bronislovo Lubio, šiuo metu pietinėje uosto dalyje, ties jūrų perkėla esančių krantinių galimybės vidutiniškai panaudojamos tik 28 proc. Todėl statyti dar vieną panašų terminalą būtų ekonomiškai netikslinga.
Be to, nauja prieplauka keleiviniams keltams būtų reikalinga tik tada, jei į uostą per metus atvyktų per 200 tūkst. keleivių. Šiuo metu pervežama ne daugiau 100 tūkst. Apytiksliais apskaičiavimais, šio terminalo statyba kainuotų mažiausiai 100 mln. Lt.
Laivų savininkų asociacijos (LSA) prezidento Vytauto Lygnugario teigimu, šiam terminalui statyti valstybės pinigų neprašoma - tam yra struktūriniai ES fondai. Kita vertus, sąlygos keleiviams priimti Malkų pusiasalyje nėra labai geros. Dar daugiau, kalbėjo V. Lygnugaris, nė vienoje pasaulio šalyje nėra beveik 20 km nuo miesto centro nutolusio keleivinių laivų terminalo.
Trečia vertus, LSA prezidento manymu, tik patogioje miesto vietoje pastačius prieplauką su visa būtina infrastruktūra, galima tikėtis didesnio keleivių skaičiaus augimo.
KVJU direkcijos užsakymu valstybinis projektavimo institutas "Pramprojektas" dar 1999 m. parengė teritorijos ties krantinėmis Nr. 80-115 detalųjį planą, orientuojantis į uosto plėtojimo perspektyvą iki 2015 metų. Pagal jį tarp "Smiltynės perkėlos", UAB "Transfosa" teritorijų numatyta įrengti keleivinių-krovininių keltų terminalą. Jame švartuotųsi keleivius ir keleivius su automobiliais plukdantys keltai, kursuojantys reguliariais maršrutais. Beje, abi šios bendrovės norėtų būti būsimojo objekto operatorėmis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą