Kelto linijos tarp Klaipėdos ir Ščecino-Svinouiscės atidarymo galimybes bei bendrus dviejų valstybių veiksmus realizuojant tarptautinius "Via Baltica" ir "Rail Baltica" projektus, Varšuvoje aptarė susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis su Lenkijos infrastruktūros ministru Mareku Polu.
Z. Balčytis ir Lenkijos infrastruktūros ministras M. Polas gvildeno keltų linijos tarp Ščecino-Svinouiscės ir Klaipėdos atidarymo aspektus. Lietuva pritarė veiksmams, kurie įgalintų dalį krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, perkelti į kitas transporto rūšis, ir mano, kad, atsiradus ekonominiams interesams, minėtą liniją galima būtų atidaryti. Dėl atidarymo terminų dar bus tariamasi.
Lenkų pusė jau nuo praėjusių metų rodo iniciatyvą dėl reguliaraus susisiekimo laivybos linijos, tarp Klaipėdos ir Ščecino, atidarymo. Pirmosios konsultacijos šiuo klausimu vyko dar pernai rugsėjį, kuomet Klaipėdos miesto meras Rimantas Tarškevičius vyko į šį miestą pasirašyti miestų bendradarbiavimo sutarties. Šio vizito metu delegacijoje buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius buvo susitikęs su Ščecino uosto atstovais, bet deja jam nepavyko susitikti su projekto, kuriuo siekiama sujungti Klaipėdą ir Ščeciną laivybos linija, kuratoriumi.
Ščecino uostas susideda iš dviejų dalių - Ščecino ir Svinouiscės uostų. Automobilių keliai jungia uostą su industriniais pietinės Lenkijos rajonais, Praha, Berlynu. Uosto galimybės per metus leidžia transportuoti apie 20 mln. tonų krovinių.
Didžiąją dalį per Ščecino-Svinouiscės uostą transportuojamų krovinių sudaro anglis, generaliniai kroviniai, geležies rūda, naftos produktai, grūdai ir mediena.
Iki šių metų liepos Ščecino-Svinouiscės uoste buvo perkrauta 16,25 mln. tonų krovinių, o pernai tuo pačiu laikotarpiu - 14,92 mln. tonų. Tuo pačiu laikotarpiu šiame Lenkijos uoste buvo perkrauta 11765 sąlyginiai konteineriai (TEU), kai pernai tuo laikotarpiu buvo perkrauta 11276 TEU.
Lenkai raginami gauti finansavimą
Kaip pranešė ELTA, Lenkijos atstovai Z. Balčyčiui jau pateikė informaciją apie tai, kaip jų šalyje ketinama realizuoti projektą "Rail Baltica". Savo pranešime Lenkijos infrastruktūros ministras M. Polas pažymėjo, kad artimiausiu metu jie nesitiki gauti iš Europos Sąjungos fondų pakankamai lėšų šio svarbaus projekto rekonstrukcijos ir projektavimo darbams atlikti.
Paragintas Lietuvos pusės atstovų gauti finansavimą iš Lenkijos biudžeto, M. Polas pažadėjo skirti lėšų 60 km ruožo pertvarkymo darbams atlikti. Šiuo metu derinami "Rail Baltica" projekto techniniai reikalavimai: laiko grafikas, bėgių plotis ir kita. "Rail Baltica" projektas suvienys keturias valstybes - trasa drieksis nuo Talino iki Varšuvos per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.
Aptariant "Via Baltica" projekto tolesnį plėtojimą, Lenkijos atstovai pažymėjo, kad yra sukūrę darbo grupę, kuri svarsto projekto investicijų klausimus, o artimiausiu metu su Lietuvos transporto ekspertais ketina išsamiai aptarti dvišalius interesus realizuojant šį strategiškai svarbų tarptautinį projektą.
Susitikime taip pat buvo aptartos keleivių susisiekimo tarp Lenkijos ir Lietuvos geležinkeliu problemos: šiuo metu iš Lenkijos į Lietuvą kas antrą dieną važiuoja vienas traukinys, tačiau tai netenkina dabartinių abiejų šalių poreikių. Susisiekimo ministras Z. Balčytis pažadėjo siekti, kad kitų metų šalies biudžete būtų numatytos lėšos dar vienam keleivinio traukinio reisui, ir apsvarstyti Lenkijos pasiūlymus įsigyti jų gaminamą geležinkelio techniką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą