Mirusio jūrininko pargabenimu į tėvynę turi pasirūpinti darbdavys

Grįžtant prie temos

Neretai jūrininkai išvyksta į reisą, nepalikdami artimiesiems nei kontraktų kopijų, nei kokių nors žinių apie laivo savininką, nei į ką kreiptis, nutikus nelaimei.

Pasitaiko atvejų, kai laivų savininkų atstovai bando pasinaudoti mirusio jūrininko artimųjų sutrikimu ir reikalauja, kad jie patys sumokėtų už kūno pargabenimą į tėvynę ar įtikinėja, jog pigiausia būsią kūną kremuoti.

Artimieji sutriko

Neseniai nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė klaipėdiečio Filipo Kudriašovo, netikėtai spalio 9 dieną mirusio Ispanijoje, Las Palme remontuojamame žvejybos laive "Kasatka-1", artimieji.

Iš pradžių jie negalėjo patikėti tokia žinia, netgi suabejojo, ar kokie nors aferistai nenori iš jų išvilioti pinigų. Žmona Nina Kudriašova žinojo tik tiek, kad jis įsidarbino lyg ir JAV kompanijoje "Alliance Marine", kad ši kompanija turi atstovybę Rygoje. Vyras darbo sutartį pasirašė Klaipėdoje. Į laivą su kitais įgulos nariais išvyko birželio 2 d.

Laivo agentas aiškino, kad geriausias ir pigiausias būdas esąs kūną kremuoti ir urną su pelenais pargabenti į Lietuvą. Toji paslauga kainuojanti pigiausiai - reikia greitai perduoti į Las Palmą 1,5 tūkst. eurų.

Artimiesiems kilo daugybė įtarimų: gal buvęs nužudytas, gal nutiko nelaimingas atsitikimas, gal norima sunaikinti visus pėdsakus. Kokios garantijos, kad urnoje bus tikrai jo palaikai? Nenorinčios kūno kremuoti žmona ir dukra Liuda Krylova visai sutriko, nes tiek pinigų, kad karstą būtų galima parskraidinti į Lietuvą, jų žiniomis apie 30 tūkst. Lt, jos neturėjo.

Ir kažin dar kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu ne Lietuvos jūrininkų sąjungos darbo inspektoriaus ir Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) inspektoriaus, dirbančio Klaipėdoje, Andrejaus Černovo konsultacijos.

Kūnas buvo pargabentas

Gavę reikiamą konsultaciją F. Kudriašovo artimieji nedavė sutikimo kremuoti kūną, nors laivo savininkas jau lyg ir sutiko apmokėti kremavimo išlaidas.

Buvo kreiptasi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, susisiekta su Lietuvos ambasada toje šalyje ir pranešta, jog šeima nesutinka kremuoti F. Kudriašovo kūno. Ambasada pasirūpino leidimu išvežti kūną iš Ispanijos. Laivo agentui buvo nusiųstas žmonos N. Kudriašovos įgaliojimas balzamuoti kūną.

Agentas informavo, jog būsiąs čarterinis lėktuvo reisas į Šiaulius. Jeigu pavyksią, karstas būsiąs parskraidintas tuo lėktuvu, jeigu ne, turėsią patys jį parsivežti. Tai kainuosią apie 8 tūkst. eurų. Liuda Krylova sakė, jog paklaustas, kas mokės už kūno pargabenimą, agentas nieko konkretaus neatsakęs, esą kai ateisianti sąskaita, tada kažkas turėsiąs apmokėti.

F. Kudriašovo kūnas vis dėlto buvo parskraidintas sekmadienį, spalio 17 dieną. Su juo atkeliavusiuose ispaniškuose raštuose buvo parašyta, kad mirties priežastis - infarktas.

Dukra buvo prašiusi, kad Klaipėdoje būtų atlikta ekspertizė, nes netikėjo, kad tėvas mirė savo mirtimi. Įtarimą kėlė ir kapitono pasakymas, jog pas F. Kudriašovą buvę rasta daug vaistų, mažinančių spaudimą, nors jos tėvo spaudimas visada buvęs žemas, ir kapitono nenoras atsiųsti kontrakto kopijos, ir daugelis kitų dalykų.

Tačiau apžiūrėję kūną artimieji sumušimo žymių nepastebėjo ir ekspertizės atsisakė. Be to, ir dėl šeimyninių aplinkybių reisą nutraukęs "Kasatka-1" jūreivis Tomas sakė matęs, kaip F. Kudriašovui buvo daromas dirbtinis kvėpavimas, buvusi iškviesta ir greitoji. Vėliau ir Ispanijos policija apklausė kartu su F. Kudriašovu dirbusį ir gyvenusį jūreivį.

Po 10 kupinų įtampos dienų didelių dukros ir žmonos pastangų dėka spalio 19 d. Klaipėdoje buvo palaidotas laive Ispanijoje miręs jūrininkas F. Kudriašovas, kuriam kitąmet lapkričio 20 d. būtų sukakę 60 metų. Tačiau ir dabar, jau palaidojusi tėvą, dukra sakė nežinanti, kas sumokės už kūno balzamavimą, už jo pargabenimą į Lietuvą, ar tos išlaidos būsiančios išskaičiuotos iš jos tėvelio, žvejojusio prie Mauritanijos krantų, uždirbtų pinigų, ar ne.

Inspektoriaus komentaras

ITF inspektoriaus Lietuvoje A. Černovo teigimu, tokio dalyko, su kuriuo susidūrė F. Kudriašovo artimieji, neturėtų būti. Tarptautinėje jūrinėje praktikoje priimta, jog mirus jūrininkui, nesvarbu, ar natūralia mirtimi, ar nutikus nelaimingam atsitikimui, jo kūno pargabenimu į tėvynę turi pasirūpinti laivo savininkas ir už tai sumokėti pats. Jis neturi teisės primygtinai siūlyti, kad kūnas būtų kremuotas, jeigu jam tai padaryti patogiau. Tai galima daryti tik tada, jeigu artimieji sutinka, ir už šią paslaugą privalo mokėti irgi laivo savininkas.

Darbdavys per laivo agentą turi pradėti tvarkyti dokumentus, rūpintis kūno balzamavimu ir parengimu transportuoti į tėvynę. Arba laivo savininkas, arba agentas, arba kapitonas apie tai turi pranešti Lietuvos ambasadai arba konsulinei įstaigai. 55 tarptautinė konvencija apibrėžia laivo savininko atsakomybę jūrininkų atžvilgiu. Tačiau, deja, šią konvenciją ratifikavo nedaug valstybių.

Paprastai laivų savininkai draudžia savo riziką nuo trečiųjų asmenų, tarp kurių yra ir jūrininkai. Savininkai kasmet moka įmokas jūriniuose draudimo klubuose, užtat šie, nutikus nelaimingam atsitikimui, dengia su juo susijusias savininko išlaidas. Galimas toks atvejis, jog laivo savininkas neapdraudžia jūrininkų, tad nelaimės atveju jam pačiam tenka mokėti iš savo kišenės. Tokiu atveju dažniausiai jis stengiasi šią naštą uždėti jūrininko artimiesiems. Beje, laivo "Kasatka-1" kontraktuose su įgulos nariais buvo punktas, jog gyvybės draudimu jie turi pasirūpinti patys.

A. Černovo manymu, laivo savininkas neturėtų išskaičiuoti iš jūrininko atlyginimo pinigų už jo kūno balzamavimą ir pargabenimą. ITF inspektorius sako, jog nors ir nėra griežtų rašytinių reikalavimų, kaip laivo savininkas privalo elgtis nutikus nelaimingam atsitikimui, tačiau darbo jūroje specifika yra padiktavusi savo taisykles, kurių paprastai laikomasi. Kiekviena normali laivybos kompanija pasirūpina jūrininkų pargabenimu į tėvynę bet kuriuo atveju. Net mažų laivelių kapitonai laikosi nerašytų taisyklių. Pavyzdžiui, iš Airijos į Lietuvą buvo pargabentas ten žuvusio žvejo karstas. Jis dirbo mažame laivelyje, kurio savininkas buvo ir laivo kapitonas. Nors savininkas neturėjo didelių pajamų, tačiau pasirūpino ir karstu, ir tuo, kad nuskendusio žvejo kūnas būtų nuvežtas Airijoje į bažnyčią. Jis apmokėjo ir jo transportavimo į Lietuvą išlaidas.

Vidmantas MAŽIOKAS