Muitininkai Klaipėdos uoste irgi taps "nematomi"

Kontroliuojančiose institucijose

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovai sako, jog šiais laikais intelektualėja ir kontrabandos gabenimas, ir muitinės kontrolė.

"Uostas taip pat yra išorinė Europos Sąjungos siena. Muitinės dokumentų įforminimo sąlygos, kurias jame sudarė uosto komplekso naudotojai, geros, tačiau dar nėra sukurtos infrastruktūros prekėms tikrinti, atitinkančios bent minimalius reikalavimus",- sako Lina Tuzikaitė, Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės priežiūros uostuose skyriaus viršininkė.

Uostas pamirštas

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) daugelyje prie išorinės ES sienų esančių autokelių postų buvo sukurta visus reikalavimus atitinkanti infrastruktūra, būtina gabenamiems kroviniams tikrinti, o uostas liko pamirštas.

Siekiant atlikti efektyvų muitinį tikrinimą uoste, aktualiausi klausimai šiuo metu tebėra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto informacinės sistemos ir muitinės postų, turinčių detalaus tikrinimo vietas, infrastruktūros kūrimas.

L. Tuzikaitės teigimu, muitinės pareigūnų darbo sąlygos, palyginti su buvusiomis prieš kelerius metus, akivaizdžiai pagerėjo. Nors muitinė uoste jai priklausančios infrastruktūros neturi, tačiau pagal galiojančią teisinę bazę uosto krovos kompanijos "Bega", KLASCO, "Klaipėdos nafta" ir kitos suteikė muitinei pakankamai geras patalpas muitinės formalumams atlikti.

Muitinės priežiūros uostuose skyriaus viršininkė sako, jog šiemet muitininkai daug dėmesio skirs informacinių technologijų plėtrai bei verslo visuomenei konsultuoti.

"Saugo" tik dvejus vartus

LR muitinė iš ES gauna nemažą paramą daugeliui projektų, susijusių su informacinių technologijų diegimu, įgyvendinti. Beje, jos naudojamos ir uoste. 2002 metais Švedijos muitinė finansavo radijo ryšio Klaipėdos uoste įdiegimą.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo įdiegta NCTS (naujoji kompiuterizuota tranzito sistema), siekiant pagerinti prekių muitinio tikrinimo kokybę bei sustiprinti antikorupcinius veiksnius buvo atskirtas dokumentų ir prekių tikrinimas. Šiuo metu dokumentus tikrina postų, o prekes - Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai.

Be to, pernai pradėtas taikyti elektroninis deklaravimas. Pagrindinis jo pranašumas tas, kad muitinės deklaraciją galima pateikti tiesiai iš įmonės patalpų nevykstant į muitinės įstaigą ir nelaukiant eilėje. Muitinė ir toliau kontroliuoja, ar išvežamiems iš uosto teritorijos kroviniams yra atliktas muitinis tikrinimas, ar ūkio subjektai atliko visus privalomus formalumus, ar kroviniams įformintos muitinės procedūros.

Nuo 2002 metų pavasario muitinės kontrolės metodai bei formos palaipsniui kito. Anksčiau prie kiekvienų uosto vartų būdavo muitininkai. Dabar daugelio uosto teritorijoje esančių vartų muitinę priežiūrą atlieka muitinės mobiliosios grupės. Linos Tuzikaitės teigimu, įvertinus galimą riziką bei atsižvelgus į gabenamų krovinių pobūdį, dabar tik prie dviejų uosto teritorijos vartų nuolat dirba muitinės pareigūnas.

Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės priežiūros uostuose skyriaus viršininkės teigimu, muitinė ieško būdų norėdama optimizuoti savo veiklą, idant vykdydama valstybės iškeltus uždavinius bei priskirtas funkcijas netrukdytų plėtotis teisėtam verslui bei efektyviai atliktų pareigą kovodama su muitų taisyklių pažeidimais.

Kontrolė intelektualėja

Pasak L. Tuzikaitės, keičiasi muitinės kontrolės sistema. Pati kontrolė tampa intelektualesnė, t. y. ji būna paremta gabenamų krovinių rizikos analize ir bendradarbiavimu su kitomis muitinėmis, keičiantis informacija apie pastebėtus rizikos veiksnius.

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko Rosvaldo Zubės teigimu, laivai ir jų keleiviai tikrinami pasirinktinai. Paprastai tikrinama įvertinus riziką arba gavus operatyvios informacijos, kad krovinys gabenamas kontrabandos būdu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ar gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai bei saugumui.

"Muitinės procedūrų optimizavimas bei supaprastinimas ūkio subjektams palengvina muitinės formalumų atlikimą, tačiau kartu didina jų atsakomybę už atliktus veiksmus. Įgyvendinus naujus darbo metodus muitinės pareigūnai Klaipėdos jūrų uoste taip pat taps "nematomi" kaip ir daugelyje didžiųjų Europos valstybių uostų",- sako L. Tuzikaitė.

Nebeliko muitų sienos

Nuo 2004 metų gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES nare pradėjo galioti ES teisės aktai, kurių pagrindas - laisvas prekių, asmenų, kapitalo ir paslaugų judėjimas ES teritorijoje. Tarp Lietuvos ir kitų ES šalių narių nebeliko muitų sienos ir muitinio tikrinimo vykstant per vidines ES sienas. Europos Bendrijos prekės (kroviniai) iš vienos ES valstybės į kitą, nekertant trečiosios šalies, gabenamos be muitinės dokumentų, t. y. be muitinės deklaracijos, TIR knygelės, tik su transporto ir prekybos dokumentais: važtaraščiais, sąskaitomis-faktūromis ir pan.

Uostas - specifinė prekių gabenimo proceso grandis. Per jį gabenamų prekių statusas dabar yra dvejopas: prekės, turinčios Bendrijos prekių statusą (BPS), ir prekės, jo neturinčios. L. Tuzikaitės teigimu, prekių statusą svarbu identifikuoti, nes nuo to priklauso, ar prekėms reikės atlikti muitinės formalumus. Nebendrijos prekėms yra atliekami visi įprastiniai muitinės formalumai.

Prekės, įvežtos iš trečiųjų šalių ir kurios nors ES valstybės narės muitinės išleistos laisvai cirkuliuoti (sumokėjus už jas muitus), iškart įgyja BPS. Tokioms prekėms, gabenamoms Bendrijos teritorija, muitinės formalumai nėra atliekami.

Laivas prilyginamas tiltui

Prekės, gabenamos jūrų transportu, laivui išplaukus iš Bendrijos uosto iškart praranda BPS, todėl laivui atplaukus į kitą Bendrijos uostą būtina pateikti prekių statusą įrodančius dokumentus.

Laivybos kompanijos, kurios transportuoja BPS turinčias prekes tarp Bendrijos uostų reguliariais reisais, naudojasi supaprastinimais, numatytais 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente Nr. 2454/93. Taikant šios rūšies supaprastinimą laivas (keltas) prilyginamas tiltui per jūrą, todėl Bendrijos prekės yra gabenamos tik su transporto arba prekybos dokumentais. Vežant prekes reguliariomis linijomis prekių statuso muitinei įrodyti nereikia. Prekės, neturinčios BPS, gabenamos taikant tranzito procedūrą.

Mutininkų uoste sumažėjo

Po Lietuvos integracijos į ES keičiantis muitinės darbo metodams bei įdiegus elektroninį deklaravimą muitinės pareigūnų, dirbančių uoste, skaičius sumažėjo.

Nuo gegužės 1 d. dėl tos priežasties, kad į Tarptautinę jūrų perkėlą atplaukia tik reguliarių laivybos linijų statusą turintys keltai, muitinės pareigūnų skaičius šiame padalinyje tapo minimalus, t. y. dirba 1-3 pareigūnai. Šiuo atveju tenkinami verslininkų poreikiai, t. y. transporto kompanijoms sudarytos sąlygos atlikti reikalingus muitinės formalumus iš ES eksportuojamiems ar tranzitu per ją gabenamiems kroviniams.

Muitinės priežiūros uostuose skyriaus viršininkė L. Tuzikaitė sako, kad tai, koks ateityje bus muitinės pareigūnų poreikis uoste, priklausys nuo informacinių sistemų, muitiniam tikrinimui reikalingos infrastruktūros plėtros ir gabenamų prekių srautų bei pobūdžio.

Keičiasi muitinės vaidmuo

Šiandien muitinė atlieka ne tik mokesčių rinkėjos vaidmenį, jai patikėtos ir kitos ne mažiau svarbios funkcijos: kova su pinigų plovimu, terorizmu, pažeidimais intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, rūpinimasis Intrastato ataskaitų rinkimu, ES bendrąja žemės ūkio politika, kurios pagrindinis uždavinys - subsidijuojamų žemės ūkio produktų kontrolė, CITIES (nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija) konvencijos nuostatų įgyvendinimu ir t. t.

Pasak L. Tuzikaitės, muitinė yra viena iš uosto saugos plano įgyvendinimo dalyvių. Ji dalyvauja vertinant bei derinant uostų įrenginių (terminalų) apsaugos planus. Kartu su kitomis už uosto saugumą atsakingomis institucijomis muitinė dalyvauja veikloje, užtikrinančioje tai, kad kroviniai, galintys kelti grėsmę visuomenės sveikatai ar saugumui, nebūtų transportuojami.

Surenka šimtus milijonų

Klaipėdos teritorinėje muitinėje šiuo metu dirba 511 darbuotojų, iš jų 40 - pagal darbo sutartis. Jūrų uosto postuose dirba 165 muitinės pareigūnai. Beje, visų Klaipėdos teritorinės muitinės skyrių veikla yra susijusi su muitinei priskirtų funkcijų vykdymu uoste.

2004 metais Klaipėdos teritorinei muitinei buvo skirta 18238,9 tūkst. litų, iš jų 11885,4 tūkst. Lt - darbo užmokesčiui, 437,9 tūkst. Lt - muitinės postams išlaikyti, iš kurių 224,0 tūkst. Lt - jūriniams postams.

Pernai Klaipėdos teritorinėje muitinėje apskaičiuoti 386 mln. Lt mokesčių. Iš jų uosto postuose įformintose importo deklaracijose apskaičiuoti mokesčiai sudaro apie 217 mln. Lt. Iš jų muitas - 11 mln. Lt (5 %), akcizas - 20 mln. Lt (9 %), PVM - 186 mln. Lt (86 %). Didžiausi prekių srautai ateina iš Kazachstano, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, JAV. Daugiausia per uostą gabenama geležies ir plieno, metalo dirbinių, įvairių mechaninių įrengimų, mazuto, dyzelino, medienos, fosforitų, žuvies, vaisių, pašarų gyvūnams ir pan.

Ir kontrabandininkai intelektualėja

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas R. Zubė sako, jog kontrabandos gabenimas "intelektualėja".

Užsiimantieji nelegaliu verslu ieško įvairių būdų siekdami išvengti nustatytų mokesčių ar prekėms taikomų draudimų bei apribojimų. Pastaruoju metu ypač pastebimos dokumentų klastojimo tendencijos, t. y. klastojami prekių kilmės dokumentai, veterinariniai sertifikatai, dokumentuose nurodomas daug mažesnis gabenamų prekių kiekis, prekės deklaruojamos ne tuo kodu ir t. t. Pasak R. Zubės, taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai vežamos kitos prekės, nei nurodytos muitinės deklaracijoje, kontrabandinės prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais: metalo laužu, mediena, biriomis medžiagomis ir pan. Pastebėta, kad padažnėjo atvejų, kuomet kontrabanda gabenami maisto produktai. Pavyzdžiui, pernai per Klaipėdos jūrų uostą, suklastojus dokumentus, bandyta įvežti dideles siuntas buivolienos, kurią į ES įvežti draudžiama.

Muitinės pareigūnai jau nebesistebi pažeidėjų įrengtomis slėptuvėmis. Sprendžiant iš sulaikytų transporto priemonių, kurios buvo specialiai pritaikytos kontrabandai gabenti, galima daryti išvadą, kad kontrabanda gabenama naudojant žinomus slėpimo būdus, t. y. prekės slepiamos dvigubose transporto priemonių lubose, grindyse, už specialiai įrengtų pertvarų, atsarginėse padangose ir pan. Pasak R. Zubės, skirtumas tik toks, jog pastaruoju metu slėptuvės įrengiamos kruopščiau, todėl jas sunkiau pastebėti plika akimi.

R. Zubės teigimu, viena iš kontrabandos gabenimo priežasčių - prekių kainų skirtumai trečiosiose ir ES šalyse. Kita vertus, kontrabandos reiškiniui plisti įtakos turi ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Pasak pareigūno, Lietuvoje atliktos apklausos rodo tolerantišką visuomenės požiūrį į kontrabandą, o nesant aukštam pragyvenimo lygiui ir klestint bedarbystei visada atsiras asmenų, kurie susigundys lengvu uždarbiu.

6 kontrabandos atvejai

2004 metais uoste Klaipėdos teritorinė muitinė užfiksavo 6 kontrabandos gabenimo atvejus. 4 iš jų - neteisingų duomenų pateikimas muitinei vežant plataus vartojimo prekes, gabentos vogtų automobilių detalės, galimas dokumentų klastojimas ir t. t. Surinkta medžiaga perduota ikiteisminiam tyrimui.

Kitais dviem atvejais asmenims buvo taikyta administracinė atsakomybė. Už kitus teisės aktų pažeidimus muitininkai surašė 43 administracinės teisės pažeidimų protokolus.

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko R. Zubės teigimu, dažniausi pažeidimai - neteisingų duomenų pateikimas deklaracijose, ribojamų prekių gabenimas viršijant leistiną normą, nustatytų terminų procedūrai įvykdyti nesilaikymas.

Pasak jo, populiariausiomis kontrabandinėmis prekėmis išlieka tabako gaminiai, automobilių detalės bei plataus vartojimo prekės.

Dalia BIKAUSKAITĖ