Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, Klaipėdos uostui reikalingi nauji pajėgumai naftos produktams krauti, ypač krantinių atžvilgiu. Šiuo metu turimos dvi krantinės tamsiems ir viena - šviesiems naftos produktams. Pasak A. Drungilo, dabar naftos produktų krovos pajėgumai jau yra arti maksimalaus išnaudojimo ribos.
Susisiekimo ministras žada ne kartą susitikti su energetikos ministru Arvydu Sekmoku ir AB "Klaipėdos nafta" generaliniu direktoriumi Roku Masiuliu ir išsiaiškinti, kaip ateityje bus garantuojamas naftos produktų pralaidumas Klaipėdos uoste.
A. Sekmokas teigia, kad artimiausiu metu bus siekiama padidinti "Klaipėdos naftos" pajėgumus. Bus atnaujinamas rezervuarų parkas, vietoj mažesnių rezervuarų bus statomi didesni, modernizuota išpylimo iš cisternų sistema. Numatomi įgyvendinti projektai turėtų būti baigti 2012 metais.
Situacija rimta
Pasak E. Masiulio, situacija yra gana rimta. Šiandien šioje bendrovėje yra gana daug kraunama AB "Orlen Lietuva" (buvusi "Mažeikių nafta") produkcijos. Tačiau, ko gero, jau 2012 metų kovą bus atidaryta geležinkelio atšaka, leisianti "Orlen Lietuva" vežti naftos produktus į Ventspilį (Latvija). Palyginti su keliu į Klaipėdą, kelias į Ventspilį labai sutrumpės. Todėl ministras neatmetė galimybės, kad dalis ar net visą produkcija, kuri dabar kraunama AB "Klaipėdos nafta", gali pasukti į Latvijos uostą, jeigu, sakykime, nebus palankūs tarifai ir t. t.
"Todėl AB "Klaipėdos nafta" jau dabar neturėtų galvoti, kad šis "Orlen Lietuva" krovinys yra amžinas, ir reikėtų ieškoti alternatyvų. Alternatyva galėtų būti Baškirijos nafta. Jeigu šiandien mes kitų krovinių nepriimam, naivu tikėtis, kad praradus "Orlen Lietuva" krovinį, staiga kas nors užsinorės krauti savo naftos produktus Klaipėdoje. Be to, reikia įvertinti ilgalaikę Rusijos strategiją, kuri visus krovinius po kurio laiko nukreips į savo uostus, pavyzdžiui, Ust Lugą, Primorską. Kol kas problema yra tik ta, kad Rusija pastatė uostus, įrengė gerą infrastruktūrą, tačiau dar nesutvarkė privažiuojamųjų kelių, neišplėtė geležinkelio tinklo, todėl jos kroviniai stringa tuose uostuose ir krovinių siuntėjai vis dar mato Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip labai patrauklią transporto grandinę, per kurią gali būti išvežami jų kroviniai", - sako susisiekimo ministras.
Ne saugumo sąskaita
Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas priminė, kad 2009 metų spalį Klaipėdoje vyko išvažiuojamasis Vyriausybės posėdis, kurio metu buvo atkreiptas dėmesys, jog būtina statyti krantines "Baltmax" tipo laivams, gabenantiems naftos produktus, švartuoti. E. Gentvilo manymu, tokie sprendimai gali būti priimti tik tada, kai bus atlikta išorinio Klaipėdos uosto galimybių studija, o kalbėti vien tik apie naftos produktų krovą nematant konteksto neįmanoma. Anot jo, galimybių studija po metų galėtų pasiekti techninio projektavimo lygį.
Nulinės krantinės įrengimas, pasak Klaipėdos uosto vadovo, būtų per didelė rizika laivybos saugumo požiūriu. Prie jos būtų galima švartuoti nebent 10 tūkst. tonų talpos laivus, tad kyla klausimas, ar dėl to verta įrengti krantinę. "Sprendimai turi būti kitokie, radikalesni. Yra galimybė plėsti talpyklų parką sausumoje. Jam aptarnauti reikalinga Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukcija. Tai dar leistų šiek tiek didinti naftos produktų krovą nenaudojant naujų krantinių. Tačiau nėra ko slapukauti - po poros trejų metų vis tiek iškils krantinių stygiaus klausimas. Uosto direkcija pasirengusi statyti naujas krantines, tačiau ne laivybos saugumo sąskaita", - sako E. Gentvilas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą