Prieš pat Naujuosius metus Klaipėdoje lankėsi naujasis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, lydimas susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus ir energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus. Iš pradžių jie susitiko su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovais ir pasitarimas vyko už uždarų durų.
A. Butkevičius informavo, jog jo metu kalbėta buvo apie uosto gilinimo darbų atlikimą laiku, apie tam tikrą laivų įvedimo į Klaipėdos uostą krypties pakeitimą, uosto vartų paplatinimą klausimą sprendžiant kompleksiškai, kad nebūtų trukdoma kitiems darbams uoste atlikti. Premjero teigimu, ištiesinus laivų įvedimo kelią Klaipėdos uostas taptų patrauklesnis. Dabar, kai laivai vedami į Klaipėdos uostą, prie pirmos krantinės jie turi daryti staigų posūkį 30 laipsnių kampu, o šiek tiek pakeitus kryptį būtų galima daryti posūkį 15 laipsnių kampu. To dėka ir žiemą bei rudenį vyraujant stipresniems vėjams būtų galima laivus greičiau įvesti į uostą, jų prastovos išoriniame reide dėl blogų oro sąlygų sutrumpėtų.
Vizito Klaipėdoje metu premjeras ir ministrai susitiko ir su Klaipėdos uosto krovos kompanijų vadovais, AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovais, kurie išsakė savo lūkesčius.
Lėšų krantinėms nėra
Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis svečius ir uostininkus supažindino su bendra situacija uoste. 2001-2011 metų laikotarpiu uosto ilgalaikio turto vertė padidėjo 535 mln. Lt. Nuo 1999 iki 2011 m. krova vidutiniškai kasmet didėjo 8 proc. Krovos augimas Klaipėdos uoste viršija Lietuvos ekonomikos ir Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos augimą.
Viena perkrauta tona Lietuvos transporto sektoriui duoda 45 Lt, Uosto direkcijai - 4 Lt pajamų. 1 Lt krovos pajamų duoda 75 centus bendrojo vidaus produkto (BVP). Krovos dėka BVP gavo 1,3 milijardo litų. Pernai vien tik iš krovos Klaipėdos uoste valstybė gavo 411 milijonų Lt pajamų.
Uosto direkcijos vyr. finansininkas atkreipė dėmesį į tai, kad instrumentų krovai didinti uostas daug neturi. Jo teigimu, lėšų rekonstruoti krantines nėra.
Pasak M. Armonaičio, Uosto direkcija investuoja tik į atsiperkančius projektus. Atsiperkančių projektų vertė šiuo metu sudarytų 889 mln. Lt. Kadangi Uosto direkcija pusę pelno atiduoda į valstybės biudžetą, tad įgyvendinti gali tik pusę projektų. Pagal 2013-2015 metų Uosto direkcijos strateginį planą į uosto infrastruktūrą numatoma investuoti 462 mln. Lt. Skolintos lėšos sudarys 231 mln. Lt, Uosto direkcijos - 100 mln. Lt. Tikimasi panaudoti ir ES lėšas.
PAJAMOS. Pernai vien tik iš krovos Klaipėdos uoste valstybė gavo 411 milijonų Lt pajamų.
Didžioji dalis investicijų, net 37 proc., teks suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai. Uosto krovos kompanijų infrastruktūrai lieka tik 107 mln. Lt, o laivų statybos ir remonto įmonėms - 17,5 mln. Lt. Vyr. finansininkas pabrėžė, kad jeigu Uosto direkcija būtų pajėgi investuoti tiek, kiek reikia, uosto kompanijos investuotų dukart tiek į suprastruktūrą. Jeigu Uosto direkcija visus tuos trejus metus pasiliktų visą pelną, ji galėtų daugiau skolintis ir lėšų trūkumas nuo 427 mln. Lt sumažėtų iki 138 mln. Lt.
Atleisti nuo pelno įmokos
Klaipėdos uoste įgyvendinami trys stambūs investiciniai projektai. Vienas svarbiausių - laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, kurio darbai be PVM kainuos 109 mln. Lt. Iš dalies šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Antras didelis objektas - keleivių ir krovinių terminalo vidury uosto prie Baltijos prospekto statyba. Naujame terminale bus trys keltų švartavimo vietos. Jau padaryta 56 proc. visų terminalo statybos darbų ir tikimasi, kad 2013-ųjų trečią ketvirtį šio terminalo statyba bus baigta. Trečias objektas - SGD terminalas.
Dėl lėšų stygiaus kai kurie projektai įgyvendinami ne iki galo. Pavyzdžiui, jų trūksta konteinerių paskirstymo centrui LKAB "Klaipėdos Smeltė", 4 krantinės baigiamos rekonstruoti, tačiau dar reikia jas pagilinti. Jūrų krovinių kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje reikia pagilinti prie krantinių, rekonstruoti 68 krantinę. Jeigu uosto laivybos kanalas bus pagilintas, o lavai negalės plaukti prie krantinių, tai neduos tinkamo efekto. Gylio reikia ir AB Vakarų laivų gamyklai, kuri nori naujame doke remontuoti "Postpanamax" tipo laivus. Tai irgi būtina daryti, nors remontuojami lavai daug pelno Uosto direkcijai neduoda.
M. Armonaičio teigimu, vienas iš šios problemos sprendimo variantų - atleisti valstybės įmonę nuo pelno įmokos, kad ji galėtų daugiau investuoti į uosto infrastruktūrą.
Geležinkelis tebėra galvos skausmas
AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Stasys Dailydka pristatė Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros perspektyvas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva maža valstybė, kuriai pasisekė - yra tarptautinių koridorių epicentre. Pasak jo, 58 proc. visų geležinkeliu gabenamų krovinių vyksta Klaipėdos kryptimi. Beje, geležinkelininkai po 2020 metų žada elektrinius traukinius.
Dėl Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų jau kalbama apie rangos darbus, o Klaipėdos viešąjį logistikos centrą geležinkelininkai perėmė neseniai, tad kol kas vyksta tik su projektavimu susijęs procesas. S. Dailydka atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos viešasis logistikos centras padėtų spręsti krantinių stygiaus problemą uoste.
"Lietuvos geležinkelių" Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas informavo, jog Klaipėdos uoste "Draugystės" ir Rimkų geležinkelio stotys jau baigiamos rekonstruoti, artėja prie pabaigos du projektai šiaurinėje uosto dalyje, Pauosčio stoties kelyno rekonstrukcijos projektas bus baigtas šių metų viduryje.
Pasak V. Jastremsko, tai, kad dalis geležinkelių priklauso Uosto direkcijai, o dalis - "Lietuvos geležinkeliams", apsunkina darbų organizavimą. Kita dalis problemų yra susijusi su teritorijų planavimo bei statybų įstatymų pakeitimais, nes kol projektai, kurie nėra pripažinti valstybinės svarbos projektais, yra suderinami, prarandama labai daug laiko.
Pasak AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, geležinkelis tebėra visų uosto krovos kompanijų galvos skausmas. Jis akcentavo Klaipėdos stoties ir Pauosčio geležinkelio stoties išvystymo svarbą.
Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pažymėjo, kad per pastaruosius 5-6 metus geležinkelininkai Klaipėdos uoste padarė titanišką darbą, tačiau dar daug darbų nepadaryta. Silpniausia vieta - pietinė uosto dalis, turinti daug rezervinių teritorijų. Šiaurinėje dalyje kompanijos turi po du įvažiavimus į teritorijas, o pietinėje yra vienintelis.
Pasak A. Kuzmarskio, Klaipėdos uosto konkurencingumą mažina ir didesni nei kaimyninėse šalyse geležinkelio tarifai. Pavyzdžiui, į Rusiją ir Latviją kroviniai vežami 8-9 JAV doleriais pigiau. A. Pauža taip pat mano, kad Lietuvos geležinkelių tarifai yra per dideli, o štai S. Dailydka skaičiuoja kitaip, pagal jį tarifai yra mažesni.
Konkurencingumą menkina gylis
A. Kuzmarskis pastebėjo, kad Klaipėdos uostas yra vienas rimčiausių uostų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, jis neužšąlantis. Pastaruoju metu Lietuvos uoste per parą perkraunama 80 tūkst. t krovinių.
Nuo 2003 metų uosto kompanijos į jo suprastruktūrą investavo jau 2,2 milijardo litų. Pasak asociacijos prezidento, tokių gerų sąlygų grūdams krauti kaip Lietuvos uoste šiuo metu neturi nė vienas rytinės Baltijos uostas.
Kaip svarbiausią projektą uoste ir A. Kuzmarskis pažymėjo laivybos kanalo gilinimą ir platinimą, tačiau akcentavo, kad gylis prie krantinių nepasiektas: laivybos kanalas gilinamas iki 14,5 m, o gylis prie kai kurių KLASCO ir "Begos" naudojamų krantinių tėra 12-12,5 m. Pasak jo, būtina pagilinti ir tas vietas, kad laivai galėtų priplaukti prie krantinių.
Pasak A. Kuzmarskio, gylio atžvilgiu Klaipėdos uostas atsilieka nuo kitų kaimyninių uostų, išskyrus Liepoją, ir tai menkina jo konkurencingumą. A. Pauža priminė, kad šiaurinėje dalyje kiekvienam laivui dėl 13 m grimzlės reikia prašyti uosto kapitono leidimo. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kompanijos patiria didžiulių nuostolių, jeigu pastačius suprastruktūros objektus laiku negalima naudotis krantinėmis.
Dar vienas dalykas - trukdo nešmenys, mažinantys gylį prie krantinių, o Uosto direkcija neužtikrina valymo darbų atlikimo. Krovos kompanijų atstovų manymu, reikėtų uostui šiems darbams atlikti įsigyti normalią žemsiurbę.
Kalbėjo gyventojų atstovas
A. Pauža siūlė sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi situacija dėl Baltarusijos krovinių, nes iš šios šalies ateina 30 proc. visų Klaipėdos uoste kraunamų krovinių.
A. Kuzmarskis atkreipė dėmesį į tai, kad kitų šalių uostai, pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, yra gavę daugiau ES paramos nei Klaipėdos. Jis akcentavo, kad labai reikalingi europiniai pinigai, nes krovos kompanijos Klaipėdos uoste išnaudoja tik 60-70 proc. savo pajėgumų. Pasak jo, kompanijos yra pateikusios paraiškas, tačiau iki šiol nėra gavusios jokio atsakymo.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas naujai Lietuvos valdžiai priminė, kad tūkstančiai tonų yra kraunami mieste, ir atkreipė dėmesį į tai, kad keleivių ir krovinių terminalas negalės normaliai funkcionuoti, kol nebus rekonstruotos Baltijos prospekto sankryžos. Jis akcentavo, jog reikėtų pasidomėti sankryžų rekonstrukcijos finansavimu. V. Grubliauskas prašė naujosios valdžios nepamiršti miesto savivaldybės, o S. Dailydka replikavo sakydamas, kad dabartinis Klaipėdos meras yra sukalbamiausias.
UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika eilinį kartą priminė, kad trūksta dėmesio Malkų įlankai. Be to, jo manymu, uoste didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ekologinei situacijai gerinti. Dabar laivas, kuris naudoja mažiau sieros turintį kurą, Klaipėdoje turi mokėti didesnes rinkliavas. Pasak M. Armonaičio, taip yra todėl, kad rinkliavos skaičiuojamos pagal bendrą tonažą.
Uostininkų susitikime su ministrais dalyvavo ir Nemuno g. 113 ir 133 namų, esančių per 14-16 metrų nuo geležinkelio, gyventojų atstovas. Jis bandė atkreipti dėmesį į šių žmonių problemą primindamas, kad vis žadama juos iškelti, bet pažadas taip ir netesiamas. A. Butkevičius pasakė, kad tai atskiras klausimas, ir jį pasižymėjo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą