Naujas uostas naudingas Lietuvai ekonominiu požiūriu

Projektai

Praeitą penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros tarybos posėdyje Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) specialistai trumpai pristatė rengiamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros iki 2025 metų studijos tarpinę ataskaitą, kurią sudaro apie 300 puslapių. Lietuvos susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio teigimu, japonai tik siūlo, o spręsti, kaip norės gyventi po 2017 metų, turės patys klaipėdiečiai.

Susisiekimo ministras pasidžiaugė tuo, kad ir nepriklausomi ekspertai iš Japonijos priėjo prie tos pačios nuomonės, kuri buvo suformuota prieš 8 metus. Jeigu norime, kad Klaipėda išliktų tarp Europos Sąjungos valstybių uostų kaip konkurencingas uostas, būtina galvoti apie jo plėtrą. Lietuvai reikalingas giliavandenis uostas. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius replikavo: "Naujas uostas naudingas Lietuvai, o gyventojų problemos liks miestui".

Suprantama diskusijų dėl Melnragės nebus išvengta. Susisiekimo ministro manymu, melnragiškiai po kurio laiko turėtų suprasti, kad tokio uosto pastatymas ir suprastruktūros įrengimas padidins jų gyvenamojo būsto ir vietos vertę, nes tai bus rekreacinė poilsinė zona.

Dabartinio uosto trūkumai

Japonų manymu, dabartiniai Klaipėdos uosto trūkumai, turint omenyje didėjančius krovinių srautus - ilgas laivų ir krovinių aptarnavimo laikas, trūksta sandėliavimo plotų, giliavandenio uosto, nepanaudotos rezervinės teritorijos.

Dabartinėje uosto teritorijoje būtina sandėliavimo plotų plėtra. Ji turėtų būti vykdoma prie jūrų krovos kompanijos "Bega" ir LK AB "Klaipėdos Smeltė" teritorijų.

Numatomas plėtros planas: naujo išorinio uosto statyba, jūrinio kanalo tobulinimas, rezervinių uosto teritorijų panaudojimas, geležinkelio privažiavimo kelių tobulinimas.

Uostas nebeįstengtų aptarnauti laivų

Remdamiesi dabartiniais vertinimais japonai prognozuoja, jog Klaipėdos uoste po 2015 m. bus perkraunama apie 30 mln. tonų krovinių, o 2025 m. - apie 40 mln. tonų. Pagrindiniai kroviniai bus nafta ir naftos produktai, trąšos, konteineriai. Ypač turėtų daugėti konteinerių.

Iš pradžių ir didėjant transporto srautams laivų aptarnavimo Klaipėdos uoste lygis būtų patenkinamas. Išoriniame reide įplaukimo lauksiančių laivų skaičius būtų nedidelis. Nuo 2002-ųjų krovai didėjant 10 proc. iki 2010-2015 metų dar būtų išlaikomas patenkinamas laivų aptarnavimo lygis. Vėliau situacija uoste blogėtų. Nuo 2019 metų nemažai laivų laiku nebepatektų į uostą. Kadangi uostas nebegalės priimti visų laivų, jų aptarnavimo lygis blogėtų. 2019 m. išoriniame reide laukiančių laivų skaičius padidėtų ir jie galėtų pasukti į kitus uostus.

Tad 2017 metais bus būtina uosto plėtra. Japonų manymu, yra du uosto plėtros variantai. Vienas - plėtra už dabartinio uosto ribų šiaurinėje dalyje, Melnragės link, t. y. naujo išorinio uosto statyba jūroje. Kitas variantas - vidinio, dabartinio, uosto plėtra pietinėje dalyje.

Japonų manymu, renkantis išorinio uosto plėtos variantą, gana greitai būtų galima sumažinti jūroje laukiančių laivų skaičių. Vidinės uosto plėtros variantas šiuo atžvilgiu nebūtų itin priimtinas. Nors ir būtų gerai įrengtos krantinės, tačiau daugėtų laivų įplaukos kanale, blogėtų navigacinės sąlygos.

Vystant išorinio uosto plėtrą, japonų manymu, 2025 metais aptarnavimo lygis grįžtų į patenkinamą lygį, o vystant vidinio uosto plėtrą - pablogėtų.

Išorinio uosto variantai

Vystant išorinį uostą, jame būtų kraunami naftos produktai, grūdai, trąšos, generaliniai kroviniai, konteineriai. Dabartinis įplaukos kanalas būtų gilinamas iki 17-17,5 m, kad galėtų atplaukti dideli laivai.

Vienas variantų statant uostą lygiagrečiai su II Melnrage jūroje būtų paliekamas vandens ruožas. Tiltas jungtų žemyno dalį su uostu. Šio varianto alternatyva naujasis uostas būtu vertikalus kranto linijai, vandens telkinys būtų užpiltas, nutiesti privažiavimo keliai. Būtų galima įrengti nedidelį parką tarp uosto teritorijos ir gyvenamosios dalies. Būtų nutiestas naujas kelias į I Melnragę. Bangolaužis galėtų būti miestiečių pasivaikščiojimo takas, romantiška poilsio vieta.

Trečias variantas - anų dviejų mišinys. Pasak japonų, reikėtų spręsti, kuris iš variantų yra geriausias. Būtina turėti omenyje, kad geležinkelio ir automobilių keliai turi pasiekti uostą. Reikėtų bandyti stengtis išsaugoti natūralius paplūdimius. Japonų manymu, svarbiausiais klausimais bus būtina tartis su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Pakistų kraštovaizdis

Japonai atliko ir nuosėdų susidarymo išoriniame kanale ir jų įtakos aplinkinei kranto linijai analizę. Naujojo išorinio uosto įplaukos zona būtų už nuosėdų susidarymo ribų. Zonoje būtų minimalus nuosėdų kiekis iš jūros. Nuosėdų išplovimo įtaka aplinkinei šiaurinei kranto linijai bus silpna, o pietinei - jos nebus. Bangos naujajame uoste bus labai gerai sulaikomos bangolaužių. Tačiau po atliktų gilinimo darbų padidės druskingo vandens įsiskverbimas į pakrantę.

Japonai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kuršių nerija, nacionalinio parkas UNESCO yra įtrauktas į pasaulinį paveldą. Uosto kanalu retos žuvys migruoja neršti, praskrenda daug paukščių. Kuršių mariose neršia daug žuvų. Šiaurinė marių dalis yra specialios apsaugos teritorija. Pietuose yra gręžiniai - gruntinio vandens apsaugos teritorija, šiaurinėje - Melnragės gyvenvietė. Taigi reikėtų turėti omenyje, kad uostas yra apsuptas nesunkiai pažeidžiamų teritorijų. Statybos darbai turėtų būti atliekami kruopščiai, kad gamtinis turtas nebūtų pažeistas.

Statant naująjį išorinį uostą statybos metu krantų linija pokyčių nepatirtų. Gilinimo darbus atliekant įlankoje ir kanale atsirastų drumsto vandens, tad gilinimo darbai vasarą, kai žmonės maudosi jūroje, neturėtų būti atliekami. Be to, gilinimo darbai draudžiami tuo metu, kai migruoja žuvys.

Pirmojoje Melnragėje arti yra gyvenamieji namai. Vykstant statybos darbams gyventojus trukdytų triukšmas ir dulkės. Melnragė taptų mažiau patraukli lankytojams. Aplinkai didelio poveikio nebūtų. Kai uostas pradės funkcionuoti, gyventojai triukšmo nebebus trikdomi. Tačiau naujasis uostas pakeistų natūralų kraštovaizdį ir tai būtų pastebima iš toli. Japonai sako, jog yra būdų sumažinti poveikį kranto linijai.

Japonai pastebi, kad uosto plėtra būtų reikšminga Lietuvos ekonomikai. Jų preliminari išvada - išorinio uosto plėtra naudinga ekonominiu požiūriu. Negatyvų poveikį patirtų I Melnragė. Aplinkosauginiu požiūriu šio uosto plėtra nebūtų rekomenduotina. Neigiamą poveikį išorinio uosto plėtros atveju, japonų manymu, būtų įmanoma sumažinti. Vidinė uosto plėtra būtų priimtinas variantas. Ypatingų padarinių jis nesukeltų.

Dalia BIKAUSKAITĖ