Naujas modernus hidrografinis laivas "Varūna", pastatytas Suomijoje ir neseniai parplukdytas į Klaipėdą, kol kas bus vienintelis Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) laivas. Beje, ji planuoja įsigyti dar vieną laivą, skirtą Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės skyriui.
LSLA yra atsakinga už saugią laivybą, už saugių jūrlapių sudarymą, už elektroninių jūrlapių gamybą ir platinimą. Ji yra įpareigota išmatuoti gylius visoje Lietuvos atsakomybės zonoje ir iki 2004-ųjų pabaigos išleisti naujus jūrlapius.
Pagrindinė "Varūnos" paskirtis - saugios laivybos užtikrinimas, t. y. matuoti gylį, identifikuoti kliūtis ir nurodyti jas jūrlapiuose. Gylio matavimai ir kontrolė turėtų būti atliekama iškart baigus uoste kokius nors gilinimo darbus.
Planuojama šiam laivui nupirkti papildomos įrangos ir ieškoti kliūčių laivybai, pavyzdžiui, akmenų ant dugno ir t. t. Taigi laivas dar turėtų turėti papildomai ir tralą. Jis reikalingas tam, kad galutinai būtų įsitikinta, jog tame gylyje nėra jokių kliūčių. Bus atliekami ir periodiniai tralavimai. Normatyvai, kas kiek laiko jie turėtų būti atliekami dar nenustatyti.
Pasak LSLA švyturių ir hidrografijos tarnybos hidrografijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Mindaugo Zakarausko, administracijos darbuotojai ketina kooperuotis su mokslininkais, atlikti tyrimus Lietuvos atsakomybės zonose. Galbūt bendrų pastangų dėka pavyks vykdyti laivų skenduolių paieškas. Beje, šis laivas plauks į ekspedicijas, kurios truks apie 3 dienas.
Laivo "Varūna" palydovinę pozicionavimo sistemą pagamino amerikiečiai, girokompasą ir judesių sensorių - anglai, visą daugiaspindulinio echoloto įrangą - viena vokiečių kompanija, vienspindulinio echoloto įrangą - kita vokiečių kompanija, zondas atgabentas iš Didžiosios Britanijos. Įrangą laive sumontavo subrangovinė Vokietijos kompanija "L3 Communication ELAC Nautic".
"Varūnos" daugiaspindulinio echoloto pagalba, kuris piešia jūros dugną, galima matyti iki 300 m gylio po vandeniu, t. y. dugno reljefą. Atkalibravus visą sistemą yra galimybė sužinoti, koks dugno uolienos tankis. T. y. iš esmės galima nustatyti, ar tai yra dumblas, ar akmuo, ar kt. Tačiau šis procesas labai sudėtingas. Turima galimybė tai daryti, tačiau kada ja bus pasinaudota, nežinia.
Laivas yra modernus tiek savo įranga, tiek laivo konstrukcija, nes yra katamarano tipo. Trisdešimtmetis "Varūnos" kapitonas Raimondas Janevičius, kuriam pirmą kartą teko priimti laivą iš laivų statyklos, džiaugėsi nauju laivu. Kol kas jam ypatingos priežiūros - remonto, dažymo darbų - nereikės, vadinasi, mažiau rūpesčių. R. Janevičius yra baigęs Klaipėdos jūreivystės kolegiją. Į jūrą plaukia nuo 1996 metų. Anksčiau dirbo dideliuose "Laivininkystės" laivuose.
Vyr. mechanikas Arvydas Budrius sakė, jog iš pirmo žvilgsnio jam "Varūna" pasirodė esąs nusisekęs. Plaukimo namo metų jokių rimtesnių trūkumų nepastebėta.
Laivas turi du dyzelinius "Scania" firmos variklius. Jie daugiausia naudojami sunkiojo autotransporto priemonėse, bet dabar, tiesa, neseniai, juos pradėta naudoti ir laivuose. Sunkvežimiuose jie nepakeičiami, o kaip dirbs laivuose, parodys laikas. Eksploatuojant laivą visu pajėgumu kuro reikės 160 gr 1 AG. Perplaukimui iš Suomijos į Klaipėdą, trukusiam 31 valandą, sunaudota dvi su puse tonos kuro.
Vieną laivo "Varūną" pamaininę įgulą sudarys šeši LSLAD žmonės: 4 įgulos nariai ir 2 hidrografai. Gelbėjimosi priemonių laive yra 12 žmonių.
Laive yra hidrografijos laboratorija, 6 kajutės, dušas, 2 tualetai, viryklė, mikrobanginė krosnelė, netgi puodai, lėkštės, šaukštai. Žodžiu, jis parplukdytas iš laivų statyklos visiškai paruošas darbui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą