Terminalo statybos pradžia buvo nukelta ne vieną kartą dėl daugybės priežasčių. Paskutinįkart pusmetis sugaištas dėl to, kad krantinių statybos rangovo konkurso rezultatai buvo apskųsti teismui. Pretenzijos buvo atmestos, o pernai spalį nugalėtoja - bendrovė "Latvijos tilti" - pradėjo dirbti. Dėl minėtų nesklandumų vietoje numatytų 41 mln. litų pernai panaudota tik 1 mln.
Šiuo metu prie būsimosios terminalo krantinės mariose jau statomas pirsas. Pasak Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, latvių darbas vertinamas gerai, kliūva tik tai, kad yra nesklandumų dėl dokumentacijos forminimo.
"Jiems trūksta patirties naujoje rinkoje, bet požiūris yra geranoriškas - samdomi lietuvių specialistai", - sakė E. Gentvilas.
Infrastruktūra - 210 metrų ilgio pirsas, mobilios rampos, 298 metrų ilgio krantinė - atsieis iš viso apie 114 mln. litų. Daliai projekto tikimasi gauti Europos Sąjungos finansavimą - yra galimybė sulaukti iki 85 proc., tačiau viliamasi maždaug pusės. Tačiau atsakymo dėl paramos dar nesulaukta.
Anot E. Gentvilo, jei europinių pinigų nebus, KVJUD pasistengs baigti projektą savo lėšomis, tačiau tai gali turėti neigiamos įtakos terminams. Paramos prašoma todėl, kad terminalas esąs socialinės pakraipos - aptarnaujant keleivius atsiperkamumas yra mažas palyginti su kroviniais, tačiau statant šį objektą orientuojamasi ne vien į atsipirkimą.
Kita projekto dalis, įgyvendinama "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo", t. y. terminalo suprastruktūra, turėtų atsieiti apie 70 mln. litų. Pasak šios bendrovės generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, gegužę jau planuojama baigti projektuoti, o rugpjūtį tikimasi gauti statybos leidimą. Taigi metų gale jau ketinama pradėti statyti. Darbas truks trumpiau nei infrastruktūros statyba - pastarajai reikės 30-36 mėnesių, o suprastruktūrai - 12-15 mėn. Terminalą atidaryti planuojama 2013 m. vasaros sezonui.
Dėl jo statybų konsultuojamasi su patyrusia laivybos kompanija, operuojančia ir kai kuriais terminalais - danų DFDS. Beje, ši kompanija planuoja iš patalpų J. Janonio gatvėje ateity persikelti į keleivių ir krovinių terminalo pastatą.
Pastačius terminalą gali būti perskirstytos DFDS linijos - Kylio linija galėtų ateiti į naująjį terminalą, o, pavyzdžiui, Karlshamno liktų Tarptautinėje jūrų perkėloje arba atvirkščiai. Tačiau tuo tenkintis neketinama, tikslas yra pritraukti naujų linijų. Pasak B. Petrausko ir E. Gentvilo, kalbama apie tą patį regioną - Daniją, Vokietiją, Švediją, galbūt ir Talino kryptį.
Beje, pasimokiusi po teismuose atsiduriančių viešųjų pirkimų konkursų KVJUD naujų konkursų sąlygose įveda naujovę - rezultatus apskųsti panūdusi bendrovė turės sumokėti depozitą, kuris nebūtų grąžinamas teismui pretenzijas atmetus. Tačiau kol kas dar laukiama atsakymo iš Viešųjų ryšių tarnybos, ar toks žingsnis yra teisėtas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą