Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) prašo jūrininkus pranešti apie įvairius pažeidimus laivuose nesilaikant tarptautinių konvencijų reikalavimų. LJS pirmininko Petro Bekėžos teigimu, pranešusiųjų pavardės, be jų pačių sutikimo, niekam nebus skelbiamos. LJS, išsiaiškinusi situaciją, duomenis apie laivo savininką, pažeidžiantį jūrininkų teises, gali pateikti Tarptautinei transporto darbuotojų federacijai (ITF) ir šis gali būti įtrauktas į juodąjį ITF sąrašą. Beje, dabar į jį galima patekti ir dėl neišspręstų socialinių klausimų.
LJS kreipėsi ir į Lietuvos saugios laivybos administraciją, ir į Lietuvos laivų savininkų asociaciją, į ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociaciją kviesdama bendradarbiauti ir padėti išaiškinti laivų savininkus ir kompanijas, nesilaikančias tarptautinių reikalavimų. Kol kas atsakymų iš jų negauta.
Dar nė vienas Lietuvos laivo savininkas ar kompanija nėra patekę į juodąjį ITF sąrašą. Kol kas LJS nieko neketina siūlyti įtraukti į tą sąrašą, nors turi duomenų apie įvairius pažeidimus ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, ir Lietuvos piliečių laivuose, plaukiojančiuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis. Sąjungai yra žinomi laivų savininkai, kurių laivuose nėra kolektyvinės sutarties, kurių laivuose sudarytos kolektyvinės sutartys numato mažesnius atlyginimus nei Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) nustatyti minimalūs atlyginimai. Informacija apie juos toliau renkama. LJS nori įspėti Lietuvos laivų savininkus, jog ateityje, nepavyks susitarti dėl įvairių pažeidimų likvidavimo, norint apginti jūrininkus jai gali tekti pasinaudoti ir šia kraštutine priemone. Beje, Lietuva tame sąraše gali atsidurti ir tiesiogiai ITF inspektoriams patikrinus jos laivus bei radus grubių pažeidimų.
Keliami papildomi reikalavimai
Įvairios tarptautinės organizacijos turi įvairius vadinamuosius juoduosius sąrašus, su kuriais yra supažindinama visuomenė. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje buvo pateiktas juodasis laivų, kurie neįleidžiami į Europos Sąjungos uostus, sąrašas. Tiek Švedija, tiek Norvegija, tiek kai kurios kitos šalys į savo uostus nebeįsileidžia tanklaivių, neturinčių dvigubų dugnų, nes jie kelia grėsmę gamtos, jūrininkų, laivybos saugumui. Tarptautiniais dokumentais bus patvirtintas reikalavimas neleisti tokiems laivams įplaukti į Baltijos jūrą. Lietuva taip pat turės patvirtinti savo teisinius aktus, draudžiančius tokius laivus įleisti į Klaipėdos uostą.
ITF jau kelerius metus sudaro vadinamuosius juoduosius laivų savininkų, valdytojų, "kruingo" kompanijų, turinčių įgaliojimus valdyti laivus, ir jų laivų sąrašus. Tame sąraše atsidūrė kai kurios Graikijos kompanijos, kurių laivai plaukioja su "patogiomis" vėliavomis. Jame jau yra ir Rusijos laivų savininkų, kurių laivuose ITF inspektoriai rado pažeidimų.
Remdamasi ILO konvencijomis, susitarimais su Europos laivų savininkų asociacija, Pasauline laivų savininkų asociacija, ITF iškėlė papildomus reikalavimus, susijusius su socialiniais klausimais. Taigi netgi geros būklės naujutėlaitis laivas gali patekti į tuos sąrašus. Visi keliami ITF reikalavimai yra konvenciniai.
Remiantis pernai Vankuveryje vykusio ITF 40-ojo kongreso priimtomis rezoliucijomis neseniai buvo papildytos ir pataisytos vidinės ITF juodojo sąrašo vedimo taisyklės. Išaiškinta, kas ir kokiais kriterijais remdamasis nustato tas kompanijas, kurios turi būti įtrauktos į juoduosius sąrašus.
Jūrinės profsąjungos, esančios ITF narės, ITF inspektoriai ar sekretoriatas, išaiškinę tokius atvejus, kai kompanijos nesilaiko keliamų reikalavimų, turi teisę pateikti medžiagą svarstyti dėl jų įtraukimo į sąrašą. Gavusi medžiagą ITF įpareigoja savo Teisingos praktikos komitetą išsiaiškinti konkrečius atvejus, išklausyti laivų savininkų paaiškinimus ir tik tada svarstomas klausimas, ar kompanija turi būti įtraukta į sąrašą, ar ne.
Teisingos praktikos komitetą sudaro 50 jūrininkų ir 50 dokininkų atstovų. Lietuvai šiame komitete atstovauja dokininkų profsąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis. Dabar šis komitetas nuolatos turės svarstyti įtraukimo į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo klausimus.
Už ką patenkama į sąrašą?
Visame pasaulyje pasitaiko nemažai atvejų, kai jūrininkams nemokami atlyginimai, kai jūrininkui susirgus ar žuvus nemokamos kompensacijos šeimų nariams, įgulų nariams ar jų artimiesiems grasinama, pasamdomi vyrukai ir įgulos nariai sumušami. Pernai Danijoje buvo sumušti net ITF inspektoriai.
Į juoduosius sąrašus galima pakliūti, jeigu pažeidžiamos jūrininkų teisės ar interesai, kurie yra numatyti kolektyvinėje sutartyje, jeigu nesilaikoma kontraktuose numatytų nuostatų. Jeigu laivai ir įgulos pametami likimo valiai. Pasitaiko tokių atvejų, kad seni laivai, kuriuos savininkui nebeapsimoka remontuoti, ypač kai reikia patvirtinti jų klasę, yra pametami kokiame nors uoste kartu su įgula. Kartais, iš anksto numačius tokį laivo likimą, jūrininkai vedžiojami už nosies ir atlyginimai jiems neišmokami net kelerius metus. Savininkas privalo laikytis tarptautinių darbų saugos reikalavimų, reikalavimų, keliamų maisto, vandens kokybei, jūrininkų gyvenimo sąlygoms. Turi būti laikomasi ILO konvencijos Nr.87 ir Nr.98, negali būti ribojamos jūrininkų teisės jungtis į profsąjungas, sudaryti kolektyvines sutartis. Draudžiami tokie dalykai, kaip jūrininkų gąsdinamai, jėdos prieš juos ar jų šeimos narius panaudojimas siekiant, kad jie nekeltų streikų dėl pažeidimų ir t. t.
Substandartinis laivas
Į tą sąrašą gali patekti ne tik laivai, plaukiojantys su užsienio vėliava, bet ir laivai, plaukiojantys su nacionaline vėliava. Tai gali būti padaryta ir nacionalinių profsąjungų teikimu. Lietuvos jūrininkų sąjunga, ITF narė, yra nacionalinė profsąjunga.
Substandartiniais laivais su nacionaline vėliava yra laikomi laivai, kurie neatitinka ITF, Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) arba ILO rekomenduojamų saugumo ir ekologinių ar socialinių reikalavimų. Kitiems laivams jie sudaro neteisingą konkurenciją.
Šiai kategorijai priskiriami laivai, plaukiojantys su nacionaline vėliava, kuriuose nėra sudarytos kolektyvinės sutartys, arba kurių kolektyvinės sutartyse numatyti jūrininkams mažesni atlyginimai už tuos, kurių reikalauja ILO. Primename, kad pagal ILO reikalavimus nuo šių metų kvalifikuotas jūreivis per mėnesį turi uždirbti 880 JAV dolerių, o visi kiti įgulos nariai pagal ITF ir ILO suderintus koeficientus.
Pažeidėjams taikomos sankcijos
Juoduosius sąrašus galima rasti ir internete. Apie įtrauktuosius į tą sąrašą išsiuntinėjami pranešimai ITF inspektoriams, kurie privalo sustiprinti jų kontrolę. Laivuose, kurie plaukioja ne su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, ITF inspektoriai, jeigu negauna kokių nors skundų, lankosi labai retai. Į juoduosius sąrašus patekusius savininkus ir jų substandartiniais pripažintus laivus ITF inspektoriai kontroliuoja labai dažnai, tikrina ir kolektyvines sutartis, ir darbo sąlygas, ir t. t.
Šalių, kuriose nėra ITF inspektorių, profesinės sąjungos gali tokius laivus boikotuoti ar organizuoti kokias nors kitas akcijas ir priversti laivų savininkus pasirašyti kolektyvines sutartis, atitinkančias tarptautinius reikalavimus.
Laivams, plaukiojantiems su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, jeigu jie daro pažeidimų, gali būti neišduoti vadinamieji žydrieji sertifikatai. Jie išduodami laivams, kurie yra pasirašę su ITF arba nacionaline profsąjunga ITF kolektyvinę sutartį, kuri kelia labai didelius reikalavimus, numato kur kas didesnius atlyginimus nei ILO.
Jeigu laivai pakliūna į tą juodąjį sąrašą, ITF inspektoriai imdamiesi sankcijų gali reikalauti, kad laivų savininkai pasirašytų ITF standartines kolektyvines sutartis.
Apie laivus ir jų savininkus, įtrauktus į juodąjį sąrašą, su kuriais neverta bendradarbiauti, pranešama ir įdarbinimo įstaigoms. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija reikalauja nesiųsti jūrininkų į tokius laivus. ILO reikalaujama, kad įdarbinimo kompanijos turėtų tam tikrus draudimo fondus, idant atsitikus nenumatytiems dalykams, ji galėtų išmokėti atlyginimus jūrininkams, sugrąžinti juos į tėvynę.
Lietuvoje susisiekimo ministro įsakyme dėl įdarbinimo įstaigų atestavimo yra punktas, reikalaujantis joms žinoti ir vadovautis LR teisiniais aktais ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis. Tad Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonės taip pat privalo susipažinti su tais juodais sąrašais. Jeigu jos jų nepaisytų ir siųstų jūrininkus dirbti į vadinamąsias juodas kompanijas, turėtų prisiimti atsakomybę už jūrininkus.
Žinoma, yra tokių šalių, kuriose laivų pažeidėjų ITF inspektoriai nepasiekia. Tačiau yra nemažai šalių, ratifikavusių konvencijas dėl laivų arešto. Tose šalyse leidžiama organizuoti įvairias akcijas - pavyzdžiui, nekrauti ar neiškrauti laivų, juos areštuoti. Beje, tose šalyse nereikia nei nacionalinės profsąjungos kreipimosi, pakanka vieno jūreivio skundo dėl pažeidimų, ir laivas gali būti areštuotas. Laivo savininkas nebūdamas suinteresuotas laivo areštu yra labiau linkęs likviduoti pažeidimus ir pasirašyti kolektyvinę sutartį. Lietuva taip pat yra ratifikavusi konvenciją dėl laivų arešto. Tiesa, iki šiol dar nėra sureguliuotas šios procedūros veikimo mechanizmas, tačiau vadovaujantis kitais norminiais aktais laivą pažeidėją galima areštuoti ir Lietuvoje. Galima neišleisti iš uosto tiek Lietuvos, tiek užsienio šalies laivo. Jeigu atsiranda jūrininkų ieškininiai pareiškimai, tarp jų ir pareiškimai dėl nesumokėtų atlyginimų, laivas teismo pagalba gali būti areštuotas.
Yra ir valstybės inspektoriai
Be to, kiekvienoje jūrinėje valstybėje prie jūrinių administracijų yra valstybinių inspektorių tinklas. Mes turime Lietuvos saugios laivybos administraciją. Nacionalinė profsąjunga LJS gali kreiptis į valstybinius inspektorius, kad jie patikrintų laivus, kuriuose yra daromi pažeidimai.
2001 m. susisiekimo ministro įsakymas dėl visų laivų, tiek su nacionaline, tiek su užsienio vėliava, tikrinimo nustato, ką ir kaip jie gali tikrinti. Užsienio laivai gali būti tikrinami ir pagal ILO 147-ąją konvenciją dėl minimalių standartų. Jeigu net vienas jūrininkas pasiskųstų Saugios laivybos administracijai dėl kokių nors pažeidimų, klausimas turi būti svarstomas.
Lietuvoje pradėjo galioti naujas Darbo kodeksas, reikalaujantis sudaryti kolektyvines sutartis. Jų nesudarymas yra įstatymo pažeidimas. Valstybinė darbo inspekcija privalės kontroliuoti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo. Kolektyvines sutartis gali pasirašyti šakinė profsąjunga, turinti darbo kolektyvo įgaliojimą. Lietuvos laivo savininkas gali pasirašyti kolektyvinę sutartį su LJS. Ateityje tai galės daryti įsteigtos darbo tarybos. Tačiau jos galės būti steigiamos tada, kai bus priimtas įstatymas dėl darbo tarybų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą