Didžiausioje KVJU krovos kompanijoje "Klasco" (AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) pirmąjį šių metų pusmetį perkrauta 3,256 mln. tonų - 5,3 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai buvo perkrauta 3,44 mln. tonų.
Pasak "Klasco" generalinio direktoriaus Eduardo Plauškos, jei situacija nesikeis, iki metų galo gali tekti atleisti dar keliasdešimt dokininkų.
Krovos apimtys pradėjo mažėti nuo 2000 metų ketvirtojo ketvirčio, kai Rusijos Susisiekimo kelių ministerija panaikino Lietuvos kryptimi geležinkeliu gabenamų krovinių tarifų lengvatas. Dėl to didieji Rusijos metalurgijos kombinatai savo produkcijai eksportuoti pasirinko kitus Baltijos šalių uostus.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad dėl sumažėjusios krovos kompanijos administracija įspėjo nuo rugsėjo 1 d. atleidžianti 178 dokininkus.
Uostas nori gamybos
E. Plauškos teigimu, sumažėjusią krovinių apyvartą galėtų kompensuoti gamybinės veiklos plėtojimas uosto teritorijoje.
"Dabar veikiantis Uosto įstatymas nėra patrauklus krovos kompanijoms. Tačiau jei laisvąjį uostą steigti sąlygos būtų paprastesnės, galėtume perkraunamiems kroviniams suteikti pridėtinę vertę ir vėl perkrovus juos į laivus gauti papildomų pajamų. Juk galėtume į mažesnė tarą pilstyti įvairius maisto produktus - aliejų, cukrų. Dar daugiau - būtų galima surinkinėti įvairius įrenginius, net dviračius. Jau nekalbu apie tai, kad galėtume sukurti daug daugiau darbo vietų ir nereikėtų atleisti šimtų dokininkų",- "Vakarų ekspresui" sakė E. Plauška.
Tačiau gamybinė veikla galėtų būti plėtojama tik laisvojo uosto sąlygomis. Kitaip tariant, Lietuvos muitų siena būtų perkelta nuo laivo borto iki uosto teritorijos ribos. Į uostą atgabenami ir iš laivų iškraunami kroviniai būtų neapmuitinami. Jie būtų saugojami kompanijų teritorijoje esančiuose sandėliuose, perdirbami, perpilami į mažesnę tarą ir perkrovus į mažesnius laivus eksportuojami į kitas šalis.
Taip ne tik kompanijos gautų papildomų pajamų, tačiau darbo gautų šimtai klaipėdiečių.
Mažiau perkrauta metalų
Šiemet "Klasco" gavo 50,5 mln. litų pajamų - 4,2 proc. mažiau nei pirmąjį pusmetį pernai. Pirmąjį pusmetį patirta 800 tūkst. litų nuostolių, o pernai pirmąjį pusmetį uždirbta 1,6 mln. litų pelno.
1998 m. apie 80 proc. visų "Klasco" perkrautų krovinių sudarė metalai, 1999 m. metalų dalis sumažėjo iki 62 proc., o 2001 m. - tik 37 proc.
"Ankstesniais metais absoliučią daugumą krovinių sudarė metalai, šiemet perkrautų metalų dalis siekė tik 7 proc. Situacija tampa tragiška, nes uoste stovintys 58 kranai metalams krauti stovi be darbo, juos brangu išlaikyti ir prižiūrėti, todėl gali tekti atsisakyti šio verslo", - sakė E. Plauška.
Per mėnesį bendrovė vidutiniškai perkrauna apie 50 tūkst. tonų metalų, o prieš kelis metus perkraudavo apie 500 tūkst. tonų. Pasak E. Plauškos, metalų krova uoste sumažėjo dėl nepalankių Rusijos geležinkelio tarifų - dabar jie vežami į Kaliningradą.
Didėja trąšų krova
Bendrovėje didėja trąšų krova - svarstoma galimybė pradėti krauti bendrovėje "Lifosa" pagamintas trąšas ir jų gamyboje naudojamus apatitus, deramasi su Baltarusijos trąšų gamintojais.
Visos gaunamos lėšos investuojamos į naujojo birių trąšų terminalo statybas. Šiemet "Klasco" jau perkrovė 423 tūkst. tonų trąšų.
Šių metų ketvirtajame ketvirtyje pradės veikti veikti naujas birių trąšų terminalas, per kurį kasmet bus galime perkrauti 1-1,5 mln. tonų "Achemoje" pagamintų trąšų. Iš pradžių šiame terminale bus perkraunama salietra ir karbamidas, o kitų metų vasarą planuojama pradėti kalcioamonio salietros gamybą, kurios per metus ketinama perkrauti apie 0,5 mln. tonų.
Šio terminalo statybų bei įrangos vertė - apie 30 mln. Lt. Šiuo metu jau baigiami trijų kupolo formos sandėlių statybų darbai. Viename sandėlyje bus galima laikyti 20 tūkst. tonų birių trąšų.
Skystos trąšos sudaro 20 proc. visų "Klasco" perkraunamų krovinių, apatitai - 15 proc., birios trąšos - 19 proc., ferolydiniai - 16 procentų.
Daugėja ro-ro krovinių
Nepaisant sumažėjusios generalinių krovinių krovos, "Klasco" padalinio "Eurogate Klaipėda" (buvusi tarptautinė jūrų perkėla) konteinerių terminalas viršijo praėjusių metų apimtis net 24 proc. Šiemet per pirmąjį pusmetį perkrauta 13 801 sąlyginių konteinerių (TEU). Pasak padalinio vadovo Vaclovo Grigalausko, Rusijos Vyriausybė vykdo ro-ro krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą skatinimo politiką. Todėl šiemet daugėja per Klaipėdos uostą gabenamų tiek konteinerių, tiek treilerių.
Šiandien svarstys pataisas
Šiandien Vyriausybės posėdyje turėtų būti svarstomos dar 2000 metų pabaigoje Seime priimtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos. Su šiomis pataisomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) krovos kompanijos sieja savo ateities planus.
Nors 2000 m. rudenį priimtame KVJU įstatyme ir buvo numatytos sąlygos laisvajam uostui įsteigti, tačiau realiai nė viena krovos kompanija dar laisvojo uosto sąlygomis dar nedirbo. Pagrindinė priežastis, "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka, labai paini ir brangi laisvojo uosto įrengimo procedūra.
Didžiųjų uosto krovos kompanijų vadovai nepatenkinti šiuo metu galiojančia laisvojo uosto steigimo tvarka, kuri, jų manymu, yra per sudėtinga ir per brangi.
Daugėja tik naftos produktų
Per pirmuosius šešis mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Klaipėdos uoste netrūksta tik naftos produktų ir ro-ro krovinių. Kitų rūšių krovinių, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, perkrauta mažiau.
Šiemet krovos kompanijose perkrauta 9,79 mln. tonų krovinių. Tai 10,46 proc. daugiau nei per 2001 metų pirmąjį pusmetį, kai krova siekė 8,87 mln. tonų.
Tačiau 2000 metų rodiklių, kai per pirmuosius šešis mėnesius buvo perkrauta 10,91 mln. tonų krovinių, ne tik viršyti, bet ir pasiekti dar nepavyko.
Šiemet KVJU krova didėja tik AB "Klaipėdos nafta" intensyvaus ir produktyvaus darbo dėka. Iš viso per pirmąjį pusmetį Klaipėdos naftos terminale perpilta 4 mln. tonų naftos produktų. Tai 37,19 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir beveik pusė visos uosto krovos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą