Bendrovėse
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovams nerimą kelia tai, kad Jūrų perkėlos terminale vis dar nėra reguliuojamos rampos, kad laivams po kiliu Klaipėdos uoste paliekama apie 1,5 m gylio atsarga, ir klausimas, kaip pritraukti į būsimą keleivių ir krovinių terminalą naujas laivybos linijas.
KLASCO padalinyje Jūrų perkėlos terminale (JPT) šiuo metu situacija ne per geriausia - šiek tiek sumažėjo krovinių. Pernai, palyginti su užpernai, JPT buvo pasiektas 20 proc. krovos augimas, o šiemet jo nėra. Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, tam įtakos turėjo ir tai, kad AB DFDS LISCO keltai "Vilnius" ir "LISCO Optima" buvo remontuojami kelias savaites. Šiame terminale aptarnaujami 6 keltai - penki DFDS LISCO ir vienas "Scandlines" kompanijos.
Tikimasi, kad tokia situacija yra laikina, nes Lenkijos keliais žadama riboti sukiojo transporto važiavimą.
Reikia daugiau darbininkų
Viena gera žinia - JPT baigiamas statyti 4 tūkst. kv. m popieriaus sandėlis, kita - šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pradeda statyti JPT 144 krantinę. Pradėjus naudoti šią krantinę planuojama uosto krovą padidinti maždaug puse milijono tonų.
Vis dar lieka reguliuojamos rampos, kuri kainuotų apie 1,5-2 mln. Lt, problema, apie kurią jau kalbama kelerius metus. Uosto direkcija neatsisako jos įrengti ir tikisi gauti tam pinigų ir iš Europos Sąjungos fondų.
Kituose uostuose, pavyzdžiui, Vokietijoje, tiek Kylyje, tiek Liubeke, tiek Rostoke, tokios rampos yra, tad kroviniams krauti į laivus reikia mažiau žmonių. Kadangi JPT jos nėra, keltui atplaukus yra dedamos lentos, kad aparelė tvirtai stovėtų, jį turi aptarnauti daugiau darbininkų.
Didžiausi rūpesčiai
Vienas iš KLASCO vadovų rūpesčių - Klaipėdoje uosto kapitonas palieka per didelį, jų manymu, klirensą laivams, t. y. navigacinę gylio atsargą po kiliu. Todėl mūsų uoste gali būti aptarnaujami laivai, kurių grimzlė yra ne didesnė kaip 12,5 metro.
Įsitikinęs, kad Rostoko uoste paliekama tik 1 metro gylio atsarga, V. Greičiūnas kelia klausimą, kodėl to negalėtų būti ir Klaipėdos uoste. Jo manymu, tada galėtų atplaukti didesni laivai, kurie būtų pilniau pakraunami, ir tai padidintų Klaipėdos uosto konkurencingumą.
Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius teigia, jog 2006 metais Maltoje vykusiame Tarptautinės uostų kapitonų asociacijos kongrese įsitikinęs, kad 2 m gylio atsarga Klaipėdos jūrinėje laivybos kanalo dalyje, yra apskaičiuota taikant tarptautinių metodikų reikalavimus, kad pas mus nustatytos ribos atitinka ir kitų uostų ribas. Tai pasakytina ir apie klirensą vidiniame laivybos kanale bei prie krantinių. Pasak V. Lukoševičiaus, ir kitų uostų kapitonai patiria krovos kompanijų, laivų agentų spaudimą dėl klirenso.
Kitas KLASCO vadovų rūpestis - kaip pritraukti naujų krovinių ir keleivių srautų. Mat jeigu JPT pasidalins keltais ir linijomis su šiemet pradedamu statyti nauju keleivių ir kroviniu terminalu, vaizdžiai tarant, iš to tebus menkas biznis, juo labiau turint omenyje, kad pradinė naujo terminalo kaina - 250-300 mln. Lt.
Vidmantas MAŽIOKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą