Nors kruizinis terminalas pastatytas ir sėkmingai veikia, dar negalima sakyti, jog istorinis miesto centras jau yra visai atviras klaipėdiečiams. Bendromis pastangomis terminalo operatorius, pasieniečiai ir muitininkai mėgina rasti tokį lankymo režimą, kuris ir apsaugotų valstybės sieną, ir leistų miestiečiams naudotis teisėtai jiems priklausančia erdve.
Nesunku pastebėti, jog taip keliant klausimą, tarsi iš anksto manoma, kad lietuviai gali atėję daryti blogus darbus: gabenti kontrabandą ar narkotikus, nelegalus, siaubti piliavietę... Žinoma, nedori piliečiai yra valstybei pavojingi, valstybė turi nuo jų saugotis. Tačiau yra kita, ne mažiau rimta problema, kol kas dar neįvardinta - ne valstybės, o pačių terminalo lankytojų saugumas.
Teritorija už vartų - tai ne tik terminalas. Vyksta gamybinė įmonės veikla, muziejaus užsakymu ekskavatoriai rausia fosas, tiesiamas kelias į krantinę, važinėja sunkioji technika ir vidaus gamybinis transportas. Kaip mes visi to benorėtume, dar ilgai AB "Klaipėdos laivų remontas" keliai pėstiesiems nebus toli gražu tokie saugūs, kaip M. Mažvydo alėja. Čia vyksta statybos. Po statybvietę vaikščioti yra pavojinga. Jeigu lankytojas sėkmingai išsisuks nuo gruntą vežančio sunkvežimio ar autokaro ir laimingai pasieks krantines, pavojai jam nesumažėja. Keletas kilometrų krantinių nėra pritaikytos pasivaikščiojimui. Gyliai prie jų solidūs, atabrado išbristi įkritus į vandenį nėra, prieš akis skęstančiam - tik stati betono siena.
Uoste dirbantiems žmonėms tokių dalykų nebūtina aiškinti: kiekviena įmonė turi ir savo tragiškuosius istorijos puslapius. Uoste žūva net patyrę profesionalai. Skaudžios nelaimės neaplenkė ir AB "Klaipėdos laivų remontas". Per pastarąjį ketvirtį amžiaus nuskendo keturi įmonės darbuotojai. Pati skaudžiausia nelaimė įvyko 1978 metais, kai vos poros metrų gylio Pilies užutekio baseine nuskendo dvi jaunos mamos - Varvara Ž. ir Nijolė V. Nelaimė atsitiko po pat administracijos langais, per pietų pertrauką. Moterys nesuvaldė elektrokaro, įvažiavo juo į vandenį, transporto priemonė griūdama jas prispaudė prie dugno... Ne veltui sakoma, kad saugos taisyklės rašomos krauju. Įmonės administracija turi priemonių įtikinti personalą jų laikytis.
Bet kaip priversti savo gyvybę saugoti lankytojus? Įleisti tik po instruktažo? Išduoti gelbėjimosi liemenes su švilpukais? Atminty neišdyla ant šiaurinio molo pavasarį įvykusi tragedija. Po jos uosto direkcija netgi berods svarstė būtinybę aptverti molą tvora. Uosto krantinių konstrukcija skiriasi nuo molo konstrukcijos: nusivertęs nuo molo, žmogus turi bent teorinę galimybę konstrukcijos luitais išlipti iš vandens. AB "Klaipėdos laivų remontas" administracija vedė derybas su Jūros šventės organizatoriais dėl numatomo šventinio renginio terminalo aikštėje. Abi pusės nori, kad toks renginys įvyktų. Tačiau terminalo operatorių neramina renginio formatas. Jeigu į pop grupių koncertą bus sukviesta 10-15 tūkstančių jaunimėlio, jeigu bus prekiaujama alkoholiniais gėrimais, jeigu koncerto pabaiga numatyta gerokai po vidurnakčio...
O terminalas neturi jokių turėklų. Dviračiu ar riedučiais nuo dangos galima tiesiai nuriedėti į vandenį. Tiesa, statybininkai įrengė keletą kopėtėlių nukritusiems užlipti į viršų. Tačiau tik pirmųjų skendusiųjų patirtis parodys, ar tų kopėtėlių pakanka. Išplaukti įkritus nėra lengva ir dėl to, kad pagal išorinę terminalo krantinę beveik visada teka stipri srovė. O juk ir mūsų jūros paplūdimiuose poilsiaudami dažnai skęsta geri, tačiau tik ramiuose ežeruose pratę maudytis plaukikai. Vidinėje terminalo akvatorijos kišenėje taip pat yra srovė: krantinė atkerta dalį nuotėkio ir suformuoja ratu tekančią sūkurinę srovę. Kaip tik į šią srovę pateko prieš dešimt dienų nuskendęs kaliningradietis "Raseinių" jūreivis V.D. Srovė jį suko penkias dienas akvatorijoje, kol pagaliau jis iškilo į paviršių.
Visas tokias hidrologines smulkmenas, kurių kaina - gyvybė, žino tik čia dirbantys žmonės. Skęsta, kaip rodo liūdnas mūsų metraštis, netgi jie. Todėl politikai, žurnalistai, pramogų verslo veikėjai, prieš ragindami "atidaryti", "atsiverti", "atiduoti miestiečiams" krantines, turėtų prisiimti bent moralinę atsakomybę už įmonės teritorijos lankytojų žūtį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą