Prognozuojama, kad likęs nedidelis Lietuvos okeaninės žvejybos laivynas žlugs, nes neturi nei kvotų, nei kur žvejoti, laivai sensta, jiems atnaujinti lėšų nėra, be to, jauni žmonės nenori dirbti jūroje. Negana to, argentiniečiai vis dar bando prisiteisti iš Lietuvos daugiau kaip 20 milijonų JAV dolerių, esą už bankrutavusios Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" skolas. Žemės ūkio misterija spalvų netirština, vardina rajonus, kuriuose galima nekvotuojama okeaninė žvejyba.
Žlugus garsiajai Lietuvos valstybinei žvejybos laivyno įmonei "Jūra", atsirado jos mini variantas privataus kapitalo bendrovė "Baltlanta", tęsianti okeaninę žvejybą. Dabar Lietuvai šioje srityje atstovauja tik dvi bendrovės, tačiau su jos vėliava plaukioja vienas didžiausių pasaulyje žvejybos laivų "Margiris".
"Nyksta tiek Lietuvos prekybos, tiek žvejybos laivynas, nes susidarė objektyvios priežastys. Nei su tokiu prekybos laivynu, nei su tokiu žvejybos laivynu Lietuva negali konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę jos laivai iš visų valstybių sugrįžo į Klaipėdą ir stovėjo keliais korpusais prie krantinių, nes neturėjo kur dirbti. Mes niekur negalėjome įlįsti, visur buvo "Sovrybfloto" valdos ir visur mes tapome priešais. Pirmaisiais metais Lietuvos Vyriausybei buvo daug kitų problemų, todėl taip ir atsitiko", - mano UAB "Baltlanta" administracijos atstovas Bronius Bikulčius.
Argentiniečiai bando pasipelnyti
Pirmą kartą apie argentiniečių ketinimus prisiteisti iš Lietuvos daugiau nei 20 mln. dolerių už "Jūros" skolas prabilta 2012-aisiais, praėjus beveik 20 metų nuo bendros įmonės "Jura Pescar" Argentinoje įkūrimo. Ji buvo įsteigta 1993 metų birželio 12 d. Buenos Airėse su Argentinos firmomis "Pescar S. A." ir "La Ria S. A.". Tikslas - išplėsti "Jūros" laivyno veiklą Pietų Atlante.
Argentiniečių žiniomis, 1992 metais "Jūra" Argentinoje įsteigė padalinį "Flota Estatal Lituania Jura SRL", kuris bankrutavo 1997 metų rugpjūtį, minėta bendra įmonė irgi bankrutavo 1997-ųjų kovą. Jie mano, kad šiuo atveju jokio senaties termino nėra, ir netgi žadėjo bandyti atsiimti "Jūros" laivus. UAB "Baltlanta" ir dabar turi įsigijusi anksčiau "Jūrai" priklausiusių laivų, tačiau jie Argentinoje nedirbo. "Jūroje" dirbę žmonės aiškina, kad tai paprasčiausias tos šalies aferistų bandymas pasipelnyti. Gal koks laivas ir liko kiek skolingas, tačiau kalbėti reikėtų apie tūkstančius, o ne milijonus dolerių.
Šiemet vėl pasirodė žiniasklaidoje pranešimai apie Argentinos kreditorių ketinimus susigrąžinti skolą.
Pasiteiravę Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), ar tie reikalavimai realūs ar ne, kas turėtų tuos milijonus mokėti argentiniečiams, gavome tokį atsakymą:"Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra" yra bankrutavusi ir likviduota (iš juridinių asmenų registro ji išregistruota 2001-02-05). Visi kreditorių reikalavimai sprendžiami bankroto ir likvidavimo procedūrų metu, kurios yra pasibaigusios, o buvęs juridinis asmuo yra išregistruotas. Ministerija neturi duomenų apie vykstančius kokius nors teisminius procesus, susijusius su likviduota įmone."
Vienas didžiausių pasaulyje
Bernardas Krištanavičius, jūromis ir vandenynais plaukiojęs 18 metų, yra buvęs ir "Jūros" vadovu. Dabar jis Lietuvoje registruotos UAB "Atlantic High Sea Fishing Company", atstovaujančios Lietuvai okeaninės žvejybos srityje, generalinis direktorius. Ji turi du žvejybos laivus, plaukiojančius su Lietuvos vėliava.
"Margiris" - vienas iš didžiausių žvejybos laivų pasaulyje. Jo ilgis - daugiau kaip 142 m, plotis - 18 m, galingumas - 10 tūkst.kilovatų, talpa - 10 tūkst. tonų, plaukiančio su tralu greitis - iki 6,5 mazgo. Laivą prižiūri vokiečių registras.
Palyginti su sovietmečiu dirbusiais didžiaisiais žvejybos traleriais šaldytuvai (DŽTŠ), kurių nemažai turėjo ir "Jūra", "Margiris" didesnis 2-3 kartus. Pasak B. Bikulčiaus, DŽTŠ gali paimti 600 t krovinį, o "Margiris" tokį kiekį žuvų sušaldo per pusantros dienos. Per parą jis gali užšaldyti iki 400 t žuvų, pasak B. Krištanavičiaus, pusę tiek, kiek per parą galėjo užšaldyti sovietmečiu buvęs Lietuvos tralerių laivynas.
"Margiris" 1985 metais pastatytas JAV ne kaip žvejybos laivas. Jis buvo pritaikytas atliekoms išplukdyti ir išpilti už 50 jūrmylių zonos. Tačiau pasikeitus tarptautinei konvencijai ir uždraudus išpilti atliekas, laivas pasidarė nereikalingas ir buvo nupirktas už metalo laužo kainą. Vėliau jis perdarytas Norvegijoje. "Atlantic High Sea Fishing Company" laivą įsigijo už 12 mln. eurų.
Šaldo gyvas žuvis
Praktiškai "Margiris" nėra remontuojamas. Jeigu sugenda kokia nors detalė, ji išimama ir dedama nauja. Jis nestovi kaip anksčiau metų metais remontuojamas. Neseniai buvo pastatytas į doką ir per dvi savaites viskas buvo sutvarkyta.
"Margirio" įgulą sudaro 46 žmonės. Laive viskas automatizuota, nieko nereikia daryti rankomis. Kraunamos žuvys į šaldiklius automatizuotai. Žmogus stovi ir spaudo mygtukus. Iš Lietuvos dirba 28-29 žmonės. Daugiausia jų - žuvų apdirbimo ceche. Samdomi žvejai ir iš kitų šalių. Pasak B. Krištanavičiaus, "Margiryje" norvegiška įranga, tad Lietuvos žmonės nėra pasirengę su ja dirbti.
"Jis žuvis gaudo ne taip, kaip mes tai darydavome anksčiau. Dabar tralą nuleidžiame ir jo praktiškai neištraukiame. Tokie laivai vadinami siurbliais. Žuvys iš tralo specialia pompa pumpuojamos į šaldymo tankus, kurie yra laivo apačioje, juose telpa apie 30 tonų. Į juos pakliūna dar gyvos žuvys. Šaldomos specialiai atšaldytu iki 0 laipsnio vandeniu. Ledo negaminame, nes jis netinka. Taip užšaldytos žuvys gali būti kelias paras", - pasakojo B. Krištanavičius.
Šiuo metu "Margiris" dirba Ramiajame vandenyne prie Čilės krantų. Šis laivas ypatingas dar ir tuo, kad iškraunamas būna tik uoste. Pasak B. Bikulčiaus, "Margiris" savotiškas - jis kartu ir žvejybos, ir transporto laivas.
ES nežino situacijos
"Problema ta, kad nėra kvotų. Nei mūsų Vyriausybė, nei Žemės ūkio ministerija, nei Žuvininkystės departamentas ta linkme nedirba. Jie tik kudakuoja, ką pasako Europos Sąjunga (ES). O aplink Europą yra daugybė žuvų: ir silkių, ir skumbrių, ir stauridžių. ES mokslininkai net nežino, kas darosi. Pernai norėdami pažiūrėti, kas darosi, pasamdė mūsų laivą "Nida". Paplaukiojo 20 dienų, atsigėrė alaus, kavos, net tralo nebuvo nuleidę. Grįžo namo ir parašė ataskaitą, kad žuvų nėra. Tikra nesąmonė. Tačiau į tuos jų raportus orientuojasi už žuvininkystę atsakingi ES vadovai. Jų politika - mažinti kvotas, tai ir yra pagrindinė bėda", - kalbėjo B. Krištanavičius.
Jo teigimu, bendrovė kvotų neturi. Kol Lietuva nebuvo įstojusi į ES, jo kompanija vien tik jūros ešerių sugaudavo po 35-40 tūkst. tonų per metus, o dabar - tik 1000 t, nes daugiau neturi kvotos. O ir tą praktiškai reikia pirkti. "Margiris" pernai pagavo ir užšaldė daugiau kaip 40 tūkst. t žuvų. B. Krištanavičiaus teigimu, 30 tūkst. t teko pirkti iš vokiečių, prancūzų, anglų, olandų, belgų - iš visų, kurie parduoda.
Kai Lietuva ruošėsi stoti į ES, B. Krištanavičiui teko važinėti į Briuselį ir kalbėtis su jo biurokratais. Buvo sutarta, kad prie sutarties bus priedas tam, kas susiję su žvejyba, kuriame bus nurodytos ir kvotos, ir kt. Tačiau kai sutartis buvo pasirašyta, priedo, tyčia ar ne, neliko.
Jeigu ne kvotos...
Beieškant kvotų susiduriama su įvairiomis problemomis. Australijos vyriausybė buvo skyrusi "Margiriui" kvotą. Jis nuplaukė žvejoti, tačiau negavo leidimo ja pasinaudoti, mat supyko vietiniai žvejai. Jie su kabliukais gaudo tunus, kurie gyvena ten, kur yra stauridžių, skumbrių. Sunku buvo tokiam didžiuliam laivui kaip "Margiris" įsisprausti žvejoti tarp vietinių. Triukšmas buvo toks didelis, kad laivas nebuvo išleistas net iš uosto, - sraigtas buvo apraišiotas visokiais skudurais. Prastovėjo jis metus, prarado didžiulius pinigus ir teko grįžti.
Kito "Atlantic High Sea Fishing Company" "Atlantic 333" tipo vidutinio žvejybos tralerio šaldytuvo "Nida" įgulą sudaro apie 30 žmonių. Praktiškai jis dirba 3-4 mėnesius vien todėl, kad neturi daugiau kvotų. Iš tų 1000 tonų gaminama ešerių filė, ir atskirai šaldoma po vieną ešerį, o ne blokais kaip sovietmečiu. Šiame laive daugiau rankinio darbo nei "Margiryje". Į Lietuvą tokia produkcija negabenama - per brangi. Ją valgo italai, vokiečiai, anglai, prancūzai.
Nepaisant įvairių sunkumų, B. Krištanavičiaus vadovaujama bendrovė dar gana neblogai laikosi. Pernai dirbdama su dviem laivais gavo 100 mln. Lt pajamų ir apie 10 mln. Lt pelno. Jeigu būtų buvusi išspręsta kvotų problema, rezultatai būtų buvę dar geresni.
Šie metai, pasak B. Krištanavičiaus, nebus geri, nes buvo priversti "Margirį" išsiųsti į Ramųjį vandenyną, tad kaštai bus dideli. Be to, ir jūrininkai šiais laikais nesiunčiami į reisus pusei metų, o tik 1,5-2 mėnesiams, jie nebenori tiek dirbti, kaip buvo dirbama sovietmečiu. Juos reikia nuskraidinti į laivą ir parskraidinti namo. Tai nemažai kainuoja.
Laivai sensta
"Baltlanta" jau nebežvejoja Baltijos jūroje, turėtus keturis laivus pardavė. Tolimuose žūklės rajonuose dirbantys jos laivai šiek tiek kitokie nei "Atlantic High Sea Fishing Company" - tai vadinamieji monzundai "Sprut" tipo. Jie užšaldo nuo 150 iki 200 tonų per parą. Viename jų dirba kur kas daugiau įgulos narių - apie 80 žmonių. Įmonės "Jūra" laikais tai buvo vieni didžiausių ir moderniausių jos laivų. Dabar jiems jau 30-35 metai. Apie laivyno atnaujinimą kabos nėra. Tad anksčiau ar vėliau, pasak B. Bikulčiaus, ir šitas laivynas bus pasmerktas žlugti.
Produkcija tolimuosiuose žūklės rajonuose iš "Baltlantos" laivų iškraunama jūroje ir tai trunka 3-4 paras. Bendrovė savo transportinių laivų žvejybos rajone irgi jau nebeturi. Pasak B. Bikulčiaus, problemų dėl to nekyla, nes transportinių laivų pasiūla yra labai didelė. Dėl jų stygiaus laivai prastovų nepatiria.
Nėra kur žvejoti
"Mes daugiausia dirbame prie Afrikos. Jos rajonai jau yra labai smarkiai "nukankinti". Anksčiau gaudydavome 25 cm ilgio staurides, dabar - ir 20, ir 16 cm. Bet kuriame vadovėlyje gali perskaityti, kad žuvų būrio smulkėjimas pirmas požymis, kad jų mažėja", - aiškino "Baltlantos" atstovas.
Jo teigimu, pagrindinė problema - nėra kur žvejoti. "Lietuvos valdžiai tai visiškai nerūpi. Ateina tik tikrintojai, Mokesčių inspekcijos atstovai, tik reikalauja mokesčių, ir viskas", - mano B. Krištanavičius.
Pasak B. Bikulčiaus, Lietuva pati nieko negali daryti be ES. Pastaroji veda derybas su kitomis valstybėmis dėl kvotų. Sutartys yra pasirašytos tik su dviem Afrikos valstybėmis - Mauritanija ir Maroku. Anot jo, visur kitur įlįsti gauti kvotų yra labai sudėtinga. Lietuva Maroko zonoje gali sugauti tik 20 tūkst. t žuvų per metus. Tai labai mažai.
Anot jo, anksčiau Vakarų Sachara buvo laisva zona, o dabar jau priklauso Marokui. 2013 metais ES nepratęsė sutarties motyvuodama tuo, kad Marokas pažeidžia Vakarų Sacharos gyventojų teises, tad žvejai dvejus metus neturėjo kvotų. Deryboms vėl atnaujinti prireikė beveik dvejų metų.
Vakarų Sacharos rajone šiemet dirba "Baltlantos" laivas "Simonas Daukantas". Bet nuo vasario ten ne sezonas. Laivas gaudo sardines, kurių tona geriausiu atveju kainuoja 400 JAV dolerių, smulkių skumbrių - 405 doleriai, o stauridžių, kurių dabar ten nėra, tona kainuoja 1400-1500 dolerių. Tam, kad laivas išgyventų, gaudomos kitos žuvys.
"Atrodo, Atlanto vandenynas toks didelis, bet visur valstybių ekonominės zonos ir t. t., nėra kur žvejoti. Mums, neturintiems kvotų, Lietuvos vėliava tik trukdo - negalime žvejoti Mauritanijoje, kur "Baltlanta" sugaudavo 80 proc. viso savo laimikio. ES laivai gali pakeisti pavadinimą, savininką, vėliavą, bet lieka IMO numeris, ir maurai jų nepriima.
Namibijoje dirba Rusijos, Ukrainos laivai, mes niekaip negalime gauti kvotų. Ten jos išdalinamos labai daug kam, paskui jas superka stambieji tarpininkai, patys nežvejojantys, ir pardavinėja. Mums nepavyksta jų gauti", - pasakojo B. Bikulčius. - Bandėme gaudyti Angoloje. Ten didelis gylis prie pat kranto, nieko neišėjo.
Dabar atnaujinamos derybos su Mauritanija, gal reikalai pajudės ir gal ką nors gausime. Jeigu duos 70-80 tūkst. tonų kvotą, ją turėsime pasidalinti dviese. Jeigu ES nepasirašys sutarties su Mauritanija, teks arba keisti laivų vėliavas, arba apskritai juos parduoti."
Tralų meistrai nerengiami
Kita problema, su kuria susiduria Lietuvos okeaninės žvejybos atstovai - žmonės nenori jūroje dirbti. "Pažiūrėjus į laivo įgulos sąrašą - tiesiog senelių namų gyventojai, pensininkai arba tie, kuriems netoli pensija. Jūroje tokiems žmonėms dirbti jau yra labai sudėtinga. Vis dažnėja natūralių mirčių. O jaunimas nenori eiti į jūrą.
Tralų meistrų niekas nerengia. Bandome patys mokyti metus, bet kai žmogus neturi teorinių pagrindų, sunku. Jis išmoksta praktiškai viską daryti, bet globaliai nemąsto. Tralas, kol guli ant denio, yra krūva virvių, o vandeny reikia įsivaizduoti, kaip jis plečiasi, būtinos hidrodinamikos žinios. Ir ateities, atvirai sakant, aš nematau", - kalbėjo B. Bikulčius.
Tolimieji žvejybos rajonai
ŽŪM atstovų teigimu, pagrindiniai Lietuvos žvejybos laivų tolimieji žvejybos rajonai yra Vakarų Afrikos valstybių (Mauritanijos Islamo Respublikos ir Maroko Karalystės) išskirtinių ekonominių zonų vandenys, kuriuose žvejojama pagal dvišalius ES ir šių trečiųjų šalių žuvininkystės partnerystės susitarimus; Svalbardo žvejybos rajonas (Norvegijos Karalystės išskirtinės ekonominės zonos vandenys), Pietų Ramusis vandenynas (už pakrančių valstybių išskirtinių ekonominių zonų ribų) (SPRFMO), Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (NAFO) ir Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojami rajonai. Tolimuosiuose rajonuose kasmet veiklą vykdo vidutiniškai 5-7 Lietuvos žvejybos laivai.
Europos Komisija derasi
ŽŪM atstovų teigimu, šiuo metu galimybės žvejoti nėra tik viename žvejybos rajonų - Mauritanijos vandenyse. ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimo galiojimas pasibaigė 2014 m. gruodį. Europos Komisija derasi su Mauritanija dėl susitarimo atnaujinimo, tačiau derybos vyksta vangiai, nes nepavyksta susitarti dėl finansinių aspektų. Iki tol Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse žvejojo vidutiniškai 7 Lietuvos žvejybos laivai, žvejybos galimybės siekė beveik 71 tūkst. tonų.
Ką siūlo ŽŪM
ŽUM primena, kad yra nekvotuojama žvejyba rajonuose, kurie nėra reguliuojami tarptautinių (regioninių) organizacijų ar nėra priskirti kitų valstybių išskirtinėms ekonominėms zonoms. Tokiuose vandenyse šiuo metu žvejoja vienas Lietuvos laivas. Taip pat tokia žvejyba galima reguliuojamuose tarptautinių (regioninių) organizacijų vandenyse, kai žvejojami ištekliai, kuriems nėra nustatyta kvota. Yra Lietuvos ūkio subjektų, kurie vykdo žvejybinę veiklą tiek nereguliuojamuose vandenyse, tiek reguliuojamuose vandenyse gaudydami nekvotuojamus žuvų išteklius.
Be to, galima žvejyba pagal privačius susitarimus trečiųjų šalių vandenyse, kai ES nėra pasirašiusi su šiomis šalimis susitarimų dėl žvejybos. Tokiu atveju ūkio subjektas, ketinantis vykdyti žvejybą trečiųjų šalių vandenyse, turi pateikti Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos atsakingos trečiosios šalies institucijos išduotą leidimą žvejybai, kuriame būtų nurodytas laivo pavadinimas, žuvų rūšis/rūšys ir kiekiai bei leidimo galiojimo terminas. Šiuo metu žvejybą Angolos vandenyse pagal privačius susitarimus vykdo vienas Lietuvos laivas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą