Pasieniečių laivai Danės upėje nebus kliūtis jachtoms

Uoste

"Jeigu nespėsime pasistatyti ir susitvarkyti krantinių iki tol, kol mums bus liepta išsikelti iš Danės upės, prašysime kokios nors kitos vietos uoste, kurioje laikinai galėtų prisiglausti mūsų laivai. Tačiau manau, kad per dvejus metus mes išsikraustysime į Kopgalį",- sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės štabo viršininkas Vainius Butinas.

"Vakarų eksprese" ne kartą buvo rašyta apie tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybė piliavietės teritorijoje ketina įrengti mažųjų laivelių ir jachtų uostelį, rekonstruoti Danės krantines nuo upės žiočių iki Biržos tilto ir atiduoti Danės upę mažiesiems laiveliams.

AB "Smiltynės perkėla" keltai, švartuojami Danės upėje, senojoje perkėloje, didelė, bet ne vienintelė kliūtis šiems planams įgyvendinti. Upėje prie krantinių stovi dar ir pasieniečių laivai.

Krantinių rekonstrukciją finansuos ES

Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) laivų iškėlimo į Kopgalį, kur turi būti rekonstruotos jiems krantinės, projektas įgyvendinamas jau ketverius metus. Darbai Smiltynėje vyksta taip ilgai dėl finansų stygiaus, nes jie buvo skiriami tik tam tikrais etapais.

Tačiau dabar, kai pasieniečių krantinių Kopgalyje rekonstrukcijos projektui įgyvendinti jau numatytos lėšos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, pasieniečių reikalai sparčiau pasistūmės į priekį.

Kopgalyje jau seniai buvo pastatytas angaras laivui su oro pagalve "Christina". Tačiau dar kelerius metus laivas glaudėsi AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje, nes prie angaro nebuvo jam reikalingo slipo. Tik pernai iš valstybės biudžeto buvo skirta 1,6 mln. litų jo statybai. Slipas pradėtas eksploatuoti šiemet spalio 12 d., "Christina" perkelta į Kopgalį spalio 14 d.

Pirks dar tris laivus

Pasieniečių krantinių projektavimo darbams pinigų iš biudžeto buvo skirta tik šiemet. Projektavimo darbai šiuo metu jau artėja prie pabaigos. Planuojama kitąmet pirmą pusmetį pradėti krantinių rekonstrukcijos darbus Smiltynėje.

Beje, šalia pasieniečių krantinių Kopgalyje, netoli jūros vartų, turi atsirasti jachtų ir mažųjų laivų prieplauka, kur bus ir jachtų kontrolės postas. Ji yra Uosto direkcijos rūpestis. PAR techninio skyriaus viršininkas Rimantas Timinskis sako, jog visas projektas Kopgalyje turėtų būti baigtas įgyvendinti 2007-aisiais. Tada visi pasieniečių laivai bazuosis Smiltynėje. Dabar Danėje stovi du jų jūriniai laivai "Lilian" ir "Kihu", o žiemoti čia iš Kuršių marių paprastai grįžta ir laivas "Madeleine". Beje, kitąmet pasieniečiai ketina įsigyti ir naujų laivų: du greitaeigius katerius, skirtus plaukioti mariomis, ir vieną jūrinį katerį.

Pirmi žingsniai

Kol keltai, keliantys į Smiltynę, bus perkelti į 26-ąją krantinę, į vadinamąjį Šiaurės ragą, dar praeis nemažai laiko. Visų pirma reikia, kad įvyktų realūs Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mainai krantinėmis. Mat Šiaurės ragas priklauso Savivaldybei, o dalis Danės krantinių senojoje perkėloje - Uosto direkcijai. Be to, Šiaurės rage turi būti pastatytas pirsas keltams, ką padaryti, ko gero, teks Uosto direkcijai. Taigi iškyla nemažai finansinių ir juridinių problemų, tačiau pirmieji žingsniai krantinių mainų link jau žengti.

Siūlymui iškelti AB "Smiltynės perkėla" keltus iš Danės upės į 26-ąją krantinę buvo pritarta 2002 metų gruodžio 6 d. vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.

Šiemet rugsėjo 9 d. Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą pritarti tam, kad dalis Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios krantinės Šiaurės rage būtų perduota valstybei, t. y. valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai mainais už Danės krantines senojoje perkėloje.

Reikia Vyriausybės nutarimo

"Uosto direkcija savo turto neturi. Krantines valdyti mums patikėjo Vyriausybė. Todėl be Vyriausybės nutarimo mes nieko negalime daryti. Apsikeitimas krantinėmis vyks Vyriausybės nutarimu, o ne Uosto direkcijos generalinio direktoriaus ir miesto mero tarpusavio susitarimu. Pirmiausia turi būti parengtas mainų projektas, numatantis daugelį dalykų. Tik tada jį svarstys Vyriausybė ir jam pritars arba ne. Ir tik paskui galės vykti realus veiksmas",- sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Jo teigimu, uosto krantinės yra strateginio objekto krantinės, kurias patikėjimo teise valdyti gali tik įmonės, atitinkančios strateginių įmonių įstatymo reikalavimus. Miesto Savivaldybė nėra tokia įmonė. Todėl, be visų kitų dalykų, būtina išsiaiškinti ir juridinius klausimus, kokiu pagrindu gali vykti tie mainai.

Statys pramogų centrą

AB "Smiltynės perkėla", kurios akcijas valdo Susisiekimo ministerija, direktorius Algirdas Žukauskas mano, jog mainai krantinėmis turės būti lygiaverčiai. Jo teigimu, tiek, kiek krantinės bus duota "Smiltynės perkėlai" Šiaurės rage, tiek ji atiduos Savivaldybei Danės krantinių.

"Pamenu, prieš trejus metus tam, kad Danės upę reikėtų atiduoti pramogoms, o žmones į Smiltynę kelti iš Šiaurės rago, pritarė ir Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas. Mainai krantinėmis "Smiltynės perkėlai" nebuvo būtini. Šiaurės ragas dabar dar plikas. Ten turi būti įrengtos krantinės, kad galėtų švartuotis du mūsų keltai. Mums iš to nauda tokia: sutrumpės kėlimo per marias laikas, sutaupysime daugiau kuro. Keltai netrukdys įplaukti jachtoms į Danės upę. Tačiau dėl to Šiaurės rago perdavimo kyla labai daug klausimų. Kažin ar per metus pavyks juos visus išspręsti",- sako A. Žukauskas.

Beje, toje senosios perkėlos dalyje, prie tų krantinių, kurios nebus perduotos Savivaldybei, "Smiltynės perkėla" planuoja pastatyti pramogų centrą. Kitaip sakant, ši bendrovė ketina dalyvauti projekte, kurį įgyvendina miesto Savivaldybė.

Direkcijai kainuos milijonus

Kol 26 krantinė Šiaurės rage yra miesto Savivaldybės nuosavybė, Uosto direkcija nieko joje daryti negali. S. Dobilinsko teigimu, kai mainai krantinėmis įvyks realiai, tik tada direkcija galės pradėti krantinės sutvarkymo projektavimo darbus.

S. Dobilinskas sako, jog krantinės keltams įrengimas Uosto direkcijai yra nemažai jai kainuosiantis socialinis miesto objektas, iš kurio tiesioginės naudos jai pačiai ir uostui nedaug. Jo manymu, toks objektas gali kainuoti iki 3 milijonų litų.

Vidmantas MAŽIOKAS