Priminsime, kad vandens dviračiai, irklinės valtys, guminės pripučiamos valtys iki 6 m ilgio ir be variklio jau neberegistruojami nuo 2012 metų liepos 1 d. įsigaliojus Vidaus vandenų transporto kodekso pataisoms. Nebereikalaujama atlikti ir jų techninės apžiūros.
Pernai metų pabaigoje Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, kurį prižiūri Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA), buvo įregistruoti 68 tūkst. 700 laivų, o šiemet gegužės 22 d. jų jau buvo 68 tūkst. 926. Iš viso to skaičiaus tik apie 300 yra vadinamųjų vidaus vandenų laivų, kurie vykdo tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, Vidaus vandens kelių direkcijos žemsiurbės, įvairioms institucijoms priklausantys vilkikai, keleiviniai, žvejybos laivai. Visi kiti laivai minėtame registre yra pramoginiai. Kiek iš to didžiulio skaičiaus yra realiai plaukiojančių laivų, LSLA specialistai tiksliai pasakyti negali.
Manoma, kad toks didelis laivų skaičius yra todėl, kad žmonės tiesiog prakiurusias valtis ir laivelius, jau seniai nebenaudojamus, nesivargina išregistruoti. Užtat laivų skaičius Lietuvoje kasmet vis didėja ir didėja. Techninių apžiūrų per metus vidutiniškai atliekama apie 7 tūkstančius.
Pasak LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, techniniu požiūriu tvarkingų laivų yra 10 kartų mažiau nei jų įregistruota. LSLA vadovo teigimu, šiandien nėra tokio mechanizmo, kurio dėka LSLA galėtų išregistruoti nenaudojamus bei neeksploatuojamus laivus bei valtis.
Vis dėlto bandoma įvesti tvarką ir laivų registre. Pavyzdžiui, anksčiau vyravo tokia tendencija, kad pramoginiais laivais buvo ir žvejojama, ir keleiviai plukdomi, ir atliekamos buksyravimo funkcijos. "Būdavo, prasidėjus žvejybos sezonui žmogus su pramoginiu laivu plaukdavo į verslinę žvejybą. Reikia žmones perkelti į Smiltynę, jo laivas jau tampa keleiviniu, reikia kokį laivą iš kur nors partempti, jau jis savo laivą pristato kaip vilkiką. Dabar mes atlikdami technines apžiūras prašome deklaruoti, kokiu verslu vis dėlto ketinama užsiimti. Žvejai pramoginius laivus pagal paskirtį registravo kaip žvejybos laivus. Jau sumažėjo nusiskundimų iš Žuvininkystės departamento", - sakė LSLA direktorius.
Ką lietuviai perka
Tarp naujai lietuvių įsigytų laivų vyrauja jachtos arba motoriniai laivai. Pasak E. Zacharevičiaus, tarp jų yra ir naujų laivų, atvežtų iš kitų šalių, bet jie nėra prabangūs. Daugiausiai tai motoriniai kateriai, tarp kurių ir dengti, ir atviri, dažniausia atvežti iš Kinijos. Perkamų jachtų amžius įvairus. Yra ir visiškai naujų, ir kainuojančių milijonus litų, ir pirktų jau naudotų. Yra įsigytų ir kokybiškų laivelių, kurie per krizę, kaip sakoma, užsigulėjo lentynose.
Daugiausia pramoginių laivų vis dėlto registruojama Kaune. Vasarą nemažai jų atsigabenama į Klaipėdos regioną, plaukiojama po Kuršių marias, jūroje. Pasak LSLA Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo Povilo Pauparo, pastebima, kad tokias vandens priemones, kaip vandens motociklai, lietuviai perka gana naujas. Dažniausiai jie atsigabenami iš vadinamųjų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kanados, bet į Lietuvos rinką patenka legaliai.
Anot P. Pauparo, Lietuvoje jau atsiranda ir tam tikros egzotikos, t. y. jau įsigytos dvi motorinės banglentės, kurių iki šiol dar nėra buvę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą