P. Morozovas nuo 1978 metų, kai baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) jūreivystės mokyklą ir būdamas 20 metų buvo paskirtas į Klaipėdą, vis dar dirba toje pačioje kompanijoje, keitusioje tik pavadinimus, t. y. "Lietuvos jūrų laivininkystėje", "Lisco Baltic Service", o dabar - AB "DFDS Seaways".
Sąlygos buvo geriausios
Kapitonas pasakojo, jog tuo metu, kai baigė jūreivystės mokyklą, paskyrimai buvo į Leningradą, Murmanską, Rygą ir Klaipėdą. Daugelis kursantų norėjo likti Leningrade, ypač tie, kurie buvo vedę ir registruoti tame mieste, nemažai išvažiavo į Murmanską, norėdami gauti dukart didesnį atlyginimą. Apie Klaipėdą tada mažai kas žinojo. "Aš net neįsivaizdavau, kur mane paskyrė, tik buvau girdėjęs, kad yra tokia Lietuvos laivininkystė. O pasirodė, kad sąlygos čia buvo geriausios. Buvau nevedęs, jaunas specialistas, po trejų metų gavau vieno kambario kooperatinį butą. Murmanske jo reikėjo laukti 15 metų", - prisiminė P. Morozovas.
LAIVAS. Kelte "Athena Seaways", be 400 lengvųjų automobilių, dar telpa 2 km 300 metrų ilgio transporto priemonių virtinė ir apie 400 žmonių. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Iš pradžių metus ir tris mėnesius buvo jūreivis, nes turėjo tik vidurinį išsilavinimą. Baigę mokyklą Leningrade kursantai lyg ir buvo šturmanai, bet iš pradžių turėjo dirbti budinčiais jūreiviais. 1982 metais P. Morozovas neakivaizdiniu būdu baigė Leningrade S. O. Makarovo jūrų akademiją, vėliau - 10 mėnesių vokiečių kalbos kursus.
Jis yra dirbęs beveik visuose kompanijos turėtų laivų tipuose, išskyrus laivus "Liverpool" ir "Finlandia", mat vienu metu buvo pamaininis kapitonas. Keltuose dirba nuo 1985 metų.
Pastaruosius kelerius metus plaukioja linija Klaipėda-Kylis (Vokietija), nes moka vokiečių kalbą ir jam nereikia locmano paslaugų, turi teisę į uostą įplaukti be jo. Kapitono pareigas eina jau 21 metus, o jūroje dirba beveik 40 metų.
Mielesnis miško peizažas
Kelto "Athena Seaways" įgula dirba 28 dienas, tiek pat ilsisi krante. Vasarą, skaičiuojant ir praktikantus, ją sudaro ir 41, ir net daugiau žmonių. Šiemet šiame laive praktiką atliko 5 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Kapitonas juokauja, kad tai visai nieko vaikinai, nes blogi čia tiesiog nepriimami. Žiemą, kai keleivių sumažėja, paprastai įgulos narių būna 34.
Kapitonas sako merginų nepriimantis į praktiką, nes mano, kad šturmano profesija ne moterims. Paklausus, o kaip Milda Miltakytė, turinti kapitono diplomą ir "DFDS Seaways" keltuose dirbanti kapitono vyresniąja padėjėja, P. Morozovas atsakė: "A, Milda, tokių kaip ji retai būna. Tiesa, kapitono trečiąja padėjėja mažiausiai dvejus metus kelte "Botnia Seaways" irgi dirba moteris."
Nusistebėjus, kad visą mėnesį jis turi praleisti jūroje, kapitonas sakė: "Koks čia buvimas jūroje. Mes kas antrą dieną Klaipėdoje." Beje, per visus tuos darbo metus jis nė karto nesirgo jūros liga.
Ro-pax keltų kapitono hobis - žvejyba. Vasarą iš Valagodsko srities Rusijoje kilęs P. Morozovas važiuoja į Rusiją aplankyti tėvo, gyvenančio 600 km į rytus nuo Sankt Peterburgo ir 500-600 km nuo Maskvos. Tai bent žvejyba tuose kraštuose...
Paklaustas, ar vis dar grožisi jūros peizažu, kapitonas atsakė, kad jis jam jau įprasta kasdienybė, užtat patinka miškas, upės kranto peizažas.
Baisiausias - šiaurinis vėjas
Pasak P. Morozovo, dideli laivai, tanklaiviai gal ir turi problemų plaukdami pro Klaipėdos uosto vartus, o keltams jų nekyla. Kai bangos būna didelės, jis laivą vedą šiaurine kryptimi ir viskas būna gerai.
Nemaloniausias dalykas laive kapitonui - laivo švartavimas blogu oru.
Sunkiausias momentas jo darbo karjeroje - gaisras laive "Victoria Seaways", pakeitusioje sudegusį keltą "Gloria". "Svarbiausia gaisrą laiku pastebėti, o tada jau viskas priklauso nuo žmonių kvalifikacijos. Tąkart mes jį užgesinome savo jėgomis. Buvau kapitonas ir kelte "Gloria", bet išėjau atostogauti, o po 4 dienų joje kilo gaisras", - pasakojo P. Morozovas. Beje, kapitono veiksmai gaisro laive "Victoria Seaways" metu vertinti labai gerai.
Pasiteiravus, ar jam nebaisūs štormai, atsakė: "Ko jie turėtų būti baisūs, juk "Athena Seaways" didelis laivas. Tai jums baisu, jeigu supa, o mums tai kas. Tiesa, šiame laive dažniau tenka naudoti stabilizatorius, palyginti kad ir su "Optima Seaways". Baisiausia yra šiaurinis vėjas, sukeliantis dideles bangas. Kai vėjas pietų, plaukiant palei Lenkijos krantus galima išvengti didelių bangų."
Apsaugininkai tebėra
Vasarą keltas plukdo kartais 300 keleivių, neskaičiuojant vairuotojų, o su jais plaukia 400 žmonių. Krovinių būna 2 300 bėginių metrų. Tai reiškia, kad jeigu mašinos būtų išrikiuotos į vieną eilę, susidarytų 2 km 300 metrų ilgio virtinė, ir dar plius 400 lengvųjų automobilių, esančių specialioje patalpoje. Keltuose ir šiomis dienomis vis dar tebėra apsaugininkai, nors, pasak kapitono, dabar situacija jau kiek geresnė. "Vairuotojai Kylyje tikrinami. Atvažiuoja speciali mašina, tikrinamas ir visas krovinys. Jie tiesiog bijo, tad yra gana atsargūs. Kai laivas plaukia į Klaipėdą, labiau atsipalaiduoja. Incidentų su keleiviais irgi būna, bet ne taip dažnai - kartą per mėnesį pasitaiko, tai susimuša, tai dar kas nors. Laive paprastai keleivių kajutės būna toliau nuo vairuotojų. Bet kai jų būna 100, tada jau, be abejo, jiems tenka gyventi šalia keleivių. Pasak Vaido Klumbio, AB "DFDS Seawyas" komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui, vilkikų vairuotojai keičiasi ne tik todėl, kad dabar yra sugriežtintos jiems sąlygos, pranešama įmonėms, jeigu jų vairuotojai ką nors padaro. Be to, tokio vairuotojo galima ir į laivą neįleisti. "Visų pirma jie saugo savo darbą, be to, žmonės keičiasi, gerėja jų darbo kultūra", - sakė jis. Atvejų, kai dėl keleivių sveikatos būklės tenka kviesti sraigtasparnį, be abejo, neišvengiama. Bet jie reti, pasitaiko kartą per metus. Prieš pusantrų metų buvo du atvejai per metus. Kai keleiviai patiria nedidelius negalavimus, kartais konsultuojamasi su gydytojais krante, kokius vaistus jiems skirti. Jeigu keleivis pasijunta blogai naktį, sprendimą, ką daryti, kviesti sraigtasparnį ar ne, priima kapitonas ir tik vėliau apie tai praneša bendrovės vadovybei. Pasak P. Morozovo, bendrovės politika tokia, kad žmogaus gyvybė kainuoja brangiausiai, tad jeigu keleiviams prireikia kokios nors pagalbos, ji skubiai teikiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą