Penktasis triumas

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame. Ne viskas, kas čia rašoma, yra tiesa.

Taryba parodė špygą

Lietuvos jūrininkų sąjunga, gavusi Tarptautinio fondų lėšų ir pridėjusi dar ir savų pinigėlių, pastatė naują Jūrininkų centrą Agluonos gatvėje. Viskas gerai, tik tas pastatas, kaip koks slibinas, savo išlaikymui reikalauja nemažos duoklės. Nieko kito sąjungai nebeliko, kaip kreiptis į motinėlę Uosto direkciją, kad toji duotų šiam kilniam tikslui pinigų.

Toks prašymas svarstytas net Uosto taryboje, tačiau dėl jo net nebalsuota. To dar betrūko, kad Uosto direkcija, būdama valstybės įmonė, finansuotų profsąjungos organizaciją. Tokių organizacijų yra daugiau. Duosi vienai, išsirikiuos eilė prie direkcijos durų.

Kodėl estams sekasi geriau?

Apie estų lėtumą ir išskirtinumą, palyginti su lietuviais ir latviais, pasakojami anekdotai. Tačiau jie tyliai daro savo darbą ir kai kuriomis pozicijomis lenkia savo kaimynus, kad ir kaip šie pavydėtų.

Kartą Taline lankėsi Klaipėdos uosto žurnalistų grupė. Išsamiai pristatęs Talino kruizinių laivų terminalus, simpatiškas estukas teiraujasi, ar kas nors dar turi klausimų.

- Aš turiu vieną esminį klausimą. Kodėl jums, estams, viskas daug geriau sekasi su jūra susijusiame versle nei lietuviams? - neiškentė viena klaipėdietė.

- Šito jūs turite savęs klausti, - nesutriko estas.

Išsigando internetinės kameros

Negi naftininkai uždraus ir laikraščiams spausdinti pas juos atplaukiančių laivų nuotraukas. Būtų gaila - juk ir tanklaiviai gražūs, ne tik kruiziniai laivai

Klaipėdos naftininkai, dirbantys pirmose krantinėse prie uosto vartų pasijuto esą apnuoginti - mat jų laivus filmuoja slapta kamera. Kitaip sakant, jie nepatenkinti Uosto direkcijos vaizdo transliacijomis interneto svetainėje, t. y. web kamera.

Šis svarbus klausimas buvo svarstomas netgi Uosto taryboje. Ir ką jūs pasakysite - nutarta likviduoti tą vargšę kamerą. "Penktojo triumo" agentai dar spėję antradienį pasižiūrėti, ką ji rodo, nusprendė, kad nieko ten slapto nėra, bent jau labai sunku įžiūrėti, tad naftininkų triukšmą laiko nepagrįstu.

Už ką mokami tūkstančiai?

Už mįslingąją dano Karlo Bro Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studiją taikomasi nuplėšti iš Uosto direkcijos apie 300 tūkst. Lt.

Studiją vis buvo atidėliojama pristatyti visuomenei, nuolatos vyko nesuprantami derinimai, nors, atrodytų, studija yra studija - ir ką su kuo dar reikia derinti. O kai pagaliau ji buvo pristatyta Susisiekimo ministerijoje, susidarė įspūdis, kad pinigai bus išmesti vėjais.

Nieko naujo studija taip ir nepasakė. Spręskite patys: "Klaipėdos uosto rinkliavos neturėtų žymiai viršyti artimiausių kaimyninių uostų rinkliavų, tačiau drastiškai jų mažinti nepatariama. Norint, kad uostas būtų konkurencingas, savo veiksmus turėtų derinti visi logistinės grandies subjektai". Ar už tokią abstrakciją buvo verta mokėti tūkstančius litų?

Pirmadienį Uosto tarybos posėdyje, į kurį žurnalistai neįleisti, rengėjai pristatė garsiąją studiją. Tačiau Klaipėdos uosto vadovas, žurnalistų spaudžiamas į kampą spaudos konferencijoje, rangėsi kaip ungurys, stengdamasis nieko nepasakyti. Tiesa, jis vis dar žada, kad Klaipėdos uosto konkurencingumas bus paviešintas visuomenei.

Kyla įtarimas, kad studija normali, kad inžinieriai padarė milžinišką analitinį darbą, pateikė konkrečius skaičius (sako, jiems sudėti pritrūko ir trijų tomų), vertus tūkstančių litų, tačiau nei Susisiekimo ministerija, nei Uosto direkcija nenori rezultatų pateikti visuomenei, kad jais nepasinaudotų ir Klaipėdos uosto konkurentai.

KARDŽUVĖ